Verksnių klubas

by Ilona Ežerinytė

Pagrindinė kūrinio veikėja Lina, sekmadieniais lankanti priklausomybių centrebesigydantį tėvą, atsitiktinai susipažįsta su mergina, įkūrusia keistą paauglių klubą. Lina tampa to klubo nare, nors ir abejoja, ar gyvenimo filosofija, kuria vadovaujasi jos naujieji draugai, teisinga...

120 pages, Hardcover

First published November 22, 2017

About the author

Knygos autorė Ilona Ežerinytė tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, nuo 1999 metų gyvena ir dirba mokytoja Vilniuje. Literatūroje debiutavo pasakų knyga „Šunojaus diena“ (jai 2016 metų nacionaliniame vaikų literatūros konkurse
skirta pirmoji vieta). „Sutikti eidą“ – antroji autorės knyga.

Reviews

[Cukranendrė · Rating 4 out of 5]

MAN PATIKO

Vieni iš mano fav dalykų šioje knygoje buvo tai reference'ai į Mikutavičių ir net į cigarettes after sex!!??

Aplamai buvo fun ją skaityti. Knygoje nedaug puslapių, kas man neatrodė kaip "blogai" kol nepriėjo viskas prie pabaigos. Mano nuomone, kažkaip viskas per greit ten įvyko 😞

[Dmitrijus Andrušanecas · Rating 4 out of 5]

Kiekvienai knygai ateina savas laikas. Ilona, atėjo eilė ir tavajam „Verksnių klubui“.

Liūdesys. Daugeliui pažįstama ir išgyventa būsena. Knygoje ji yra artima pakeleivė kiekvienam herojui, kiekvienas su ja mokosi gyventi savaip – ar tai stereotipais apipintas „pumpotaukšlis“, ar tai tylioji, ar tai maištingoji, ar tai visai kitokio tikėjimo, ar tai Lina – privalėjusi suaugti anksčiau laiko ir esanti atsakinga už tai, kad pati Yra.

Bene svarbiausia šioje knygoje buvo ne ieškoti savęs viename ar kitame istorijos dalyvyje, tačiau dar kartą sau užtvirtinti, kad liūdesys yra gerai. Liūdėti yra gerai. Šioje būsenoje man gimsta pačios genialiausios mintys, darbai. Kūryba liejasi, o tuomet supranti, kad labai sėkmingai esi išbridęs į šviesą. Bet, ar tinkamas būtų žodis „išbridęs“? Tai ne smegduobė, tai tamsūs ir tiršti Amazonės miškai, kuriuos įveikęs pasitinki saulėtekį.

Knygos veikėjai atsakingai nagrinėja, tyrinėja, domisi, kuria, talžo, gniuždo, šypsosi, verkia, rėkia, trypia, jaučia ir atjaučia. Jie yra pačios geriausios savo pačių versijos būtent tą dieną. Ir kiekvieną dieną. Stiprybės jiems, nes tikiu, kad kiekvienas iš jų yra unikalus ir tikras, sutinkamas kasdien.

Būtų ne vieta ir ne laikas pasakoti apie tai, kaip mes susipažinome su knygos autore Ilona. Paminėsiu tik jungiamąją grandį, dėl kurios mes susitikę akis į akį pasisveikiname. Ši persona kiekvieną kartą mane atrasdavo naujai, ir, nemeluosiu sakydamas, man tai patikdavo. Pro langą Lietuvos vaizdai ir peizažai, o tu klausai mano pasakojimo apie tai, koks aš buvau, esu ir kaip aš jaučiuosi. Tiek metų, o tu, Inga, atrodo, žinai kiek daugiau nei didžioji mano aplinkos dalis. Ir nuo tos akimirkos, kai pasakiau tau, „kad liūdesys yra mano mėgstamiausia būsena“, kaip daktaras išrašei man receptą „Verksnių klubui“.

Aš nebijau paauglių literatūros – kartais tai yra tiesus kelias pasikartoti esminius dalykus, nei mėginti narpliotis ir kapstytis „dideliems“ skirtoje literatūroje. Tokia literatūra yra mano atostogos. Rekomenduoju ne tik „beveik suaugusiems“, bet ir suaugusiems. Tiesi ir galimai karti piliulė link supratimo, koks tas Jūsų jaunuolis.

Ir kaip sakiau, kiekvienai knygai ateina savas laikas. Knyga pati ateina pas tave, kai tau jos labiausiai reikia. Veikėjai Linai pasisekė, tėtis greitai sugrįš. Mano mama irgi grįš. Ji jau sanatorijoje. Mano mama yra Linos tėtis.

Leidykla Dominicus Lituanus. Ačiū, ir šaunuoliai!

[Fantastiškų KŽL · Rating 3 out of 5]

knyguziurkes.wordpress.com/2018/08/31...

[Sin · Rating 5 out of 5]

The book was amazing. It's now probably one of my favorite books that have been written by this author. Not going to lie, but the ending made me sad.

[Eglė Ramoškaitė · Rating 2 out of 5]

Anksčiau nemačiau, kad prie vertinimo žvaigždučių yra nurodytas jausmas apie knygą, dėl to pasirinkti tas žvaigždes būdavo kartais nelengva, ypač vertinant lietuvių autorius. Šiai ketinau duoti tris, bet nebuvo „liked it“ jausmo perskaičius, buvo „it was ok“. O ir tas „it was ok“ buvo tik dėl to, kad labai labai vertinu autoriaus gebėjimą parašyti tekstą taip, kad jį būtų galima perskaityti vienu prisėdimu: rišlu, gražiai parašyta, paprasta, greitai vystomas siužetas, įdomu sužinoti, kas bus toliau. Deja, tai tiek. Atmetant lietuviškumą ir lietuvišką mąstymą (o gal suformuotą požiūrį), kad rašyti paaugliams reikia tik apie tai, kas vyksta Lietuvoje ir dar taip lietuviškai, trūksta veikėjų motyvacijos, o ypač pagrindinės veikėjos. Sutinku, kad apysakoje atskleisti tiek kiek įmanoma romane negalima, bet tikrai galima pasistengti ir tos motyvacijos įpūsti veikėjmas. Nereikia daug, užtenka detalių. Čia jų nėra. Man taip pat nepatinka dirbtinis noras pravirkdyti – nu kam? Kad būtų kuo banaliau? Knyga pilna klišių ir to amžino noro visus kažkaip pamokyti, pažerti kažkokių gyvenimo tiesų ir jas tiesiogiai išreikšti tekste. Paauglys nėra kvailelis, jis pats sugeba skaityti tarp eilučių ir pasiimti iš kūrinio tai, ką nori pasiimti, nereikia jam nuolat aiškinti, kaip gyventi, nereikia priversti atkreipti dėmesio į tai, ką suaugę jau žino.

[Benedikta Ginn · Rating 5 out of 5]

Ahhhhhhhhhhhhhhhhhahhhh 😍

[Elija Ivinskaite · Rating 5 out of 5]

One of my favorites Ilona's Ežerinytės books💞

[Marta ♡︎ · Rating 2 out of 5]

- Radiohead and Cigarettes after sex mentioned ?!

[Martyna Mituzaitė · Rating 4 out of 5]

Kas yra vienišas žmogus? Jis viso labo vienišas žmogus. O kas yra būrys vienišų žmonių? Tai – nebe vieniši žmonės.

[Lukas Pacevičius · Rating 5 out of 5]

Labai patiko, norėjosi daugiau.

[.☆°lukne°☆. · Rating 3 out of 5]

2,5 i think?

[Sandru Tis · Rating 5 out of 5]

Paaugliu literaturos kurinys. Turetu atsirasti privalomosios literaturos sarase, kol tu dar mokykloje. Patiko. Smagu pasikartoti taip gerai zinomas tiesas :)

[Daniele · Rating 4 out of 5]

I need ending of this book. I habe so much questions oh gosh.

[marbles · Rating 3 out of 5]

nostalgiška (:

[Ūla J · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga jautresniam skaitytojui

[skaistė · Rating 3 out of 5]

tikėjausi kažko daugiau, bet neišspausi kažko įspūdingo 120 puslapių knygoje. susipažinti su Ilonos kūryba teko dar prieš keletą metų, pirma pažintis - beskaitant „sutikti eidą“, tad tikėtasi buvo kažko neįtikėtino, ką autorė neabejotinai gali sukurti.
trumpas skaitinukas, turintis gražių minčių, kiekviename knygos herojuje galima rasti truputį saves. ypač patiko nedidelis, bet vis tiek paskirtas matomumas aseksualumui.