What do you think?
Rate this book
Vandeninės moterys
"Vieniems tai pasirodys knyga apie pažįstamus žmones ir viename vingyje susipynusius jų likimus. Kiti sakys, kad tai knyga apie kūrybiškumą, savęs paieškas, kompromisą tarp motinystės ir saviraiškos. Treti nutars, kad tai knyga apie meilę, jausmų gylį ir trapią laimės akimirką.
Žinoma, apie vandenį… Tačiau man tai knyga apie gyvenimą. O tokios negalėčiau parašyti, jei pati nebūčiau iki kaklo įsibridusi į kunkuliuojančias gyvenimo sroves."
Sabina Daukantaitė
Žinoma, apie vandenį… Tačiau man tai knyga apie gyvenimą. O tokios negalėčiau parašyti, jei pati nebūčiau iki kaklo įsibridusi į kunkuliuojančias gyvenimo sroves."
Sabina Daukantaitė
185 pages, Paperback
Published January 1, 2017
2 people are currently reading
101 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 30 reviews
May 16, 2018
Sako, ši knyga buvo labai išreklamuota ir žmonės ją pirko dėl mados, aš, matyt, kažkokiame kitame, anti-reklaminiame pasaulyje gyvenu, nieko nebuvau girdėjusi, bet kai pamačiau viršelį, jis kažkuo patraukė, o dar tas stebuklingas žodis terapinis… Ir nuojauta neapgavo, romanas labai patiko. Kalbėsena tokia išjausta, išgyventa, palyginimai netikėti, skaidrūs ir nuoširdūs, žodžiai turtingi, sodrūs ir nebanaliai sudėlioti.
Knygoje pasakojama kelių moterų gyvenimo atkarpos istorija, kurioje griūna užtvankos ir veržiasi virsmai. Tikriausiai todėl romanas ir pavadintas terapiniu – netiesiogiai skatina skaitytoją veržtis, tekėti, lietis, nerūgti savo pačios užtvenktame gyvenime. Asmeniškai man Vandeninės moterys padėjo atviriau atsigręžti į savo norus – dažniau klausti savęs ne ką aš turiu ar privalau padaryti, o ko noriu, ne ar protinga dabar būtų elgtis vienaip ar kitaip, o ko trokšta mano širdis. Tai vienas iš meilės sau užkaborių, kurie mano gyvenime buvo nepakankamai įvertinti.
Taip pat romanas paskatino dažniau imtis rašymo. Gal tai dar vienas ko aš dabar noriu variantų, o gal tiesiog paskatinimas lietis, nevaržyti savęs, pilti raides, žodžius ir sakinius, nelaikyti visko viduje. Ačiū autorei už nuostabų kūrinį.
Knygoje pasakojama kelių moterų gyvenimo atkarpos istorija, kurioje griūna užtvankos ir veržiasi virsmai. Tikriausiai todėl romanas ir pavadintas terapiniu – netiesiogiai skatina skaitytoją veržtis, tekėti, lietis, nerūgti savo pačios užtvenktame gyvenime. Asmeniškai man Vandeninės moterys padėjo atviriau atsigręžti į savo norus – dažniau klausti savęs ne ką aš turiu ar privalau padaryti, o ko noriu, ne ar protinga dabar būtų elgtis vienaip ar kitaip, o ko trokšta mano širdis. Tai vienas iš meilės sau užkaborių, kurie mano gyvenime buvo nepakankamai įvertinti.
Taip pat romanas paskatino dažniau imtis rašymo. Gal tai dar vienas ko aš dabar noriu variantų, o gal tiesiog paskatinimas lietis, nevaržyti savęs, pilti raides, žodžius ir sakinius, nelaikyti visko viduje. Ačiū autorei už nuostabų kūrinį.
October 7, 2022
Labai gražiai, literatūriškai parašyta knyga apie moteris ir moterims, kurios kartais pamiršta, kad gyvenimo sunkumai greitai gali tapti naujomis galimybėmis, jei tik leisi kūnui, protui ir sielai toms galimybėms atsiverti. Nėra čia must read visoms, bet kam kely akmenukas pasitaikė- labai rekomenduočiau!
July 27, 2018
3+
Tobula pajūrio knyga - bangų mūša puikiai padeda įsijaust į vandeninės moters vaidmenį :) Labai gražiai apipavidalinta, jauki, paprasta ir šiek tiek įkvepianti.
Tobula pajūrio knyga - bangų mūša puikiai padeda įsijaust į vandeninės moters vaidmenį :) Labai gražiai apipavidalinta, jauki, paprasta ir šiek tiek įkvepianti.
June 17, 2020
Su šia knyga pirmą kartą minimaliai susipažinau galbūt prieš gerus metus. Pamačiau ją naršydama knygos.lt svetainėje ir sau pasakiau: „Kažkada šią knygą perskaitysiu“. Tuo metu dar maniau, kad šis sakinys bus bereikšmis ir niekuo nesiskirs nuo tų pačių žodžių, pasakytų begalei knygų, kurių iki šiol nepaėmiau į rankas. Na, akivaizdu, kad klydau, nes neseniai iš tos pačios parduotuvės „Vandenines moteris“ ir įsigijau. Suviliojo kadaise užplūdęs susižavėjimas ir nebloga kaina. O dabar knygą jau ir perskaičiau, tad galiu sakyt, kad dar vieną pažadą sau ištęsėjau. Su knygos autore buvo pirmoji pažintis ir, manau, gan sėkminga. Itin mane sužavėjo keli sakiniai apie rašytoją ant knygos viršelio galo. Tinklaraštininkė, agentūros vadovė IR septynių vaikų mama? Du tūkstančiai šešioliktaisiais metais suteiktas veikliausios Lietuvos moters titulas puikiai apibūdina Sabiną Daukantaitę.
„Vandeninės moterys“ - knyga apie gyvenimą, jo versmes ir tekėjimą, jausmų užtvankas ir įvykių potvynius, kurie kartais nudžiugina, maitindami išsausėjusią žemę, o kartais liūdina, nuplaudami visą derlių ir sunaikindami turtus. Knygoje pasakojama trijų moterų - Dijos-Silvijos, Monos ir Ingridos - istorijos. Visos jos skiriasi savais išgyvenimais, patirtimis, tikslais ir dar daugeliu dalykų. Tačiau svarbiausia ne tai. Draugių gyvenimai susipina tarpusavyje, jie suteka į tą pačią upę, maišosi tame pačiame vandenyje. Kad ir kokios skirtingos iš šalies gali pasirodyti moterys, jos užmezga stiprų draugystės ryšį ir kartu brenda per dumbliuotą gyvenimo vandenį. Draugės susiduria su negailestingomis likimo bangomis, siautėjančiais cunamiais, tačiau nė viena jų nepasiduoda ir susikabinusios jos kartu leidžiasi pasroviui. Sabinos Daukantaitės terapinis romanas skaitytojų viduje įžiebia susižavėjimą ir sužadina gilius jausmus.
Gavau tai, ko ir tikėjausi. Norėjau neilgo, lengvo vakaro skaitinio, „Vandeninės moterys“ man tokia knyga ir buvo. Apie tris drauges neseniai skaičiau „Pažade“. Šios moterys buvo kiek kitokios gyvenimų įvykių atžvilgiu, tačiau jos tokios pat stiprios ir ryžtingos asmenybės. Domiuosi psichologija, tad knyga puikiai atskleidė ir papasakojo apie skirtingus išgyvenamus moterų jausmus. Man patiko draugių išskirtinumas, jų nenuvalkioti charakteriai ir neeiliniai gyvenimo įvykiai. Kiek kliuvo kai kurių veikėjų nepastovumas. Kažkaip netikroviškai atrodė Monos staigus „nušvitimas“, tačiau ne man žinoti, kiekvieno žmogaus jausmai ir jų stiprumas, savaime aišku, yra skirtingi. Istorija tikrai nenuvalkiota ir galbūt net „inspiruojanti“, jausminga bei turinti tikrumo aromatą. Labai patiko pabaiga, ji lyg susipynė su pradžia ir dalykėliai, neatrodę suprantami knygos pradžioje, pabaigoje išaiškėjo ir net išspaudė šypseną. Nedaugžodžiaujant, Sabinos Daukantaitės terapinis romanas „Vandeninės moterys“ alsuoja jausmingumu, banguoja emocijų jūra ir kiekvienam beskaitančiam atskleidžia unikalius patirčių vandenis. Rekomenduoju.
„Vandeninės moterys“ - knyga apie gyvenimą, jo versmes ir tekėjimą, jausmų užtvankas ir įvykių potvynius, kurie kartais nudžiugina, maitindami išsausėjusią žemę, o kartais liūdina, nuplaudami visą derlių ir sunaikindami turtus. Knygoje pasakojama trijų moterų - Dijos-Silvijos, Monos ir Ingridos - istorijos. Visos jos skiriasi savais išgyvenimais, patirtimis, tikslais ir dar daugeliu dalykų. Tačiau svarbiausia ne tai. Draugių gyvenimai susipina tarpusavyje, jie suteka į tą pačią upę, maišosi tame pačiame vandenyje. Kad ir kokios skirtingos iš šalies gali pasirodyti moterys, jos užmezga stiprų draugystės ryšį ir kartu brenda per dumbliuotą gyvenimo vandenį. Draugės susiduria su negailestingomis likimo bangomis, siautėjančiais cunamiais, tačiau nė viena jų nepasiduoda ir susikabinusios jos kartu leidžiasi pasroviui. Sabinos Daukantaitės terapinis romanas skaitytojų viduje įžiebia susižavėjimą ir sužadina gilius jausmus.
Gavau tai, ko ir tikėjausi. Norėjau neilgo, lengvo vakaro skaitinio, „Vandeninės moterys“ man tokia knyga ir buvo. Apie tris drauges neseniai skaičiau „Pažade“. Šios moterys buvo kiek kitokios gyvenimų įvykių atžvilgiu, tačiau jos tokios pat stiprios ir ryžtingos asmenybės. Domiuosi psichologija, tad knyga puikiai atskleidė ir papasakojo apie skirtingus išgyvenamus moterų jausmus. Man patiko draugių išskirtinumas, jų nenuvalkioti charakteriai ir neeiliniai gyvenimo įvykiai. Kiek kliuvo kai kurių veikėjų nepastovumas. Kažkaip netikroviškai atrodė Monos staigus „nušvitimas“, tačiau ne man žinoti, kiekvieno žmogaus jausmai ir jų stiprumas, savaime aišku, yra skirtingi. Istorija tikrai nenuvalkiota ir galbūt net „inspiruojanti“, jausminga bei turinti tikrumo aromatą. Labai patiko pabaiga, ji lyg susipynė su pradžia ir dalykėliai, neatrodę suprantami knygos pradžioje, pabaigoje išaiškėjo ir net išspaudė šypseną. Nedaugžodžiaujant, Sabinos Daukantaitės terapinis romanas „Vandeninės moterys“ alsuoja jausmingumu, banguoja emocijų jūra ir kiekvienam beskaitančiam atskleidžia unikalius patirčių vandenis. Rekomenduoju.
August 27, 2022
Atrodo lyg tai mano kaimynės ar kolegės o gal mano pačios dalis istorijos. Trijų draugių draugystė skatina pasiduoti įvykių tėkmei, Kiekvienai likimas atneša kitą lemtį.
February 14, 2020
Pirma pažintis ir prisilietimas su knyga buvo gana šaltas: perskaičius pirmus skyrius be jokio skaudulio dėl nežinomybės apie herojų likimus nuėjau miegoti. Nežinau, ar ne tinkama diena pasitaikė, ar ne toks nusiteikimas. Rytojaus dieną tiesiog nirte panirau į vandenį su knygos herojomis. Esu labai dėkinga šiam atsitiktinumui, kad 'Vandeninės moterys' pateko į mano rankas - labai laiku, labai vietoje, labai įvertinta. 'Žinau, ko nežinojau vakar. Po sekundės vėl nežinosiu to, ką bus įmanoma atrasti tik rytoj.'
February 27, 2018
Šią knygą susiradau labai netikėtai sau pačiai, nes (iškart norisi gintis) šiaip tokių knygų neskaitau. Mat "Vandeninės moterys" yra terapinis romanas, o aš labai nemėgstu savipagalbos knygų, ypač motivacinių, jos dažniausia kuria rožines iliuzijas, kuriomis gali tikėti vos vieną vakarą perskaitęs tokią knygą.
Na, o mano dėmesį pirmiausia patraukė pati autorė, netikėtai perskaičiau interviu apie tikrai įdomią moterį - kūrybinės agentūros vadovė, 7 vaikų mama ir tinklaraščio autorė, o ir iš kalbos, labai blaivaus požiūrio asmuo. Taip ir apie romaną sužinojau, daug nesitikėjau, perskaičiau.
"Vandeninės moterys" man paliko labai moteriškos ir jautrios knygos įspūdį. Tai romanas apie tris labai skirtingas vaikystės drauges, netikėtai susitikusias po ilgo laiko. Seną draugystę jos atgaivina nuolatiniais susitikimais ir nuoširdžiais pokalbiais. Čia gimsta metafora apie moteris kaip vandenį, ir šia metafora smagiai žaidžiama visame romane. Ši knyga yra apie žmogaus vidinę laisvę, savęs pažinimą, apie drąsą gyventi, pačiam kurti savo kelią, nepaisant visuomenės primetamų brukalų ir neigiamo požiūrio į viską, kas yra ne visai taip, kaip visi galvoja. Nors knygos pradžia man atrodė labai miglota, visgi tolimesnis plėtojimas mane įtikino, ir visgi nuolat apie šį romaną susimąstau. "Vandeninės moterys" yra raminanti knyga apie nenuspėjamą gyvenimą, kaip jį priimti ir kartu nebijoti keisti jį, jei jautiesi nelaimingas.
Na, o mano dėmesį pirmiausia patraukė pati autorė, netikėtai perskaičiau interviu apie tikrai įdomią moterį - kūrybinės agentūros vadovė, 7 vaikų mama ir tinklaraščio autorė, o ir iš kalbos, labai blaivaus požiūrio asmuo. Taip ir apie romaną sužinojau, daug nesitikėjau, perskaičiau.
"Vandeninės moterys" man paliko labai moteriškos ir jautrios knygos įspūdį. Tai romanas apie tris labai skirtingas vaikystės drauges, netikėtai susitikusias po ilgo laiko. Seną draugystę jos atgaivina nuolatiniais susitikimais ir nuoširdžiais pokalbiais. Čia gimsta metafora apie moteris kaip vandenį, ir šia metafora smagiai žaidžiama visame romane. Ši knyga yra apie žmogaus vidinę laisvę, savęs pažinimą, apie drąsą gyventi, pačiam kurti savo kelią, nepaisant visuomenės primetamų brukalų ir neigiamo požiūrio į viską, kas yra ne visai taip, kaip visi galvoja. Nors knygos pradžia man atrodė labai miglota, visgi tolimesnis plėtojimas mane įtikino, ir visgi nuolat apie šį romaną susimąstau. "Vandeninės moterys" yra raminanti knyga apie nenuspėjamą gyvenimą, kaip jį priimti ir kartu nebijoti keisti jį, jei jautiesi nelaimingas.
January 1, 2019
„Vandeninės moterys“ yra lengva, švelni, gausi atradimų knyga. Joje galima rasti save, savo drauges, mamą ir pažįstamas. Matai nutolusias drauges ir atrandi daug savo pačios išbandytų ir patvirtintų receptų, kaip padėti pačiai sau gyventi su savimi. Tai yra knyga, kurią norėčiau parašyti pati.
Trys pagrindinės herojės, kurios atranda vieną kitą atsitiktinumo dėka, kai to paprastai nedaranti moteris Ingrida nusprendžia pabūti šiek tiek labiau moterimi, nei kitas likusias 364 dienas ir apsilankyti pas manikiūrininkę. Simbolis. Simboliu išlieka ir lietus, kuris ją nuveja į tą saloną.
Indrida, Mona Upė ir Dija-Silvija mokosi gyventi savaip, ieško laimės ir atokvėpio. Svarbiausia, jos pradeda griauti vidines užtvankas, kurios dažniausiai nematomos net toms, kurios jas pačios pastatė. Jos išmoksta tekėti, būti versmėmis, lyti ir amžinai judėti, kaip vanduo.
Moterys pradeda atsakymų ieškoti vandenyje tiesiog jį gerdamos ir bendraudamos viena su kita. Gražiausia, ką ši knyga duoda, tai suvokimą, kad atradusios vieną kitą joms nebereikia susitikti reguliariai, kad palaikytų ryšius. Jos jaučia, supranta ir nors susitinka rečiau, tačiau susitikimai tampa pilnesni vilties ir pamokų, kuriomis norisi pasidalinti.
Apibendrinant, norėčiau paskatinti paskaityti šį terapinį romaną nebandant jame ieškoti literatūrinio gylio. Tai švelnus, malonus priminimas, kaip reikia ieškoti savęs ir savo pačios moteriškumo, o atradus mėgautis akimirka.
Gero skaitymo ir laiko su savimi!
Trys pagrindinės herojės, kurios atranda vieną kitą atsitiktinumo dėka, kai to paprastai nedaranti moteris Ingrida nusprendžia pabūti šiek tiek labiau moterimi, nei kitas likusias 364 dienas ir apsilankyti pas manikiūrininkę. Simbolis. Simboliu išlieka ir lietus, kuris ją nuveja į tą saloną.
Indrida, Mona Upė ir Dija-Silvija mokosi gyventi savaip, ieško laimės ir atokvėpio. Svarbiausia, jos pradeda griauti vidines užtvankas, kurios dažniausiai nematomos net toms, kurios jas pačios pastatė. Jos išmoksta tekėti, būti versmėmis, lyti ir amžinai judėti, kaip vanduo.
Moterys pradeda atsakymų ieškoti vandenyje tiesiog jį gerdamos ir bendraudamos viena su kita. Gražiausia, ką ši knyga duoda, tai suvokimą, kad atradusios vieną kitą joms nebereikia susitikti reguliariai, kad palaikytų ryšius. Jos jaučia, supranta ir nors susitinka rečiau, tačiau susitikimai tampa pilnesni vilties ir pamokų, kuriomis norisi pasidalinti.
Apibendrinant, norėčiau paskatinti paskaityti šį terapinį romaną nebandant jame ieškoti literatūrinio gylio. Tai švelnus, malonus priminimas, kaip reikia ieškoti savęs ir savo pačios moteriškumo, o atradus mėgautis akimirka.
Gero skaitymo ir laiko su savimi!
August 29, 2021
Istorija apie moteris, jų gyvenimą ir saviraišką. Puikiai tinka, kai norisi lengvo, bet ne banalaus pasakojimo.
Įdomi ir lengvai skaitoma, bet nėra ilgai išliekanti atmintyje, sukelianti daug minčių ar emocijų. Pabaiga pasirodė užskubėta, todėl kiek nuvylė ir sumažino bendrą vertinimą.
Vizualiai labai graži knyga, ypač patiko mėlynų puslapių intarpai. O didžiausi komplimentai - pridedamam akvarele lietam skirtukui, kurie visi yra unikalūs, vienetiniai, rankų darbo. Už knygos grožį tikrai galėčiau pridėti papildomą ⭐️
Įdomi ir lengvai skaitoma, bet nėra ilgai išliekanti atmintyje, sukelianti daug minčių ar emocijų. Pabaiga pasirodė užskubėta, todėl kiek nuvylė ir sumažino bendrą vertinimą.
Vizualiai labai graži knyga, ypač patiko mėlynų puslapių intarpai. O didžiausi komplimentai - pridedamam akvarele lietam skirtukui, kurie visi yra unikalūs, vienetiniai, rankų darbo. Už knygos grožį tikrai galėčiau pridėti papildomą ⭐️
September 6, 2018
Citatos:
16psl. ,,Nuostabiausias jausmas jaunai moteriai yra žinoti, kad kažkur labai giliai tūno misterija. Tavo slapta galia, apie kurią nieko nenutuokia kiti."
34psl. ,,-Ar jūs kada nors susimąstėte apie tai, kad moterys yra skystoji substancija? Moterys visą gyvenimą ašaroja, varva. Taškosi arba trykšta. Mes iš vandens. Mes vanduo. Moterys gimsta kaip versmės. Mūsų esmė yra tekėti, veržtis ir lietis, nes tik taip galime išpildyti savo gyvenimą. O ką aš darau? Esu tramdoma, ribojama. Mane nuolat varžo aplinkybės arba žmonės. O aš, bijodama pasirodyti nevertinga ir niekam nenaudinga egoistė, tik dar uoliau blizginu vonios veidrodžius. Aš iš vandens, mes visos iš nesuskaičiuojamų milijardų vandens molekulių. Mes esame atominė energija, kuri mus sprogdina iš vidaus, jei tik neleidžiame jai tekėti!''
57 psl. ,,Aš tyliai giliai įkvepiu šių metų jėgą, gražias mintis. Kai kitame krante iškvėpsiu, jos pasklis. Išsitraukiu iš širdies rakštis, nupurtau blogio, pykčio, skausmo, neteisybės dulkes. Pasiimu į vieną delną tikėjimą, į kitą - truputį šilto ašaroto metų liūdesio, nes be jo nebūtų naujo džiaugsmo. Atsispiriu, pakylu ir sklendžiu. Sekundė - tarpas - naujas krantas.
Atsisuku akimirkai atgal ir pamoju visiems ir viskam, kas buvo mano kelyje. Nusilenkiu ir padėkoju. Nes viskas, kas ne aš pati, - mano didysis metų įkvėpimas.
Tarpo nebėra. Metai jungiasi į gyvenimo taką.
Būkime laimingos!...''
84 psl. ,,Nothing is more beautiful than the love that has weathered the storms of life.
*Nėra nieko gražesnio nei meilė, atlaikiusi gyvenimo audras."
111-112 psl. ,,<...> gyvenimas - tai einanti priešakyje tobulybė ir vienintelis būdas jo nepaleisti yra sužavėti jį. Savimi.''
114 psl. ,,Save turi pripildyti kaip sklidiną vyno taurę. Tik taip vėliau turėsi ką dalyti, neišsidalydama iki pat dugno.''
16psl. ,,Nuostabiausias jausmas jaunai moteriai yra žinoti, kad kažkur labai giliai tūno misterija. Tavo slapta galia, apie kurią nieko nenutuokia kiti."
34psl. ,,-Ar jūs kada nors susimąstėte apie tai, kad moterys yra skystoji substancija? Moterys visą gyvenimą ašaroja, varva. Taškosi arba trykšta. Mes iš vandens. Mes vanduo. Moterys gimsta kaip versmės. Mūsų esmė yra tekėti, veržtis ir lietis, nes tik taip galime išpildyti savo gyvenimą. O ką aš darau? Esu tramdoma, ribojama. Mane nuolat varžo aplinkybės arba žmonės. O aš, bijodama pasirodyti nevertinga ir niekam nenaudinga egoistė, tik dar uoliau blizginu vonios veidrodžius. Aš iš vandens, mes visos iš nesuskaičiuojamų milijardų vandens molekulių. Mes esame atominė energija, kuri mus sprogdina iš vidaus, jei tik neleidžiame jai tekėti!''
57 psl. ,,Aš tyliai giliai įkvepiu šių metų jėgą, gražias mintis. Kai kitame krante iškvėpsiu, jos pasklis. Išsitraukiu iš širdies rakštis, nupurtau blogio, pykčio, skausmo, neteisybės dulkes. Pasiimu į vieną delną tikėjimą, į kitą - truputį šilto ašaroto metų liūdesio, nes be jo nebūtų naujo džiaugsmo. Atsispiriu, pakylu ir sklendžiu. Sekundė - tarpas - naujas krantas.
Atsisuku akimirkai atgal ir pamoju visiems ir viskam, kas buvo mano kelyje. Nusilenkiu ir padėkoju. Nes viskas, kas ne aš pati, - mano didysis metų įkvėpimas.
Tarpo nebėra. Metai jungiasi į gyvenimo taką.
Būkime laimingos!...''
84 psl. ,,Nothing is more beautiful than the love that has weathered the storms of life.
*Nėra nieko gražesnio nei meilė, atlaikiusi gyvenimo audras."
111-112 psl. ,,<...> gyvenimas - tai einanti priešakyje tobulybė ir vienintelis būdas jo nepaleisti yra sužavėti jį. Savimi.''
114 psl. ,,Save turi pripildyti kaip sklidiną vyno taurę. Tik taip vėliau turėsi ką dalyti, neišsidalydama iki pat dugno.''
July 29, 2018
Romaną tiesiog surijau, nors reikia pripažinti, kad geriausia šią knygą skanauti po truputį. Juk jame yra psichoterapijos elementų, dėl to, kartais tos analizės gali pasirodyti per daug. Apskritai, knygos pradžioje jaučiausi taip, lyg būčiau kartu su personažėmis, norėjosi pareikšti savo nuomonę kai kuriais klausimais, padiskutuoti, bet į pabaigą knyga sulėtėja. Tai jeigu taikytume knygoje vartojamą vaizdinį, tai iš pradžių knyga kunkuliavo, lyg pavasario upė, bet pabaigoje beliko ramus, tykus upeliukas.
June 16, 2019
Šį romaną, mano nuomone, tinkamiausiai apibūdina citata iš jo paties: "Ji nusprendė, kad tai bus nedidelis, bet sraunus moters gyvenimo epizodas, parašytas su meile, truputį paslaptingas ir šiek tiek nuobodus".
Perskaičiau su malonumu. Skaitydama daug šypsojausi, kelis kartus pravirkau ir kiekvieną minutę žavėjausi paties teksto kokybe. Tobulas savo žanro literatūros kūrinys.
Perskaičiau su malonumu. Skaitydama daug šypsojausi, kelis kartus pravirkau ir kiekvieną minutę žavėjausi paties teksto kokybe. Tobulas savo žanro literatūros kūrinys.
September 21, 2020
Kažkokia terapinė knyga, kurią norėjosi skaityti gulint vonioje, simboliška. Viena iš tų knygų, kuri nors ir yra plona, bet skaitosi lėtai, norint apgalvoti ar užsirašyti kilusias mintis. Nusipelno vietos knygų lentynoje :)
February 15, 2022
Norėjau ją perskaityti, kai tik pasirodė, bet laiku ir vietoje ji pakliuvo man į rankas tik dabar.
Susiskaitė greitai ir maloniai, nes labai rezonavo mintys ir atradimai, ypač Monos. Rekomenduoju, nes ši knyga gali tapti puikia paskata ieškoti.
Susiskaitė greitai ir maloniai, nes labai rezonavo mintys ir atradimai, ypač Monos. Rekomenduoju, nes ši knyga gali tapti puikia paskata ieškoti.
July 10, 2022
Paprastai, bet įtraukiančiai apie gyvenimo vingius ir posūkius: apie norą būti savimi; apie sprendimus, kuriuos tenka priimti; apie gyvenimo netikėtumus ir apie draugystę. Taigi, tiesiog apie gyvenimą.
Labai patiko rašymo stilius - vien jo norisi dar ir dar.
Labai patiko rašymo stilius - vien jo norisi dar ir dar.
February 27, 2023
Skaitant knygą jausmas lyg kalbant su drauge. Paprasta, kasdieniška, primenanti apie mūsų vientisumą ir panašumą. Tai nėra knyga, kurią rekomenduočiau, bet paliečianti savo paprastumu. Lyg stiklinė vandens :)
January 28, 2018
Ir juokiausi, ir verkiau, ir citatų pasižymėjau. Radau daug gražių ir netikėtų minčių. Labai patiko.
March 19, 2018
Grafomanija.
May 17, 2018
Nuostabi! Tokia "slapia":-), nes daug verkiau, tokia isties melyna, nes daug vandens, tokia moteriska, nes daug emociju!
August 1, 2018
puikiai tinka vasaros atostogoms
October 21, 2018
Mums apie mus.
May 1, 2020
Smagiam, lengvam skaitymui :)
September 13, 2020
Labai jautru, subtilu!
November 18, 2021
Nelabai pamenu, bet labai itraukianti moteriska knyga ir pamenu kad labai patiko.
August 14, 2022
Lengva. Įdomi.
November 18, 2022
Ši knyga tik patvirtino tai,kad visa esmė yra gelmėse🥰🌊 tai visų taip norima nuoširdi ir tikra moteriška draugystė, kur gyvena supratimas ir palaikymas..💙
July 25, 2025
Labai įkvepianti knyga apie pokyčius, moterų virsmą ir gyvenimą. Išsinešu daug įžvalgų iš šios knygos 🌊 Be to, knyga labai gražiai parašyta ir lengvai skaitosi 😊
April 11, 2023
Nustebau pati, kad man taip patiko. 😊
Knyga kažkuo priminė Akvilinos Cicėnaitės "Tylos istorija", kurioje rašytoja labai gražiai aprašė tylą. O šioje, moterys labai gražiai susietos su vandeniu. Labai gražus literatūrinis romanas.
Knyga kažkuo priminė Akvilinos Cicėnaitės "Tylos istorija", kurioje rašytoja labai gražiai aprašė tylą. O šioje, moterys labai gražiai susietos su vandeniu. Labai gražus literatūrinis romanas.
August 1, 2018
Gyvenimiška. Vietomis seklesnė, vietomis gilesnė. Lengvas ir gaivus kūrinys.
February 23, 2019
Labai gera knyga. Moko, kaip mylėti save, kaip pasitikėti savimi tokia, kokia esi.. Skaitosi lengvai, bet kelia daug apmąstymų.
Displaying 1 - 30 of 30 reviews