Bastūnės liudijimai

by Eglė Gerulaitytė

„Leidausi per visą Pietų Amerikos žemyną, vaikydamasi tobulo rytojaus. Ieškojau kažin kokio didžiojo atsakymo, išsigelbėjimo, tėviškai besišypsančio Didžiojo Kūrėjo. Netvėriau savyje kažko tikėdamasi iš pasaulio ir kartu jausdama, jog nenusipelniau tokios laisvės, neaprėpiamų Patagonijos platybių, tokių svaiginamai aukštų Andų ir apsnūdusių Naujojo Pasaulio džiunglių. Keliavau vedama paaugliško nirtulio ir begalinio ilgesio, tačiau galiausiai supratau, kad pasaulis man nieko neskolingas. Dabar keliauju ieškodama, ką pasauliui galėčiau pasiūlyti pati.“

Eglės Gerulaitytės (g. 1985), filosofiją ir tarptautinius santykius studijavusios žurnalistės, keliautojos, motociklininkės knyga „Bastūnės liudijimai“ – gyvas pasakojimas apie nutrūktgalvišką kelionę motociklu po Pietų Ameriką.
Peru, Bolivija, Argentina, Čilė, Ekvadoras, Kolumbija – ypatingos vietos ir patirtys, ribinės situacijos ir valia jas įveikti, tų kraštų žmonės ir asmeniškas žvilgsnis į jų gyvenimą, o kartu – vienatvėje kylantys filosofiniai klausimai, lydintys į asmenybės brandą.

Kas sieja Andų viršukalnių indėnus, Amazonijos džiunglių šamanus, laisvuosius Patagonijos gaučus, Bolivijos kokos augintojus ir Ekvadoro mangrovių miškų žvejus? Ar Kolumbijoje tikrai klesti narkomafija? Kas bendro tarp Karibų piratų ir Andų plynaukščių indėnų? Kaip persipina išnykusių Ugnies Žemės gyventojų onų legendos ir Patagonijos naujakurių tradicijos? Apie ką svajoja Putumajo regiono partizanų šeimos, Peru auksakasiai ir Bolivijos dykrų šamanai?

To, ką pamatai, sužinai, pajunti ten, už Atlanto, negalima pasilikti tik sau. Autorė dalijasi patirtais įspūdžiais, tarsi pro rakto skylutę žvelgdama į nepažįstamą ir paslaptingą Naująjį Pasaulį.

Genres: Travel

237 pages, Paperback

Published November 1, 2017

Reviews

[Marijus Gailius · Rating 2 out of 5]

Kokį tenka skaitytojui susikurti santykį su kelionės reportažais apie tolimas šalis? Atsakyčiau – jokio. Dar nesugalvojau, kodėl man turėtų būti svarbu pamatyti tai, ką kas nors kitas pamatė. Juk jeigu pats pamatyčiau, pats keliaučiau, pats patirčiau – tai kitaip. Tačiau kiekvienam šiuolaikiniam keliautojui – turistui ar bastūnui – kažkodėl atrodo, kad jeigu numini į kokį Rojų Žemėje, Pasaulio Kraštą ar Naująją Žemę, tai būtinai reikia parodyti ir kitiems. Kad ne, nereikia. Kaip ir feisbuke pasidalytoji įdegusių kojų nuotrauka iš Tenerifės, teisybę sakant, rūpi tik pačiai kojų turėtojai. Arba kaip tenka atkentėti, kai seneliai pakviečia kartu žiūrėti kokį tūkstantį neredaguotų nuotraukų iš fantastiškojo kruizo. Nežinau, kam tokias knygas rašyti, nes skaityti jas keista. Jeigu norėčiau sužinoti ką nors apie Pietų Ameriką, pirmiausia užsukčiau į Vikipediją. Tokią ir įsivaizduoju analogiškų ir nūnai vis gausiau rašomų kelionės reportažų funkciją – kaip gidą tiems, kurie patys norėtų maršrutą išbandyti.

(370 skaitykla)

[Gabriele · Rating 3 out of 5]

Kiek trikdė linijinis, pagal žemėlapį ir aplankytas vietas struktūruotas pasakojimas, vienodu ritmu, necharakteringai perteikti vietinių monologai-dialogai. Galvoju, kad koją pakišo pirmosios knygos sindromas, nes, atvirai pasakius, tikėjausi daug daugiau - autorė atrodo ir brandi, ir empatiška, ir daug informacijos susiurbianti, ir raštinga, ir protinga, ir dar daug kas! Kita vertus, Pietų Amerikos šalys nuspalvintos tokiomis neturistiškomis spalvomis, čia ir buvo įdomiausia - akimirkos su vietiniais.

[Linas Krisiukėnas · Rating 3 out of 5]

Nemeluosiu, po pirmo skyriaus susižavėjau autorės energija, o galvoje jau dėliojau komplimentus ir geriausios skaitytos lietuviškos kelionių knygos epitetus.

Vis tik, daug pažadėjęs pasakojimas (panašiai, kaip pati kelionė) ilgainiui taip niekur ir nenuvedė. Skirtingi miestai, šalys ir žmonės ilgainiui supanašėjo ir tiesiog blankiai dūsavo „Ak, gringa“. Autorės vidinė motyvacija taip pat dažniau pasislepė tarp pareigingai besikeičiančių vietovardžių, o į gyvybę pasikėsinusi šiltinė pasakojimui atnešė tiek pat emocinio krūvio kiek įvirtimas į balą.

Ir todėl šiek tiek pikta, nes visi įspūdingam pasakojimu reikalingi ingredientai knygoje tarsi yra: nuotykis neeilinis, autorė sakinius deda meistriškai, o medžiagos apimtis fantastiška. Tos kelios pastraipos, kai pasileidžiama galopu (!), tikrai yra vienos geriausių, ką galima lietuviškai perskaityti apie keliones, bet po jų seka vangios ristelės skyriai. Atsiversdamas knygą tikiesi beprotiško vėjo dreduose riedant kalnais, o kai ją užverti, jautiesi lyg kelias valandas žiūrėjęs pro kondicionuojamo autobuso langą lygiame kelyje.

[Aiste Bu · Rating 4 out of 5]

Patagonija sujaukia mano vaizduotę, ir šitą tiek daug žadantį, tokį gaivų ir ankstų rytą Argentinos prerijose staiga iš nerangios trumparegės svajotojos tampu bebaime nuotykių ieškotoja. Aš, Justiniškių vaikas, Jules'io Verne'o istorijų gerbėja, Vilniaus senamiesčio vyninių lankytoja, tampu atkakliąja Freya Stark, bebaime Nelly Bly, liutaširde Osa Johnson, ištiesiu pečius, giliau įkvepiu ir nė nemėginu priešintis adrenalino sukeltam jauduliui. Staiga pasijuntu nelyginant viena šių didžiųjų keliautojų, atradėjų, pasaulio tyrinėtojų, ir visai nesvarbu, kad mano kiniškas motociklas yra nedidukas, Ruta 40 - seniai motociklininkų atrastas kelias, o Patagonija netrukus pamažu virs turizmo centru. Šiandien kelyje nė gyvos dvasios.

[loads.of.books · Rating 3 out of 5]

Skaičiau Eglės antrąją knygą 'Amerika be dangoraižių', kuri tikrai patiko, nustebino, todėl ir šią norėjau perskaityti.
⠀
▪️Patiko man nežinomos vietovės ir kelionių kryptys - Pietų Amerika - paslaptingas, įvairus ir spalvingas žemynas. Buvo įdomu daugiau sužinoti apie vietinius gyventojus, ne turistines vietas.
⠀
▪️Knygos pradža, kiek išgąsdino, nes pasirodė fragmentiška, o pasakojimai per trumpi. Vėliau padėtis pasitaisė: pasakojime atsirado vientisumas, o istorijos tapo ilgesnės, todėl buvo lengviau įsijausti.
⠀
▪️Patiko autorės neskurdi literatūrinė kalba. Malonu skaityti.
⠀
▪️Knygoje trūko pačios Eglės, jos pamąstymų ir emocinio krūvio. Pasakojimas buvo gana santūrus, paslaptingas, blankus, o žadėtos filosofijos ir brandos labai pasigedau (ko antrojoje knygoje netrūko).
⠀
▪️Autorė visą dėmesį skyrė keliui, šalims, jos žmonėms, o apie save kalbėjo mažai. Jei nebūčiau skaičiusi kitos knygos, vargubau ar būčiau pažinusi Eglę iš 'Bastūnės liudijimų'. Buvo gaila, jog autorė neprisistatė ir vengė kalbėti apie save, o turėjo daug galimybių pasireikšti. Ypač trūko pamąstymų ribinėse situacijose.
⠀
▪️Labai trūko nuotraukų. Deja, nebuvo nė vienos, kas irgi trukdė įsijausti į istorijas. Maži žemėlapiai padėjo truputį orientuotis, bet norėjosi jų išsamesnių ir tikslesnių.
⠀
📍Šiaip knyga patiko, prasta nebuvo, bet antroji - 'Amerika be dangoraižių' - patiko labiau.

[Zita Voitiulevičiūtė · Rating 5 out of 5]

Kelionių knygų lentynoje šis kūrinys tikrai išskirtinis. Akivaizdu, kad autorė supranta, kad tiems, kam reikia praktiškų patarimų apie keliones, informacijos ieškos internete arba kelionių vadovuose, pvz., Lonely Planet. Todėl pagirtinas jos noras pateikti kitokias patirtis: savo išgyvenimus, virsmus, patirtus kelyje, kuriuos ugdė ir atšiaurios kelionės sąlygos, ir ypač kelyje pažinti žmonės, jų istorijos. Knyga parašyta sodria, literatūrine kalba, todėl laviruoja tarp grožinės ir dokumentinės knygos žanrų - įsijautus į pasakojimą, į vienišos bastūnės kelią ir pažinimus, nesunku užsimiršti, kad visa tai - ne išgalvotas pasakojimas, o tikri liudijimai. Ir vis dėlto, drįsčiau ją rekomenduoti net geografijos pamokoms: ją perskaičius nesunku pajusti tropikų drėgmę ar Ugnies žemės atšiaurumą, suprasti, koks yra socialinis P. Amerikos šalių gyvenimas. Knygoje gausu vertingų įžvalgų ir ekologijos ar tvarumo temomis, ypač tokiomis, kuriomis mažai kalbama, pvz., apie tai, kad ir elektromobiliai ar kitos priemonės, kurios mūsų kraštuose giriamos už ekologiją, kitapus pasaulio griauna ištisus regionus. Šie susimąstyti apie globalizmą skatinantys knygos momentai yra neįkyrūs, nedidaktiški. Veikiau atvirkščiai, autorė kartu su skaitytoju naršo savo konformizmo ir humanizmo priešpriešas.

[Inga Narijauskienė]

Buvo įdomu perskaityti.
Nežinau kodėl, bet tikėjausi čia rasti daugiau informacijos apie Pietų Ameriką.
Bet ši knyga labiau dienoraštis - labiau apie kelionės fragmentus, tokias lyg užfiksuotas pojūčių nuotraukas: kvapai, vaizdai, autorės jaučiamos emocijos, vietinių nuotaikos ir pan.
Man ypač patiko trumpi neturistiniai komentarai apie šalis. Jų man norėjosi daugiau :)

"Vis dar turiu ką įrodyti. Pasauliui? Sau pačiai? Tiksliai nežinau, o žvilgtelti giliau nesiryžtu, nedrįstu, todėl skubu ten, kur gyvenimą ir mirtį gali skirti vos vienas neatsargus posūkis. Tik didžiausi kontrastai bent trumpam pažadina iš keisto sapno atmerktomis akimis."

"Plynaukščių indėnai tiki, jog praeitis yra prieš akis, o ateitis už nugaros. Čia, grėsmingai nežemiškoje Andų aukštybių dykynėje, rodos, tiesiai tau į akis žvelgia kažkas nenusakomai amžino, senesnio už patį pasaulį, ir neaprėpiamo kaip laikas."

[Gabija Nar · Rating 3 out of 5]

Knygos ideja ir mintis puiki, taciau teksas perpildytas vietovardziu. Pasirinktas iliustratorius (-e) kazkaip sudetingai perteike kelione ir jos kryptis nors galejo stipriai cia pagelbeti. Manes, kaip skaitytojos, si knyga neitrauke ir nesuzadino mano vaizduotes.

[Diana Arm · Rating 5 out of 5]

Drąsi Egles kelionė po Pietų Ameriką tikrai žavi. Laisvės ieškojimas, vidiniai išgyvenimai, sutiktų žmonių istorijos. Autorė atvyrai dalijasi tuo ką teko patikri, pamatyti, pajausti ilgos kelionės metu.

[Laimatronas · Rating 4 out of 5]

3,5

[Mindaugas · Rating 4 out of 5]

man knyga patiko.
nėra kažkas tokio, bet neblogai. nusipirkau sekančią knygą.

[Kamilė · Rating 4 out of 5]

Patiko. Lengvai ir greit susiskaitė, leido bent mintimis pakeliauti po pietų Ameriką šiais koronos laikais.