Maironis (born Jonas Mačiulis November 2, 1862 – June 28, 1932) is one of the most famous Lithuanian romantic poets. He was born in Pasandravys, Raseiniai district municipality, Lithuania. Maironis graduated from Kaunas high school and went on to study Literature at Kiev University. However, in 1884, after one year of studies at the university, he entered Kaunas Spiritual Seminary. While being at the seminary, Maironis became an active member of the Lithuanian National Revival. Maironis wrote a number of poems. Some of them are contained in his most famous collection of poems "Pavasario Balsai" (The Voices of Spring). Later Maironis studied at St. Petersburg Catholic Theological Academy. In the later years of his life, Maironis worked as a rector of Kaunas Priest Seminary and as a professor at the University of Lithuania, where he taught literature. He died in Kaunas and was interred in the mausoleum constructed in the Kaunas Cathedral.
Kaip žmogui, kuris poeziją retai skaito, man visai patiko. Labiausiai patenkinta buvau tuom, jog Maironio eilėraščiai nėra tokie, kur prikišta tiek daug metaforų, jog galiausiai nebesupranti apie ką skaitai. Nors poetas rašo išties vaizdinga kalba, ji netrukdo suprasti eilučių prasmės.
Taip pat buvo ir keletas dalykų, kurie nepatiko: skaitydama pastebėjau, jog Maironis dažniausiai rašo viena iš trijų romantizmo epochos temų - apie tėvynę/jos gamtą (šie buvo mano mėgstamiausi), apie Dievą ar apie audringą žmogų. Atrodo lyg ir viskas būtų gerai, nes viena mano mėgstamiausių epochų ir yra romantizmas, BET dėl poeto siauro temų pasirinkimo, visi eilėraščiai dažniausiai skamba panašiai. Yra vartojamos net tos pačios frazės apie ,,milžinų kapus", Nemuną, Vytauto Didžiojo galybę (šituo tai tikrai nesiskundžiu, myliu Vytautą😍) ir pan. Skaitydama dažnai jautiesi, kad dešimtą kartą skaitai tą patį eilėraštį tik truputį paredaguotą.
P.s. suprantu, kad eilėraščiai apie tėvynę ir turi dažnai kartotis, nes Maironis, norėdamas suburti lietuvius, jų rašė kuo daugiau. Tačiau bent kiti eilėraščiai galėjo būt labiau įvairesni. Na, bet čia jau tik mano nuomonė🤷♀️
Prisipažinimas Nr. 1: Aš niekada nesupratau poezijos.
Prisipažinimas Nr. 2: Mokiausi Kauno Maironio (!) gimnazijoje, bet niekada ankščiau neskaičiau jo kūrinių (net lietuvių kalbos pamokų nelankiau).
Prisipažinimas Nr. 3: Šiaip visai nebloga knyga čia...
Rimtai. Galvojau, kad nepatiks. Buvo kilus mintis "ai, žinai, bus čia pirma knyga kurią sudeginsiu tiesiog!", bet perskaičius ją kažkaip nebesinori jos žaloti. Vertinu pozityviai!
Knyga prasideda ir baigiasi Maironio kūrybos ir autoriaus gyvenimo apžvalgomis. Nors dėl jų negaliu būti tikras, nes buvo rašytos prie ruso (o tada toks dalykas kaip žodžio laisvė neitin egzistavo), bet atrodo nebais šališkai, visai įdomiai.
Pati Maironio kūryba neitin sužavėjo. Blanki. Atrodo kaip, va, ta TIKRA poezija - nuobooooooooooooooooodyyyyyyyyyyyyyyyybėėėėėėėėėė. Bet tebūnie, nurašau ant to, kad seniau taip buvo įprasta ir gražu. Tik šiukštu nevalia šių dienų poetams šitai kartoti - vargu ar ras skaitytoją. Na, bent jau tokį, kaip mane.
Nesu poezijos megėjas, bet visai patiko!
P.S. Spausdinimas kokybiškas, tipinis sovietinis. Vietomis randu maketuotojų klaidų - vietoj atidarančių kabučių apačioje dveji kableliai, vietomis keistos puslapio paraštės, o knygos gale apžvalgoje šriftai keičia dydžius ir ryškumą. Žodžiu, popierius geras, dizainas - neitin. Bet skaityti galima, jei neatkreipi dėmesio įprastai - net nepastebėsi, ką čia dabar kalbu :))
Ačiū knygų namukui šalia Kauno botanikos sodo, kur ją radau. Greitu metu grąžinsiu - dar tik kelis kūrinius nusikopijuosiu, nes visai gal ir geri buvo.