Prabėgus tokiam ilgam laiko tarpui dar gali būti stebinamas. Vinstonas Čerčilis ir jo TAMSIAUSIA VALANDA iki šiolei yra daugeliui neišgyvenama (ir protu neaprėpiama) patirtis.
Spustelkite mygtuką, jeigu teko girdėti apie Vinstono Čerčilio asmenybę. Pačiam apie šį žmogų pirmą kartą teko išgirsti istorijos pamokose, t.y. mokykloje. Priminsiu detalę apie mane, jeigu kas nors primiršote ar nežinojote, istorijos dalykas buvo pats mėgstamiausias. Dėl to, kas buvo, kodėl buvo ir kaip buvo. Patyliukais Vinstonas Čerčilis nukeliavo su manimi į universitetą, kur ypatingose (nebeprisimenu pavadinimo) paskaitose čiupau tyrinėti jo žymiausias kalbas, o t.y. užsiėmiau retorika-tyra. Daugiau jis (ir jo žmona Klementina) nuo manęs jau nebepabėgo – skaičiau daugybė leidinių, domėjausi įrašais, vaizdo medžiaga ir kitais šaltiniais. Būtų jis gyvas, prilygtų kabinamų dievaičių plakatų fenomenui.
„Jeigu reikėtų atsakyti „keliais žodžiais“, Winstonas Leonardas Spenceris Churchullis buvo tokia paslaptinga asmenybė, jog bandant jį pažinti buvo sunaudota daugiau rašalo, nei rašant apie bet kokį kitą istorinį veikėją.“
TAMSIAUSIA VALANDA. Taip, yra toks kino filmas, tačiau šį kartą apie knygą. Esu abstulbęs. Ir įvardinti kodėl nėra visai sudėtinga. Knygoje pateikta kiek kitokia nuomonė apie šį veikėją. Knyga – tarsi kiekvienos dienos dienoraštis lemtingais 1940 metais. Knygoje gausu detalių, kurios užpildo tarpus tarpelius kiekiu naujos informacijos. Perskaitytas knygos tekstas pakeldavo antakius, kaip, pavyzdžiui, Galipoli mūšis, kai suvedi galą su galu, sudėlioji dėlionę. Knygos dėka gimė ryžtas ieškoti papildančios medžiagos internetinėje erdvėje, ir tuo pačiu diskutuoti – darbo metu, su Didžiosios Britanijos kolonijos kolegomis, angliškai.
Vėl paminint kino filmo tematiką, tai jis toli gražu neatspindi to, kas aprašyta knygoje. Juosta parodo paveiksliuką, o šaltinis chronologiškai sudėlioja atitinkamus veiksmus, šūksnius, nemigas, sprendimus, neapykantą, ryžtą, drąsą ir kovą į atitinkamas vietas. Žinau, kad jis buvo dėl kitų, ne dėl savęs. Žinau, kad jis atidavė visas galimybes vardan tikslo. Žinau, kad jis tas, kuris sako, „kad tai žmonės „narsūs liūtai“, o jam tiesiog „pasisekė, kad galėjo už juos suriaumoti“.“
Radau progos permesti akimis šalių pasižadėjimus po 1PK (Pirmasis Pasaulinis karas) pabaigos, galimas pasekmes, teritorinius klausimus, Jungtinių Amerikos Valstijų ir prezidento Ruzvelto požiūrė į 2PK (Antrasis Pasaulinis karas). Diunkerkas, Halifaksas, žymiosios kalbos ar jo keistai kraipoma (linguojanti) galva.
Vinstonas Čerčilis. Nesuprasi, fanatikas, patriotas ar kokia kitokia „spindinti žvaigždė“. Be to, jis įdomi asmenybė, buvo malonu užčiuopti nematytų adatų šieno kupetose. Pavyzdžiui, jo tėčio laiškas 1893 metais, kuris tarsi prisirpęs gėdos, nepasitikėjimo, ironijos, pykčio, nusivylimo vaisius („Nuo šiol man visai nerūpi, ką manai apie savo žygdarbius ar pasiekimus.“). Dabar, kai aplinkui visi skalambija apie „mental health“, mintyse galvoji, kad gyvenime Vinstonui Čerčiliui buvo nelengva. Manyt, kad šeima –žmona Klementina ir vaikai (net nebuvau užfiksavęs, kad jų tiek!) – turėjo atsverti svarstykles, palaikyti jį, apglėbti.
Taip, tai didinga ANTHONY MCCARTEN knyga TAMSIAUSIA VALANDA, kuri aprėpia keliasdešmt lemtingų Vinstono Čerčilio dienų 1940 metais. Biografinė skaudulių, nesėkmių ir didžių pergalių visuma.