Istorija apie mergaitę ir jos mylimą pliušinį šuniuką Pyplį. Istorija,kad kartais tuos pačius dalykus suaugę ir vaikai matome ir išjaučiame skirtingai. O kartais mes suaugę mokame nematyti mums nepatogių,nemalonių žmonių praeiti pro juos lyg tuščią vietą,nieko nepaaiškindami vaikams. Bet vaikai irgi moka būti žiaurūs ir ne visada mato giliau ( čia aš apie Žiežulą/Nežiežulą). Ir nežinau ar todėl,kad knyga vaikams,bet pabaiga laiminga. Taip pat Vaitkutės knygose visada randu ir šeimos santykių peripetijų,ne išimtis ir šioje.
Visumoje man tai buvo silpniausia Vaitkutės knyga,bet peno pokalbiams su dukra davė labai daug ir labai įvairiomis temomis, nebūtinai tik smagiomis,todėl verta perskaityti