Prancūzija mon amour

by Erika Umbrasaitė

Erikos Umbrasaitės Prancūzija – užburianti, bet tikra, be rožinio pudros sluoksnio. Tai gerai suplaktas kokteilis, kuriame dera ir snobiška paryžietiška elegancija su lengvu bohemos ir dekadanso prieskoniu, ir ūsuotas kaimietis ant dviračio su bagete ir berete.
Kuo rizikuojate skaitydami?
• Imsite galvoti, kad neverta gyventi tausojant jausmus ar skanesnį gyvenimo gurkšnį atidėliojant rytojui.
• Išmoksite mėgautis gyvenimu kaip prancūzai ir perprasti didžiąją jų gyvenimo džiaugsmo paslaptį – art de vivre à la française.
• Pagaliau nusiraminsite supratę, kad šokoladas, ekleras, nauja suknelė, gundantys apatiniai ar jaunas meilužis – ne nuodėmė, o tiesiog gyvenimas.

Sužinosite, kodėl svarbu ne tik skaityti M. Proustą, bet ir mokėti atsipjauti sūrio.
Įsisavinsite prancūzų meilės taisykles ir išgirsite, kada neištikimybė yra atleistina, o kada – ne.
Perprasite prancūzų tėvų auklėjimo paslaptis – kodėl jų maži velniukai greitai virsta puikiai išauklėtais angeliukais.

DĖMESIO: būkite pasirengę daug juoktis! Knyga nerimta, kaip ir patys prancūzai, sklidina humoro, tikrų istorijų, paskaninta receptais.

Erika Umbrasaitė – rašytoja ir žurnalistė, jau beveik dešimtmetį gyvenanti Prancūzijos pietvakariuose. Kasdien ji – mažos galerijos viduramžių miestelyje savininkė ir šio krašto gyvenimo stebėtoja. Laisvalaikiu ir svajonėse – daug keliaujanti ir istorijas kolekcionuojanti rašytoja, kuri stengiasi į nieką gyvenime nežiūrėti pernelyg rimtai. Tai trečioji jos knyga. Dvi ankstesnės – „Vienos krūties istorija“ bei „Moteris, katė ir jaunas mėnulis“ – išsyk tapo bestseleriais.

Genres: Nonfiction, Travel

464 pages, Paperback

First published January 1, 2017

About the author

Erika Umbrasaitė (gimė 1970) - Lietuvos rašytoja gyvenanti Prancūzijos pietvakariuose.

Reviews

[Ringa Sruogienė · Rating 1 out of 5]

160 psl.: "Nežinau, kas sugalvojo tą nemandagių ir besistumdančių prancūzų mitą, bet visi sulipome į traukinį draugiškai ir netgi padėdami silpnesniems it kokie į Aušvicą vežami žydai...".
Ir iki to pamąstymai buvo taip sau, bet šitas palyginimas tai jau jo...
DNF 189

[Jelena Jonis · Rating 3 out of 5]

Šį kartą sudėtinga apsispręsti, kaip turėčiau vertinti šią knygą. Tema - man asmeniškai labai įdomi ir aktuali, tad už tai ir skyriau tris žvaigždutes. Prancūzų gyvenimo subtilybių, jų charakterių, kultūros, aistros maistui, stiliui ir tradicijoms aprašymai tikrai patraukia savo įžvalgomis, o ir autorės patirtys bei asmeniniai išgyvenimai paperka savo autentiškumu. Tačiau rašymo stilius mane pradėjo erzinti net neįpusėjus knygos. Nerandu tinkamesnio žodžio, nei "mėgėjiška". Ir tai niekaip nėra komplimentas literatūrai, ypač tokiai, kuri pristatoma kaip bestseleris.

Rekomenduoju perskaityti knygą tiems, kam Prancūzija yra labai įdomi ir kas nori dar labiau ja susižavėti. Ar skaityčiau kitas autorės knygas? Tikrai ne.

[-Vilma- · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga pažinti Prancūziją ir pačius prancūzus "iš vidaus". Skaitydama knygą atpažinau vietinių prancūzų, o ypač paryžiečių, elgesį, kai lankiausi Paryžiuje ir pietų Prancūzijoje.
Sakyčiau, šią knygą kartu su kelionių gidais turėtų perskaityti kiekvienas, planuodamas vykti į Prancūziją. Tada tikrai lengviau suprasite jų bendravimo įmantrybes, paslėptas mintis, o ir patys nepadarysite neatleistinų klaidų.

[Vaiva · Rating 5 out of 5]

Paryžius (ne Prancūzija, nes neteko joje viešėti), visuomet buvo “savas miestas” ir greičiausiai priklausau tai žmonių kategorijai, kurie tarp “Londonas ar Paryžius” visuomet pasirinks Paryžių, net ir nemokėdami prancūzų kalbos. Nežinau, ką tai reiškia, bet man šis miestas niekuomet nebuvo purvinas, triukšmingas, niūrus, chaotiškas ar nesaugus. Nepaisant visų jį per pastaruosius metus ištikusių negandų. Paryžius visuomet man siejosi su tokia laisve ir intelektualumu, kad tiesiog nematydavau nei tų šiukšlių gatvėse, nei eilių prie muziejų, nei triukšmingų turistų. Įkvepiantis gebėjimas būti ir sugyventi tokiems skirtingiems žmonėms vienoje vietoje tikrai žavi. Nesu nei frankofilė, nei beatodairiškai susižavėjusi Prancūzijos kulinarija, tačiau kasmet grįžti į Paryžių yra šventė. Tokia mažytė, bet šventė.
Todėl visiems, kurie dar neatrado ar nežino kur ieškoti tos šventės, rekomenduoju paimti į rankas ir su dideliu pasigardžiavimu ir pasimėgavimu perskaityti šį meilės prisipažinimą Prancūzijai, kuris, bent mane asmeniškai, privertė ir įkvėpė ieškoti bei rasti bent dalelę šventės kasdienos akimirkose. Taip, dabar prieš gerdama kavą visuomet paieškau gražesnio puoduko, viename iš prekybos centrų atradau vieną skaniausių mano iki šiol ragautų “smirdukų”, susipažinau su baltuoju vynu iš Bordo regiono (iki šiol gėriau tik raudoną vyną), nusilakavaue nagus RAUDONAi ir net ir menkiausiame kasdieniškame veiksme stengiuosi prisiminti prancūzų “art de vivre” priesakus ir svarbiausią iš jų - mažiau yra daugiau.
Mėgaukitės, skanaukite, džiaukitės, ieškokite ir atraskite. Ir juokitės.., nes “Nes Paryžius ir Prancūzija - tai meilė, muzika, tai gyvenimas ir džiaugsmas, tai šnarantys knygų puslapiai ir kreivai kabantys paveikslai, susipynę aistringi kūnai Rodino skulptūrose ir juos mėgdžiojantys įsimylėjėliai ant parko suolelių, tai šampanas ir austrės, sodrus burgundiškas vynas ir garuojantis kaimiškas troškinys, tai kvepalai ir suknelės, elegantiškos viliokės ir žavūs nevykėliai su vėjyje plazdančiais šalikais, tai ilgi pokalbiai ir trumpi pavogti bučiniai, dramos dėl nieko ir sugebėjimas išdidžiai iškęsti tikrus smūgius.” Smagios kelionės visiems.

[Aurelija · Rating 4 out of 5]

Perskaityti šią knygą užtruko trigubai ilgiau nei planavau, knyga tarsi lengvo turinio, bet iš tikrųjų pilna palyginimų su kitais autoriais, istorinių pavyzdžių, reiškinių paaiškinimo, receptų, - tokia turtinga. Labai malonu skaityti, knyga patogiai suskirstyta i trumpus skyrius, papuošta nuotraukomis ir taikliomis citatomis. Mano nuomone, autorė puikiai atskleidė temą ir knyga išėjo tokia pat gyva ir nenuobodi kaip ir pats prancūzų gyvenimo būdas.

[Agnė · Rating 3 out of 5]

Prancūzija mon amour - tai virtualus turas po Prancūziją: jos kultūrą, tradicijas, madą, papročius, etiketą, virtuvę, santykius ir kasdienybę.

Man labai patinka Erikos Umbrasaitės rašymo stilius: toks asmeniškas, šmaikštus, vaizdingas, žaismingas ir nuotaikingas.

Audioknygos versija labai gražiai įgarsinta Ugnės Barauskaitės.

O autorės meilė Prancūzijai tiesiog užkrečiama! Net ir aš truputį susižavėjau ta Prancūzija ir ypač užsinorėjau visko išragauti :)

Tiesa, pati knyga truputį prailgo ir antroje pusėje pradėjo pabosti.

[Roberta · Rating 2 out of 5]

Knygoje pateikiama labai daug informacijos, kartais net kyla jausmas, kad užgriūna faktų lavina. Iš šios knygos tikrai galima daug sužinoti apie šalį, prancūzus ir jų įpročius, bet negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad visa tai tik autorės nuomonė, jos asmeniniai pastebėjimai ir susidarytas vaizdas, kurį bandoma perteikti kaip faktus.

[Vita Mikuličiūtė · Rating 4 out of 5]

Visai smagiai susiklausė. Aišku, galima kelti egzistencinį klausimą, ar taip jau lengva apibūdinti tautą ir regukuoti ją į tam tikrus šablonus? Ir kiek kalba eina tiesiog apie stereotipus? Na, bet atidžiai peržiūrėt savo spintą privertė :)

[Meda · Rating 4 out of 5]

Įdomi, informatyvi, gera knyga! Puikūs palyginimai ir nuostabus stilius, tik (kažkodėl) labai ilgai skaitėsi.. Rekomenduoju :)

[Auguste · Rating 5 out of 5]

Sveiki,
Šiandien aš vėl aprašau savo perskaitytą knygą ir padedu Jums apsispręsti ką skaityti.Šį kartą pasirinkau skaityti E.Umbrasaitės knyga "Prancūzija mon Amour".Visų pirma aš norėčiau jums papasakoti trumpa istorija kaip aš ją nusprendžiau įsigyti.Vieną žiemos savaitgalį aš su mama bindzinėjau po Panorama ir kioskelyje pamačiau šią knygą.Ant šios knygos akį kabino ne tik įmantrus viršelis,bet ir gražiu šriftu išraižyti prancūziški žodžia.Man iš viso bet kas, kas yra susija su Prancūzija jos maistu ir t.t. man yra tiesiog tobula.Tai turbūt yra mano didžiausia silpnybė:PRANCŪZIJA.Na, bet gana apie pirkimą pakalbėkime apie pačią knygą.Vienas iš didžiausių šios knygos pliusų:užburiančios istorijos ,bet be rožinio pudros sluoksnio.Visos istorijos yra gražios, kurioziškos ir netgi kartais ciniškos ,bet visos jos yra realios.Taip kaip man ir patinka.Ši knyga iš esmės neturi kažkokios testinos istorijos ar situacijos.Tai yra tiesiog padrikos situacijos sudėtos į vieną knygą.Kitas šiis knygos pliusas viskas yra iš pačios autorės išgyvenimų.Pavyzdžiui: viena iš istorijų pasakojo apie tai kaip tiesiog vienas vyras bėgęs kaip akis išdegęs atstrenkė į kirpyklos vitrina.Aišku autorė pribėgus prie pastarojo žmogystos ėmė jį gelbėti,tačiau pastarasis tiesiog atsistojo ir nuėjo.Ties šita istorija mano manymu atsiskleidė prancūzo snobiška elegancija.Bet prie viso šio(prie istorijų),buvo pridėta ir paprasčiausių kasdienybės elementų tokių kaip:Kaip atsipjauti prancūžisko sūrio ,bet ir kaip laikyti vyno taurę.Taigi toks šį kartą trumpas aprašymas šios knygos,tačiau juk negaliu aš jums visko papasakoti.Beja DĖMESIO:Būkite pasirengę daug juoktis!Knyga nerimta,kaip ir patys prancūzai,sklidina humoro,tikrų istorijų,paskaninta receptais.Gerai V.Hugo sakė: Jeigu žemėje nebūtų Prancūzijos pasaulis būtų našlaitis.

[Greta Migaliovaitė · Rating 4 out of 5]

~ Erika Umbrasaitė „Prancūzija mon Amour”~

Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2019

Pirmoji mano apžvalga - apie dar vasarą skaitytą knygą, - E. Umbrasaitės “Prancūzija mon Amour”. Prasidėjus studijoms nelabai randu laiko perskaityti naujų knygų (neskaitant akademinės literatūros), tad nusprendžiau pasidalinti įspūdžiais apie šią knygą.

(Ne)tyčia taip sutapo, jog knygą baigiau skaityti likus vos keletui dienų iki kelionės į Paryžių. Tačiau mane visuomet domino ne tik Paryžius, bet ir visa prancūzų kultūra - kalba, filmai, knygos, jų virtuvė ir gyvenimo būdas. O viso to šioje knygoje nors vežimu vežk.

Kaip nurodo pati autorė, ši knyga nėra paprastas kelionių vadovas. Ir tikrai - tai kur kas daugiau! Knygoje aprašoma viskas, net tai, kaip prancūzišku gyvenimu džiaugiasi šunys ir katės. Kiekvienas knygos puslapis persismelkęs prancūziško meno gyventi - art de vivre - imti iš gyvenimo viską ir mėgautis juo kasdien.

Į vieną apžvalgą būtų sunku sutalpinti visus įspūdžius, aplankiusius skaitant šią knygą. Tačiau knyga tikrai nestokoja skoningo, intelektualaus humoro ir sarkazmo, nuostabiai piešiamo prancūziško gyvenimo džiaugsmo paveikslo ir tarpais, rimties.

Kad ir kokia žavi ši knyga, tačiau ji nepaliko man tokio stipraus įspūdžio, kad norėtųsi ją skaityti dar ir dar. Tačiau tikrai rekomenduoju ją perskaityti bent kartą - ypač tiems, kurie kaip ir aš (bei Erika Umbrasaitė) besąlygiškai įsimylėję Prancūziją ir nuostabųjį meilės miestą Paryžių.

[Ruth · Rating 4 out of 5]

Pažadėtas 15kos lietuvių autorių knygų iššūkis įsibėgėja (kulinarijos, o taip pat ir pop-žvaigždžių knygos nesiskaito :), šįkart - nuotaikinga knyga apie Prancūziją - "Prancūzija mon amour". Pavadinimas man pasirodė be didesnio polėkio, tai vilčių per daug nedėjau, bet iššūkis yra iššūkis, negali sustoti ties K. Sabaliauskaitės kūryba ir sakyt: "na daugiau šiuo metu nacionalinėj padangėj nieko, verto mano brangaus laiko, nėra..".

Knyga iš tiesų lengvo, bet šmaikštaus rašymo stiliaus tipo, nevargina skaitytojų egzistenciniais klausimais ar metaforomis, tačiau dėčiau riebų pliusą dėl ryškių edukacinių frankofoniškosios kultūros elementų (pati turėjau progos keletą metų praleisti šioje šalyje, tad daugelis autorės pasakojamų prancūzų gyvenimo ypatumų buvo iki kaulų smegenų pažįstami ir (ne)malonūs prisiminti :)).

Ir vis dėlto galėjo būti bent penkiasdešimčia puslapių trumpesnė, nes vis "išlįsdavo" jau girdėti, ankstesniuose skyriuose aprašyti nutikimai, o kai kurios "nusaldintos" dalys (pvz., apsilankymas patisserie užsisakant keletą kanelių "skausmui", pamačius neskoningai apsirengusią prancūzę, numalšinti.. pasakysiu prancūziškai - vraiment?? (rimtai??), suprantu, norisi prajuokinti, bet tai "kvepia" banalumu. Gera žinia - tokių vietų šiame išsamiame prancūzų kultūrinio gyvenimo smulkmenas atskleidžiančiame kūrinyje nedaug, taigi ca va, galima praleisti.

[Jurate Pickard · Rating 3 out of 5]

Lengvas skaitinys Prancūzijos mylėtojams. Parašyta lengvu ir žaismingu stiliumi, puikiai įskaityta Ugnės Barauskaitės, tad susiklausė lengvai ir maloniai. Patiko autentiškos prancūziškos patirtys, įdomios įžvalgos į prancūzų charakterį ir gyvenimo būdą. Bet autorės "pamąstymai" ne kartą ir ne du privertė vartyti akis. Į pabaigą pradėjo užknisti vėl ir vėl kartojama mintis apie puikųjį prancūzišką feminizmą, kai moterys valdo vyrus geležine ranka su aksomine pirštinaite, o vyrai tikri galantai ir jokių lyčių lygybės vėjų niekam nereikia, o jei ir reikia, tai vis tiek tik tam, kad moterys galėtų vyrus valdyti... ir vėl visa litanija iš naujo. Požiūris į mėsos valgymą toks irgi įomus - aš irgi mėsėdė, bet tie pasakojimai apie gyvūno auką, kad mums būtų skanu, ir kaip jis išdidžiai gulės ant stalo kepsnio pavidalu... čia rimtai? Topų topu blogąja prasme tapo juokelis apie malonų elgesį traukinyje, lyg į Aušvicą vežamų žydų. Ok, autorė nesusiprato, kad tokiais dalykais nejuokaujama - o ką veikė redaktorius? Ir šiaip, būtų įdomesnė knyga, jei joje būtų daugiau pasakojimų ir mažiau filosofijų. Dabar gi gavosi tokia per viduriuką, nei gera, nei bloga. Bet jei žavitės Prancūzija, imkit.

[Lina_K8 · Rating 3 out of 5]

Pradžia gana nuobodoka, trūksta veiksmo, tos įspūdingos pradžios apie tą nuostabų prancūzų gyvenimą. Veiksmas įgauna pagreitį gana lėtai. Ir visą laiką skaitant neapleido toks jausmas, kad knygoje tiek daug apie viską prirašyta (net 459 psl.), bet knyga lyg ir apie nieką. Nežinau, kas čia buvo kaltas, ar autorės rašymo stilius, ar mano lūkesčiai per dideli, bet perskaičius knygą, padėjau į šoną ir nepamenu nieko kas būtų labai įsiminę ar, kad sakyčiau wow šito tikrai nežinojau, ar koks nuostabus tas prancūziškas gyvenimas. 🙈🙆‍♀️
Pati autorė prancūzų gyvenimą aprašo gana skoningai, su ironija ir sarkazmu, pateikia gyvenimiškų pavyzdžių kaip vienaip ar kitaip prancūzai reaguoja į tam tikras gyvenimiškas situacijas. Pagrindinė mintis-reikia džiaugtis čia ir dabar, gyventi čia ir dabar. O apibendrinant didelių rekomendacijų neturiu šiai knygai, bet pati knyga nėra bloga, tiesiog ji skirta kitam skaitytojų ratui.

[Bent.viena.puslapi · Rating 4 out of 5]

Ši knyga man buvo kaip enciklopedija apie Prancūziją 🇫🇷🥐 Ne kartą teko pabūti šioje šalyje, bet apart gražios gamtos ir skanaus maisto, nelabai man ten kas paliko įspūdį. Ypatingai žmonės. Pasirodė ne labai draugiški nacionalistai. Perklausiau labai greitai, nes autorės sarkazmas, gera nuotaika ir žinios tiesiog varė pirmyn 😁 Po šios knygos atrodo geriau pažįstu prancūzus galėsiu atlaidžiau į juos žiūrėti, o nuvažiavusi kada i Prancūziją tikrai zinosiu kaip elgtis ir reaguoti tam tikrose situacijose (ypač restorane).😁

[Andrius · Rating 4 out of 5]

Lengva knyga pažinčiai su prancūziškuoju gyvenimu lietuviškomis akimis. Nemažai smagių istorijų, pastebėjimų ir patarimų keliaujant į meilės miestą (ar šalį). Vis tik antroje knygos dalyje vis daugiau teks susipažinti su nuobodokais receptais (vienu metu net gali suabejoti ar nesumaišei su receptų knyga) ir net rasti nederamų palyginimų (Aušvicas ar komunisto bilietas).

Na ir vis tik net ir grožinėje literatūroje norisi, kad bent jau faktai būtų teisingi, pvz. jokiu pjūviu beskaičiuojant prancūzų kalba pasaulyje nėra trečioje vietoje.

[Radvile Skrinskaite · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga. Atveria duris į Prancūzijos kultūra, žmones, papročius ir kas lieka “už kadro”. Labai patiko rašymo stilius ir nedidelės istorijos iš autorės gyvenimo.. Tikrai įnešė gyvumo, natūralumo ir linksmumo. Šaunu buvo ir prancūziški žodeliai bei ju paaiškinimai Sužinojau labai daug ir buvo galima linksmai pasvajoti.

[Irma · Rating 5 out of 5]

Ėmiau skaityti šią knygą tikėdamasi antro karantino metu bent mintimis iškeliauti į kitą šalį, susipažinti su nauja kultūra, istorija ir tradicijomis. Knyga pateisino visus mano lūkesčius.
Knygoje aprašomos ištobulinto prancūzų stiliaus paslaptys, džiaugsmas kasdienybėje, tradicijos ir papročiai, etiketas ir kultūra.
Tikiu, kad knygą skaitysiu dar kartą, kai išsiruošiu kelionėn į Prancūziją, nes tai geras kelionių vadovas lankytinų vietų ir maisto, kurį verta paragauti, sąrašui sudaryti.

[Gabija. Keista Skaitytoja · Rating 5 out of 5]

Po visų romanų, labai nedrąsiai į rankas paimiau šią knygą, galvojau, keista bus skaityti tokio tipo/žanro knygą. Tačiau, o jetus, kaip ji smagiai susiskaitė! Kaip autorė smagiai perteikia Prancūzų gyvenimą! Jaučiausi lyg keliaučiau bent knygos dėka po Prancūziją. Ir slapta norėčiau, kad ir apie kitas šalis būtų tokių smagių knygų!

[Lina Ramanauskaitė · Rating 5 out of 5]

Galbūt dėl to, kad studijų metais teko gyventi Prancūzijoje ir pažinti šiek tiek pačius prancūzus bei jų subtilybes iš vidaus, knygą susivalgė labai skaniai, ir kartais net sąmoningai prisdabdant, kad ilgiau pasimėgauti. Tokia tikra, atvira, nuoširdi, su lengvu humoro prieskoniu. Skaičiau ir dar kartą, jei mėgčiau skaityt knygas antrą kartą :)

[Aruna · Rating 4 out of 5]

Dvejopi jausmai perskaičius knygą. Iš vienos pusės įdomu skaityti apie maistą (ypatingai skani tema), papročius, gyvenimo būdą, auklėjimą ir pan. Iš kitos - bandymas šablonizuoti kiek užknisdavo. Suprantama, kad kiekvienas žiūri per savo matymo prizmę, tačiau jau net per daug jaučiasi primetama autorės nuomonė

[Vaiva · Rating 3 out of 5]

Lengva atostogų ir/ar savaitgalio knyga. Skaitant kartais labiau atrodydavo, jog ne knyga, o koks straipsnių rinkinys rankose - autorės stilius labai gyvas ir žaismingas, o realių detalių apie vietos objektus taip pat apstu.

[Aušra · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga, gražiai apipavidalinta nuotraukomis ir grafiniais elementais. Daugiasluoksniška, tiek daug įvairių temų paliesta: istorijos, tradicijų, gerų manierų, virtuvės, meilės, terorizmo... Buvo juntamos didelės autorės simpatijos šiai ypatingai šaliai. Skaičiau susidomėjusi ir įsitraukusi.

[Jurga . · Rating 4 out of 5]

Puikus autorės stilius neleido nuobodžiauti, o dalis apie prancūziškąjį feminizmą turbūt patiko labiausiai. Išsigūglinau visas minėtas asmenybes, ir apskritai - smalsiam, mėgstančiam skaitant plėsti akiratį, susirasti, pasitikrinti info iš pašalės, skaitytojui knyga vienas malonumas.

[Jolanta · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga! Labai daug suzinojau apie prancuzu iprocius, tradicijas, charakteri, maista. Labai maloniai susiskaite :-)

[Vita Str · Rating 5 out of 5]

Tarsi klausyčiausi geriausios draugės pasakojimo :)

[Vida Paužienė · Rating 5 out of 5]

Kaip frankofilei su vyno taure ir Camambert sūriu labai lengvai ir su meile Prancūzijai susiskaitė. Rekomenduoju švenčiantiems gyvenimą kiekvieną akimirką.

[Lina · Rating 4 out of 5]

Labai skani, juslinga. Skaityti mažomis porcijomis ir mėgautis.

[Rūta · Rating 5 out of 5]

Laaabai patiko!

[Kamile]

Labai idomi ir detali knyga. Rekomenduoju kas nori labiau pazinti Prancuzu kultura.