What do you think?
Rate this book
Sarbintai
Šeštoji fantasto, vaikų rašytojo Justino Žilinsko knyga. Neįtikėtinai taiklūs (ir skaudūs) atminties šūviai – trapūs paminklai vaikystei tolstančiame lietuviškame kaime, kurio šiandien jau nebėra ir niekada nebebus.
78 pages, ebook
Published December 18, 2017
70 people want to read
About the author
Justinas Žilinskas
16 books352 followersJustinas Žilinskas (g. 1974 m. sausio 3 d. Vilniuje) – rašytojas (Lietuvos rašytojų sąjungos narys), vaikų, magiškos ir mokslinės fantastikos, nuotykinės literatūros autorius, publicistas, teisininkas
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 17 of 17 reviews
September 4, 2019
Nors aš ir nesu savo kaimuose vasaros leidęs tokia apimtimi kaip autorius ar, turbūt, didesnė dauguma bent keliais metais už mane vyresnių žmonių, tačiau oj kaip viskas pažįstama, apie ką šioje knygoje rašoma. Tie patys žaidimai ir laiko praleidimas, tie patys senelių argumentai, tas pats elgesys ir bendrai tas pats vienovės, bendrumo pojūtis. Ir galų gale, tie patys daiktai ir potyriai, be kurių anuometinis kaimas buvo neįsivaizduojamas, kaip neįsivaizduojamas dabartinis kaimas su jais.
Labai malonus skaitinys, priminęs man masę jau pusiau primirštų dalykų ir iššaukęs malonų, sentimentalų susimąstymą, o gal netgi tiktų ir frazė "giedras liūdesys" dėl praeities, prabėgusios vaikystės ir mažyčių gyvenimo džiaugsmų bei žaidimų, kurių mano vaikams jau nebus lemta patirti.
Iš to džiaugsmo net skaičiau ją tik po truputį, lyg ragaudamas vintažinį late-bottled portveiną, kad kuo ilgiau prasitęstų tas malonumas, nes labai norint, kiekvienas ją galėtų įveikti per porą valandų.
Ir tik vienas dalykas yra, dėl kurio galėčiau ir norėčiau prisikabinti: per trumpa ji, per trumpa!!!
Rekomenduoju visiems, bet ypač tiems, kas tradicinį Lietuvos kaimą dar yra patyręs savo kailiu. Knyga platinama legaliai ir visiškai nemokamai čia: https://naujasvardas.lt/knygos/justin...
Gal aš ir šališkas, gal ir subjektyvus, bet knygai, iššaukusiai tokią emociją negaliu duoti jokio kito įvertinimo, kaip tik 5*.
Labai malonus skaitinys, priminęs man masę jau pusiau primirštų dalykų ir iššaukęs malonų, sentimentalų susimąstymą, o gal netgi tiktų ir frazė "giedras liūdesys" dėl praeities, prabėgusios vaikystės ir mažyčių gyvenimo džiaugsmų bei žaidimų, kurių mano vaikams jau nebus lemta patirti.
Iš to džiaugsmo net skaičiau ją tik po truputį, lyg ragaudamas vintažinį late-bottled portveiną, kad kuo ilgiau prasitęstų tas malonumas, nes labai norint, kiekvienas ją galėtų įveikti per porą valandų.
Ir tik vienas dalykas yra, dėl kurio galėčiau ir norėčiau prisikabinti: per trumpa ji, per trumpa!!!
Rekomenduoju visiems, bet ypač tiems, kas tradicinį Lietuvos kaimą dar yra patyręs savo kailiu. Knyga platinama legaliai ir visiškai nemokamai čia: https://naujasvardas.lt/knygos/justin...
Gal aš ir šališkas, gal ir subjektyvus, bet knygai, iššaukusiai tokią emociją negaliu duoti jokio kito įvertinimo, kaip tik 5*.
February 10, 2021
Tik aukščiausias įvertinimas, nes Justinas pasakoja apie mano kaimą, kurio, deja, jau nebeturiu, tad nors trumpam galėjau ten nusikelti
February 8, 2021
www.facebook.com/miciausknygos
Kažkaip šią knygą aptikau visai netyčia, scrolinant per knygų reviewsus. Kadangi nemokama, tai atsisiunčiau ir pradėjau skaityti.
Patiko nuo pačio pirmo puslapio, nes priminė vaikystę, kai reikdavo skinti obuolius, kasti bulves. Knygoje gausu vaikystės patirties kuri buvo įsivaizduojama kaip normali kasdienybė. Smagu buvo prisiminti vasaras praleistas gamtoje, kai dar nebuvo nei kompų, nei jokių facebookų, bet vistiek sugebėjom kažkaip išgyventi pasitelkdami vaizduotę. Tai pati geriausia vaikystė, kokią tik gali turėti vaikas, ir tokia kokios dabartiniai vaikai jau nesupranta. Rekomenduoju perskaityti tiems kas nori bent trumpam nusikelti į tuos laikus.
Kažkaip šią knygą aptikau visai netyčia, scrolinant per knygų reviewsus. Kadangi nemokama, tai atsisiunčiau ir pradėjau skaityti.
Patiko nuo pačio pirmo puslapio, nes priminė vaikystę, kai reikdavo skinti obuolius, kasti bulves. Knygoje gausu vaikystės patirties kuri buvo įsivaizduojama kaip normali kasdienybė. Smagu buvo prisiminti vasaras praleistas gamtoje, kai dar nebuvo nei kompų, nei jokių facebookų, bet vistiek sugebėjom kažkaip išgyventi pasitelkdami vaizduotę. Tai pati geriausia vaikystė, kokią tik gali turėti vaikas, ir tokia kokios dabartiniai vaikai jau nesupranta. Rekomenduoju perskaityti tiems kas nori bent trumpam nusikelti į tuos laikus.
March 2, 2020
Nostalgiski prisiminimai kartai, kuri jau augo mieste, bet turejo kaimus ir ten leisdavo vasaras. Kaip autorius sako - antrai kartai nuo zagres:)
Autorius taip graziai juos perteikia, atrodo nieko nepamirso - apie muses prie lempos, apie klijonke ant stalo, apie fotografavimasi prie karstu:) apie suklijuotas puodelio asas, apie ropnikus ir trilitrinius, apie pruda ir šiena darzinej.. ir apie serbentus, kuriuos buvo kancia skinti uogienems, nesvarbu, kad dar like stiklainiu rusy nuo uzpernai vasaros..
As dar tik prideciau apie kolorado vabalu rinkimo geri...:)
Autorius taip graziai juos perteikia, atrodo nieko nepamirso - apie muses prie lempos, apie klijonke ant stalo, apie fotografavimasi prie karstu:) apie suklijuotas puodelio asas, apie ropnikus ir trilitrinius, apie pruda ir šiena darzinej.. ir apie serbentus, kuriuos buvo kancia skinti uogienems, nesvarbu, kad dar like stiklainiu rusy nuo uzpernai vasaros..
As dar tik prideciau apie kolorado vabalu rinkimo geri...:)
April 28, 2018
Tiesą sakant, didesnę dalį skaičiau jau seniai – Justino Fb postuose. Dabar gi permečiau dar sykį – vienu ypu.
Dulkių šokis saulės šviesos spindulyje, ajerais kvepiantis vanduo, nupjautos žolės kvapas, šilto vasaros vėjo dvelksmas. Savotiški juslių memuarai. Nostalgija vaikystei, nostalgija kaimui. Tam, ko nebėra. Knyga ne apie ką, knyga – KAIP. Spalvotos atminties šukelės virstančios pasakiškais vaizdais kaleidoskope.
Trumpa, bet gal ir gerai. Labai tvirti keturi iš penkių. Nebūtų draugas – gal ir penkis duočiau :)
Dulkių šokis saulės šviesos spindulyje, ajerais kvepiantis vanduo, nupjautos žolės kvapas, šilto vasaros vėjo dvelksmas. Savotiški juslių memuarai. Nostalgija vaikystei, nostalgija kaimui. Tam, ko nebėra. Knyga ne apie ką, knyga – KAIP. Spalvotos atminties šukelės virstančios pasakiškais vaizdais kaleidoskope.
Trumpa, bet gal ir gerai. Labai tvirti keturi iš penkių. Nebūtų draugas – gal ir penkis duočiau :)
January 1, 2018
Skaičiau kaip tam tikrą meditaciją. Esu kartos, užaugusios mieste, atstovė. Net neturėjau kaimo - mano seneliai gyveno kitame miestelio gale ir, nors dar augino kiaules ir mestelėdavo vieną kitą tarmišką žodį, naudojosi visomis miesto privilegijomis kaip ir aš. Tačiau buvo kera skaityti apie tai, apie ką buvau girdėjusi iš tėvų, senelių ir tolimų dėdžių ir tetų.
April 27, 2025
Regis Justinas Žilinskas buvo labai mielas vaikas…
O rimtai - neapsakomo gerumo knyga. Išglostyta, išmyluota. Kiek joje meilės ir šviesos, nors tarsi apie paprasčiausius dalykus rašo. Taip nejučia ir savo vaikystėje apsilankom…
O rimtai - neapsakomo gerumo knyga. Išglostyta, išmyluota. Kiek joje meilės ir šviesos, nors tarsi apie paprasčiausius dalykus rašo. Taip nejučia ir savo vaikystėje apsilankom…
May 4, 2020
Nostalgija, bet ne cukrinė, persaldinta (kaip cukrus ant juodos duonos su sviestu), bet šviesi, šviesi. Kuomet skaitai ir šypsaisi, kartais palinguoji galvą - viskas, kiekvienas žodis tiesa. Net jei tas žodis ir kitos tarmės, be vargo, iš konteksto išaiškėja jo reikšmė. O kalbos gyvumas, kasdienių daiktų apibūdinimai tarsi vėl juos čiupinėtum gyvai, prisimintum jų tiesiogines funkcijas.
Labai džiaugiuosi, kad turėjau ir vis dar turiu kaimą (aišku, jau pakankamai modernų) ir, kad ši knyga leido prisiminti dar atrodo tokią netolimą praeitį. Kurios jau nebus!
Labai džiaugiuosi, kad turėjau ir vis dar turiu kaimą (aišku, jau pakankamai modernų) ir, kad ši knyga leido prisiminti dar atrodo tokią netolimą praeitį. Kurios jau nebus!
April 28, 2025
Labai miela prisiminimų abėcėlė. Savo tokio kaimo neturėjau, seneliai gyveno miestelyje, bet daug kas labai pažįstama
September 8, 2020
❤️Skaitosi kaip desertas tiems, kas turėjo progą (dovaną) augti kaime. “Tik vakare užsibarstyti ant riekės su sviestu cukraus ir prisiekti: kai užaugsiu, manęs į serbentus ir su pagaliu nenuvarys!”.
August 28, 2025
Koks nostalgiškas skaitinys... Nukėlė pas močiutę ant aukšto, priminė primirštas vaikystės pramogas ir, o dievai, kaip taikliai apie tuos „kankinimus“ serbentais - iki šiol nekenčiu jų ir jų sulčių :)
October 10, 2021
To kaimo, kuris aprašomas knygoje, neturėjau, nes vieni seneliai tikri miestiečiai, o kita močiutė, gyveno kartu. Tačiau kai kurie epizodai tikrai suskambėjo, nes gyvenant mažame miestelyje, kai kurie dalykai buvo po ranka. Obelys, pavasarį apsidengiančios kvepiančiais žiedynais, vyšnios, nuo dėl kurių kariauti su špokais tekdavo, ir mamos iki išnaktų vakuojamos daržovės, sultys ir grybai žiemai. Stiklainiai apversti dangteliais į apačią, laukiantys kol atvės ir bus sunešti į rūsį. Ir duona su sviestu ir cukrumi buvo. Ir lašiniai and duonos. Ir sarbintai. Raudoni, iš jų drebučius darydavo. O kaimynai turėjo geltonų.
Taip nostalgiškai ir neįkyriai, tačiau ypatingai šiltai šitas atsiminimų rinkinys apsupa ir glosto bei pažadina tuos kažkur giliai tūnančius prisiminimus. Rekomenduoju.
Taip nostalgiškai ir neįkyriai, tačiau ypatingai šiltai šitas atsiminimų rinkinys apsupa ir glosto bei pažadina tuos kažkur giliai tūnančius prisiminimus. Rekomenduoju.
October 29, 2022
Taip šilta perskaityti tokią knygą! Aš jau ne visus čia aprašytus prisiminimus turiu, bet dar tikrai nemažai atgarsių iš toli ataidi, sušildo krūtinę, iššiepia plačią šypseną, prisimerki ir prisimeni tą nuo saulės sušilusį vandenį bliūde, ar kaip meistriškai bočius su musgaudžiu muses mušdavo, kokia katorga būdavo vaikams uogų skynimai..
Nuostabi knyga, kurią pajaus gal tik lietuviai. Ir tokie trumpučiai skyriai leidžia prisėsti, perskaityti skyrelį ir tada panirti į savo prisiminimą.. Jį išjautus keliauti prie kito skyrelio, arba grįžti į dabartinį gyvenimą, iki kito karto, kai vėl prisėsi.
Nuostabi knyga, kurią pajaus gal tik lietuviai. Ir tokie trumpučiai skyriai leidžia prisėsti, perskaityti skyrelį ir tada panirti į savo prisiminimą.. Jį išjautus keliauti prie kito skyrelio, arba grįžti į dabartinį gyvenimą, iki kito karto, kai vėl prisėsi.
September 13, 2022
Plona knygelė, bet kiek savy talpina! Perskaičiau radus kaip nemokamą pdf knygą psl www.arskaitei.lt ir...kaip vau :) taip gražiai apie tą mano vaikystės kaimą, kur užuolaidos vinutėm prikaltos, kur juodus serbentus skini į puodelį ir t.t. Taip švelniai, neįkyriai autorius primena tą mano senelių kaimą.
October 9, 2022
📚 🇱🇹
Kas turėjo senelius tikrame kaime, tai ši knyga - tikrai lyg tavo paties dienoraštis - “pas senelius kaime”, toks jausmas, kad grįžai 30metų atgal, taip viskas pažįstama ir sava. 😊👏
Kas turėjo senelius tikrame kaime, tai ši knyga - tikrai lyg tavo paties dienoraštis - “pas senelius kaime”, toks jausmas, kad grįžai 30metų atgal, taip viskas pažįstama ir sava. 😊👏
February 10, 2023
Puikiai perteiktos ir mano vaikystės vasarų jausenos, praleistos sarbintuose... Labai paprastai, taikliai ir dar labiau tikroviškai... Nes labai jau viskas išgyventa...
Displaying 1 - 17 of 17 reviews