„Drugeliai virš bedugnės" – aštraus siužeto psichologinis romanas apie toleranciją kitaip mąstančiam žmogui, apie gerumą ir draugystę, meilę, netektį ir išdavystę, beprotybę ir baimes, kurios paauglystėje būna itin ryškios ir daro didelę įtaką jaunų žmonių savimonei. Didžiausia iš jų, kad ir kaip būtų keista, – baimė atsiverti, baimė būti savimi. Jautrių, drovių, pažeidžiamų jaunuolių noras būti „kaip visi", verčia juos elgtis neadekvačiai savo prigimčiai, skatina meluoti, manipuliuoti, prisitaikyti, žeminti kitą. Patyčios, atšiaurumas, žiaurumas, galop savižudybės – dažnai neišsakytų lūkesčių, gniuždančių baimių rezultatas.
Ši knyga subtiliai paliudija, kad net tada, kai atrodo, kad niekas pasaulyje tavęs nesupranta, kad nė pats nebegali suprasti savęs, labai svarbu žinoti, kad esi ne vienišas.
Kristina Gudonytė – rašytoja („Gėlių dvaras“, „Blogos mergaitės dienoraštis“, „Ida iš šešėlių sodo“ ), spektaklių, populiarių televizijos filmų scenarijų autorė ir režisierė, aktorė, dailininkė. „Blogos mergaitės dienoraštis“ 2009 m. buvo pripažintas geriausia knyga paaugliams, „Ida iš šešėlių sodo“ – 2012-aisiais. 2014 m. K. Gudonytei už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, už įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį, už jautrumą gimtajai kalbai buvo paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta Vaikų literatūros premija.
Beprotystė ar Dievo dovana? Vaiduokliai ar haliucinacijos?
Nusprendžiau perskaityti šitą knygą, nes patraukė dėmesį kodėl tokie blogi įvertinimai. (Man motyvacija skaityti blogai įvertintas knygas) Na ir... tai nebuvo tokia jau bloga knyga. Pirmi keli skyriai skaitėsi sunkokai ir keistai, bet po to viskas tapo įdomiau ir... sunku patikėti, bet taip įtraukė mane šita knyga, kad perskaičiau per vieną dieną: nuo 3 dienos iki 3 nakties. Galbūt dėl to, kad autorės rašymo stilius labai paprastas, o gal dėl to, kad veikėjų situacija man labai gerai pažįstama ir lengvai įsijaučiau į knygos istoriją. Autorė tikrai labai realistiškai aprašė Kotrynos garsines haliucinacijas: būtent taip jos ir pasireiškia. Už tai 10 balų už realistiškumą.
Iš veikėjų man labiausiai patiko bomžas Jeronimas. Jam visur ir visaip gerai. Jisai šitai knygai ir pridėjo nemažai humoro elementų. Ugnė man kažkodėl vaizdavosi kaip Anadilė iš „Gėrio ir Blogio mokyklos“... nežinau, bet dabar skirtingų knygų veikėjos tapo viena esybe. xD Taip pat atkreipiau dėmesį, kad rašytoja viename skyriuje paminėjo „...vilkšunius Ramzius“, tai iš karto pagalvojau, kad turbūt rašė šitą knygą kai buvo tas skandalas dėl nušauto vilkšunio Ramzio ir įdėjo jį į savo knygą. xD Na... vienaip ir kitaip tariant šita knyga ir keista, ir tokia pažįstama, ir paslaptinga, ir paprasta. Sunku man ją įvertinti, nes ji sukėlė visokiausių minčių ir jausmų...
Apibendrinimas: lengva mistika, paprastas stilius ir įdomūs veikėjai.
Kartais tas goodreads yra visai prakeiksmas – perskaitai komentarus, pažiūri žvaigždeles ir nusprendi, imti į rankas knygą, ar ne. Džiaugiuosi, kad šita knyga yra atsirado mano tų „privalomų perskaityti sąraše“ ir negalėjau nuspręsti jos neskaityti, nes, greičiausiai, taip ir būčiau padariusi. Čia yra viena tų lietuvių autorių knygų paaugliams, kurią rekomenduočiau kitiems dėl kelių priežasčių. Pirma – knyga nėra apie standartines išgirtųjų ir kritikų pamėgtųjų lietuvių autorių, rašančių paaugliams, temas. Tiksliau pasakius yra, bet tos temos nėra pagrindinės, prislėptos, prigesintos. Kūrinys parašytas ta lengvai skaitoma kalba, kurios baisiai trūksta man tarp paaugliams skirtų tekstų, kai gali atsisėsti ir perskaityti knygą vienu prisėdimu, nes skaitosi, nes įdomu, nes pagaliau čia yra knyga, kurioje yra veiksmo, kurioje yra normalus siužetas. Dėl šitos priežasties knyga tinkama ir tiems, kurie nemėgsta knaisiotis po eilutėmis ir kontekstais ir tiems, kurie mėgsta, nes pasiknaisiojus po pagrindine tema, atsikleidžia daugybė socialinių ir emocinių paauglių išgyvenymų, problemų, reikia tik norėti jas ten įžvelgti. Niekaip nesuvokiu, kodėl toks kūrinys nurašomas kaip nepakankmą meninę vertę turintis, kai čia yra ne tik pagrindinis tekstas, ebt ir potekstė, kai rašoma nebandant pritempti kūrinį prie „šiuolaikinio lietuviško paauglių lietuvių literatūros standarto“, o rašant taip, kaip, manau, paaugliui įdomiau. Knygos kalba labai gyva, vaizdinga. Pritrūko man emocinių veikėjų reakcijų į kai kuriuos įvykius, bet šiaip – čia vienas geresnių paaugliams skirtų kūrinių, atsiradusių mūsų kalboje.
Pirmieji 50 puslapių buvo nuobodūs, skaitėsi gana sunkiai. Bet kuo toliau tuo greičiau skaitėsi, galbūt todėl, nes norėjosi kuo greičiau perskaityti tą knygą :D Iš aprašymo tikėjausi, kad knygą bus įtraukianti, bet deja..
This entire review has been hidden because of spoilers.
Lengvai skaitoma, įtraukianti knyga. Nors tai būtų nuspėjama, gale gal kiek tikėjausi, kad tą merginą kvepiančią pakalnutėmis iškas ir perkels į kapines (?). Kaip supratau, to nenutiko.
Pats romanas labai sužavėjo beprotystės ir "normalumo" ribų iškelimu. Nuolatinis veiksmas, apsvarstymai, skirtingi veikėjai tik suintensyvino skaitymą.
This entire review has been hidden because of spoilers.