What do you think?
Rate this book
Liucija
Esu Jurga Lago – dizainerė ir grafikė, pirmojo juvelyrikos prekės ženklo YURGA įkūrėja nepriklausomoje Lietuvoje.
Vizualiosios kūrybos simbolis – mažas paukštelis – laisvės, skrydžio ir gyvenimo džiaugsmo šauklys. Ne gražuolė gulbė ir ne stiprus erelis, o greičiau mažas linksmas vyturėlis, liudijantis, kad gyvenimo grožis slypi paprastume ir kasdienybėje.
Knygos „Lietaus žemė“ autorė.
Liucija yra mano ramstis, gyvas pavyzdys, gyvas nervas, geriausia draugė, nuožmiausia kritikė, mano gyvenimo atradimas, neprilygstamai rami ir nepakenčiamai neužsičiaupianti, ir... niekada NIEKO NEBIJANTI moteris, „nutikusi“ man, kaip nutinka visi svarbiausi dalykai gyvenime – per lemtingą atsitiktinumą. Išgyvenusi sovietų imperijos griūtį, stoiškai, su lietuviams būdingu kiek cinišku humoru pravėrusi naujas duris į naują laikmetį: „Nesistumdysiu tarpduryje, nes laikams keičiantis pralįsti gali stipresnieji ir visokie vikrūs, o silpni gali džiaugtis būdami kilimėliai prie tų durų. Gali ir nesidžiaugti. Žmogus visada turi pasirinkimą…“ Liucija yra mano kaimynė.
Susipažinus su ja gyvenimas atrodys kitoks – paprastesnis, žavus ir ilgas. Kai lengva prisipažinti klydus, kai nesureikšminama tai, ko nereikia, ir iškeliama tai, ko, rodos, nė nepastebėtum, kai mažose kasdienybės detalėse gyvena laimė! Bus lengva nusispjauti suklupus, atsitiesti sunkumams slegiant pečius ir su viltimi žiūrėti tolyn, kai, rodos, reikėtų spoksoti į žemę sau po kojomis.
Vizualiosios kūrybos simbolis – mažas paukštelis – laisvės, skrydžio ir gyvenimo džiaugsmo šauklys. Ne gražuolė gulbė ir ne stiprus erelis, o greičiau mažas linksmas vyturėlis, liudijantis, kad gyvenimo grožis slypi paprastume ir kasdienybėje.
Knygos „Lietaus žemė“ autorė.
Liucija yra mano ramstis, gyvas pavyzdys, gyvas nervas, geriausia draugė, nuožmiausia kritikė, mano gyvenimo atradimas, neprilygstamai rami ir nepakenčiamai neužsičiaupianti, ir... niekada NIEKO NEBIJANTI moteris, „nutikusi“ man, kaip nutinka visi svarbiausi dalykai gyvenime – per lemtingą atsitiktinumą. Išgyvenusi sovietų imperijos griūtį, stoiškai, su lietuviams būdingu kiek cinišku humoru pravėrusi naujas duris į naują laikmetį: „Nesistumdysiu tarpduryje, nes laikams keičiantis pralįsti gali stipresnieji ir visokie vikrūs, o silpni gali džiaugtis būdami kilimėliai prie tų durų. Gali ir nesidžiaugti. Žmogus visada turi pasirinkimą…“ Liucija yra mano kaimynė.
Susipažinus su ja gyvenimas atrodys kitoks – paprastesnis, žavus ir ilgas. Kai lengva prisipažinti klydus, kai nesureikšminama tai, ko nereikia, ir iškeliama tai, ko, rodos, nė nepastebėtum, kai mažose kasdienybės detalėse gyvena laimė! Bus lengva nusispjauti suklupus, atsitiesti sunkumams slegiant pečius ir su viltimi žiūrėti tolyn, kai, rodos, reikėtų spoksoti į žemę sau po kojomis.
- GenresFiction
255 pages, Hardcover
Published December 4, 2017
5 people are currently reading
118 people want to read
About the author
Jurga Lago
2 books4 followersJurga Lago – viena žymiausių Lietuvos papuošalų dizainerių.
Dar spaustuvės dažais kvepiančią savo knygą juokais įvardijo kaip Vidurio amžiaus krizės vaisių. Nors tokia rimta literatūrinių gebėjimų paraiška kai kuriems menininkės gerbėjams tapo nemaža staigmena, pati Jurga prisipažįsta, jog rašymas jai – tarsi toji sena ir nerūdijanti meilė.
Dar spaustuvės dažais kvepiančią savo knygą juokais įvardijo kaip Vidurio amžiaus krizės vaisių. Nors tokia rimta literatūrinių gebėjimų paraiška kai kuriems menininkės gerbėjams tapo nemaža staigmena, pati Jurga prisipažįsta, jog rašymas jai – tarsi toji sena ir nerūdijanti meilė.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 39 reviews
June 28, 2024
Puiki knyga! Tokia paprasta, šilta, atvira. Su gera humoro doze. Reikia tokią turėti savo bibliotekoje. Kai liūdna - atsivertei, paskaitei ponios Liucijos pamąstymų ir linksmiau pasidaro ☺️.
August 19, 2021
Šioje knygoje nėra kažkokio konkretaus siužeto ar istorijos. Tai nėra romanas, net ne apsakymai... tai pokalbių rinkinys. Jurgos ir jos kaimynės Liucijos bendravimo rezultatai.
Kai pradžioje pasiklykčiodama juokiausi, tai vėliau link pabaigos jau ir graudinausi – matyt, suartėjo ir kaimynės, kad leido sau abi paatvirauti. Ypač Liucija. Nuostabi veikėja, net liūdna, kad knyga tokia mažutė, kad tiek puikių tekstų, tikiu, ne ką mažiau gyvenimiškų situacijų dar buvo ir bus... bet tokių veikėjų ir reikia gyvenime – kur nepabijo pasakyti visko tiesiai į akis. Atsibodai, užknisai – nusiųs reikiama kryptim. Dalinsis paskutiniais turimais daiktais ar uogomis, nes pirmiau visko – žmogiškumas.
Sužavėjo Liucijos pamokymai apie gyvenimą – apie tai, kaip ji neina pas gydytojus, o gydosi žolelėmis (nors pati tuo netikiu ir nepalaikau), apie tai, kad kava yra ilgaamžiškumo ir gyvybės šaltinis, apie vyrus, apie vaikus, apie santykius... na apie viską po mažą trupinėlį, bet ypač taikliai. Ir su daug ironijos ir sarkazmo.
Tiesiog – optimizmo užtaisas, esu šimtų procentų tikra, kad gerokai naudingiau už visus vienuolius ir dievus incognito ir panašiai... nes čia bent jau tikra ir ne tas pats per tą patį. Norit gėrio, jaukumo, geros humoro dozės – tikrai rekomenduoju. Jei reikėtų knygas sumėtyti pagal kategorijas, patektų į tą pačią su „Antradieniai su Moriu“, kurią šiemet traukiu į geriausių sąrašus. Man atrodo, kad šiuos metus užbaigsiu su ypač jaukiomis knygomis...
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Kai pradžioje pasiklykčiodama juokiausi, tai vėliau link pabaigos jau ir graudinausi – matyt, suartėjo ir kaimynės, kad leido sau abi paatvirauti. Ypač Liucija. Nuostabi veikėja, net liūdna, kad knyga tokia mažutė, kad tiek puikių tekstų, tikiu, ne ką mažiau gyvenimiškų situacijų dar buvo ir bus... bet tokių veikėjų ir reikia gyvenime – kur nepabijo pasakyti visko tiesiai į akis. Atsibodai, užknisai – nusiųs reikiama kryptim. Dalinsis paskutiniais turimais daiktais ar uogomis, nes pirmiau visko – žmogiškumas.
Sužavėjo Liucijos pamokymai apie gyvenimą – apie tai, kaip ji neina pas gydytojus, o gydosi žolelėmis (nors pati tuo netikiu ir nepalaikau), apie tai, kad kava yra ilgaamžiškumo ir gyvybės šaltinis, apie vyrus, apie vaikus, apie santykius... na apie viską po mažą trupinėlį, bet ypač taikliai. Ir su daug ironijos ir sarkazmo.
Tiesiog – optimizmo užtaisas, esu šimtų procentų tikra, kad gerokai naudingiau už visus vienuolius ir dievus incognito ir panašiai... nes čia bent jau tikra ir ne tas pats per tą patį. Norit gėrio, jaukumo, geros humoro dozės – tikrai rekomenduoju. Jei reikėtų knygas sumėtyti pagal kategorijas, patektų į tą pačią su „Antradieniai su Moriu“, kurią šiemet traukiu į geriausių sąrašus. Man atrodo, kad šiuos metus užbaigsiu su ypač jaukiomis knygomis...
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
January 23, 2021
Skaičiau ir juokiausi balsu, atpažindama save vaikystėje iš tos mielos senučiukės Liucijos lūpų. Pankė, menininkė, savotiška ir užsispyrusi - tokia, kokios buvo visos t a i s laikais. Apie tas tvirtas ir visus-keturis-kampus-laikančias moteris, apie sudėtingą ir šiandien jau nebeįsivaizduojamą gyvenimą išgirdau iš Liucijos lūpų. Galbūt juokinga tai, kad iš tiesų turėjau kaimynę Liucę, tik ji nebuvo tiek pankiško tikrumo turinti moteris, labiau skųsdavo mane, kai tą (vienąkart!) neturint raktų teko kabarotis į namus per langus.
Minčių apie tikrumą ir paprastumą kiekviename puslapyje, keletas jų čia:
,,Suprasti kitą žmogų prie lemtingų gyvenimo posūkių ar sunkią gyvenimo akimirką gali tik žmogus, pats patyręs sunkumų. Ir ne kokių rožinių pindos bėdų, ne - tokios patirtys būna itin klaidinančios, dažnai neteisingos.
Patarti kitam gali vienetai..." (psl. 214)
Minčių apie tikrumą ir paprastumą kiekviename puslapyje, keletas jų čia:
,,Suprasti kitą žmogų prie lemtingų gyvenimo posūkių ar sunkią gyvenimo akimirką gali tik žmogus, pats patyręs sunkumų. Ir ne kokių rožinių pindos bėdų, ne - tokios patirtys būna itin klaidinančios, dažnai neteisingos.
Patarti kitam gali vienetai..." (psl. 214)
March 2, 2019
Kai skaitant užvaldo jausmas, jog Liucija tai tavo kaimynė ir kad kalbasi su ne kuo kitu, bet TAVIM. Taip taip, ne su knygos autore, bet su skaitytoju.
Gilu, nuoširdu ir labai jauku. Humoro nestokojantiems skaitytojams.
Gilu, nuoširdu ir labai jauku. Humoro nestokojantiems skaitytojams.
January 3, 2019
Nepamenu, kuomet paskutinį kartą skaitant knygą teko balsu kvatotis iki ašarų. Nors kartais tas juokas tiesiog balansuodavo ant tos plonytės linijos, kuomet gali nuoširdžiai pravirkti. Paprasta, aštru, taiklu ir be galo nuoširdu. Kaip ir visiškai netikėta. Nors, atrodytų kaip ir žinoma. Skaitymo, o tuo pačiu ir gyvenimo, malonumas. Liucija, su savo seniausia rankine Vilniuje, magiškomis žolelėmis ir nuginkluojančia kasdienybės filosofija tiesiog leidžia jausti ir būti.
November 7, 2019
Puiki knyga, nenorint apsikrauti, o tiesiog atsipalaiduoti. Pilna pilnutėlė paprasčiausios kasdienybės, bet tuo pačiu nuostabiai šmaikščių pastebėjimų, kurie, reikia pripažinti, tikrai priverčia ne tik kad nusišypsoti, bet ir balsu nusijuokti.
Dvi moterys gyvenančios šalia – kaimynės. Jas skiria daugybė metų, bet jų sielos regis tirpsta viena kitos šviesoje. Tiesa, tai ne istorija, ne pasakojimas. Nėra istorijos vingių. Tai atskiros paprasto gyvenimo akimirkos. Tad atsivertus bet kurį puslapį gali skaityti negalvodamas apie priešistorę, nes tokios tiesiog nėra. Tarsi skirtingų situacijų rinkinys.
Liucija, tai garbaus amžiaus moteris su be galo puikiu humoro jausmu ir išskirtiniu požiūriu į gyvenimą. Bet mane labiausiai sužavėjo ne jau minėtas humoro jausmas, o jos kuriama jaukumo aura. Po gan storžieviška oda, trykštančiomis energija akimis, slepiamas noras tiesiog jaukiai ir maloniai susirangyti fotelyje pas artimą draugę.
"Po minutėlės jau klesteli mano svetainėje ant sofos, lėtai atsilošia ir patogiai įsitaiso, įsitrina tarp mažų pagalvėlių."
Taip… smagi, linksma knygutė, bet man ji labiau apie vientisumą, draugystę, patirtį ir vienas kito supratimą, bei priėmimą tokį koks jis yra. O gal taip yra todėl, kiekvienas skaitytojas mato kūrinį savaip ir koncentruojasi į tai kas jam tuo metu svarbiau. Bet kokiu atveju, man tikrai patiko! Knyga pakelianti nuotaiką ir priverčianti nusišypsoti (bei pasvajoti apie tokią kaimynę) 🙂
"-Nu, bet kas jums SU TA LAIME užėjo? Mes išvis tokio žodžio nežinojom ir buvom laimingi. O šiandien… sėdi ant sofos, žiūri į laikrodį, į mobiliaką, į planšetę, į kompą, vėl į laikrodį, į kompą, į mobiliaką ir jauti… nepadarė manęs laimingo!"
Dvi moterys gyvenančios šalia – kaimynės. Jas skiria daugybė metų, bet jų sielos regis tirpsta viena kitos šviesoje. Tiesa, tai ne istorija, ne pasakojimas. Nėra istorijos vingių. Tai atskiros paprasto gyvenimo akimirkos. Tad atsivertus bet kurį puslapį gali skaityti negalvodamas apie priešistorę, nes tokios tiesiog nėra. Tarsi skirtingų situacijų rinkinys.
Liucija, tai garbaus amžiaus moteris su be galo puikiu humoro jausmu ir išskirtiniu požiūriu į gyvenimą. Bet mane labiausiai sužavėjo ne jau minėtas humoro jausmas, o jos kuriama jaukumo aura. Po gan storžieviška oda, trykštančiomis energija akimis, slepiamas noras tiesiog jaukiai ir maloniai susirangyti fotelyje pas artimą draugę.
"Po minutėlės jau klesteli mano svetainėje ant sofos, lėtai atsilošia ir patogiai įsitaiso, įsitrina tarp mažų pagalvėlių."
Taip… smagi, linksma knygutė, bet man ji labiau apie vientisumą, draugystę, patirtį ir vienas kito supratimą, bei priėmimą tokį koks jis yra. O gal taip yra todėl, kiekvienas skaitytojas mato kūrinį savaip ir koncentruojasi į tai kas jam tuo metu svarbiau. Bet kokiu atveju, man tikrai patiko! Knyga pakelianti nuotaiką ir priverčianti nusišypsoti (bei pasvajoti apie tokią kaimynę) 🙂
"-Nu, bet kas jums SU TA LAIME užėjo? Mes išvis tokio žodžio nežinojom ir buvom laimingi. O šiandien… sėdi ant sofos, žiūri į laikrodį, į mobiliaką, į planšetę, į kompą, vėl į laikrodį, į kompą, į mobiliaką ir jauti… nepadarė manęs laimingo!"
November 27, 2018
Kaip kartais malonu ir tiesiog neapsakomai smagu skaityti knygas apie žmones-senjorus, kurie savo nepriekaištingu humoru taip gali tave prajuokinti, kad skaitant apie juos, norėsis juoktis gatvėje, namuose ir visur, kur tik įmanoma būti su knyga. Pavargusi nuo kasdienių rūpesčių, norėdama pailsėti, į rankas paėmiau šią Jurgos Lago knygą. Smalsumo vedina norėjau sužinoti, ką gi rašo mano bendravardė. O vaikyti, jau net pirmieji knygos puslapiai buvo tikras juoko pliūpsnis, kad kvatoti norėjosi balsu. O kiek gyveniškų pasakymų, kiek dėmesio vertų citatų, atėjusių iš gyvenimo, kad man jas norėjosi sugerti kaip kokiai kempinei ir pasilikti tik sau. Ši knyga apie Jurgos Lago kaimynę-močiutę, kuri tokia jaunatviška, charizmatiška, nestokojanti humoro jausmo, nepasiduodanti laiko tėkmei, bet koja kojon žengianti su šiuolaikinio gyvenimo naujovėm ir peripetijom. Skaitant apie ją prisiminiau a.a. Stasio Povilaičio dainos žodžius:"Senelė mūsu jauna, su džinsais ir tekina". Tik pastaroji Liucija ne su džinsais, bet visuomet energinga ir kupina jėgų. Aš įsivaizduoju, kaip Jurgai smagu turėt tokią nuostabią kaimynę, kuri ir jai dar duoda naudingų patarimų ir pasidalija gyveniška patirtimi. Žinokit tikrai nesigailėjau, kad perskaičiau šią juoko pilną knygą, nes tai turbūt geriausia lietuviška knyga parašyta apie kaimynę. Apibendrinimui tikrai tiktų senas geras posakis: "Žilė galvon, velnias uodegon"
March 15, 2022
Liucija yra visų mūsų pažįstamų vyrensių/senų, tų kurioms simpatizuojam, moterų prototopas! Liucija yra nuostabi, užsispyrusi, išsilavinusi, stilinga ir turinti savo nuomonę, bei stiprius įsitikinimus. Ir net jeigu norisi su ja pasigynčyti, neįsivaizduoju tokio, kurio ji nesužavėtų. 💛
Skaitydama atsiminiau visas tas pagyvenusias mano gyvenime pasitaikiusias moteris ir jutau tokią šilumą joms ir Liucijai. Dovana yra turėti tokią draugę, ar močiutę, kuri taip dosniai dalintųsi savo gyvenimu ir paėjėtų kartu, nieko iš tavęs nereikalaudama, bet kartais paprotindama. Pasidalintų visa sukaupta patirtimi, papasakotų istorijas, padėtų pasijusti kažko didesnio dalimi.
Žavu, tiesiog žavu, kai yra moterų, kurios į senatvę išgražėja, sužydi ir tampa kelrodžiu, kokios norėtume būti.
Su drauge mums teko garbė dirbti su tokia pagyvenusia moterim Aldona. Kai vis ką nors darydamos pajuokaudavom, kad "kaip Aldona" arba kad "pasenus būsiu Aldona". Tikrai norėčiau. Nes būna tokių kietų tų mūsų visų aplinkoj esančių aldonų, kad tikrai norisi pasenus tiek išminties ir gėrio, ir tokią galvą turėt. Galit juoktis, bet mano siekiamybė būtų pasenti į vieną jų.
O kad visų mūsų gyvenimuose pasitaikytų progų pažinti tokių moterų. 🙂
Skaitydama atsiminiau visas tas pagyvenusias mano gyvenime pasitaikiusias moteris ir jutau tokią šilumą joms ir Liucijai. Dovana yra turėti tokią draugę, ar močiutę, kuri taip dosniai dalintųsi savo gyvenimu ir paėjėtų kartu, nieko iš tavęs nereikalaudama, bet kartais paprotindama. Pasidalintų visa sukaupta patirtimi, papasakotų istorijas, padėtų pasijusti kažko didesnio dalimi.
Žavu, tiesiog žavu, kai yra moterų, kurios į senatvę išgražėja, sužydi ir tampa kelrodžiu, kokios norėtume būti.
Su drauge mums teko garbė dirbti su tokia pagyvenusia moterim Aldona. Kai vis ką nors darydamos pajuokaudavom, kad "kaip Aldona" arba kad "pasenus būsiu Aldona". Tikrai norėčiau. Nes būna tokių kietų tų mūsų visų aplinkoj esančių aldonų, kad tikrai norisi pasenus tiek išminties ir gėrio, ir tokią galvą turėt. Galit juoktis, bet mano siekiamybė būtų pasenti į vieną jų.
O kad visų mūsų gyvenimuose pasitaikytų progų pažinti tokių moterų. 🙂
February 17, 2018
Perskaičiau “Liuciją” per vos keletą dienų. Skaičiau ištraukas mamai, tetai po operacijos (apie Liuciją ir kyšius), draugei nesuprantančiai kad berno paieškos niekis, nes turi drauges! Žodžiu - šita knyga yra visiems gyvenimo atvejams.
Buvo taip smagu skaityti, kad kartais atrodė jog pati dalyvauju pokalbiuose. Kiekvieną skyrelį perskaičius vis galvojau kaip būtų smagu tokią kaimynę turėti. Labai panorau susipažinti.
Ko pasigedau?
Recepto knygos pabaigoje...
Šiaip perskaitytas knygas išdalinu ragindama skaityti, bet “Liuciją” pasiliksiu juodai dienai. Reikia juk žiupsnelio cinizmo, sarkazmo ir tiesios gyvenime - kad kažkas primintų.
Ačiū!
Buvo taip smagu skaityti, kad kartais atrodė jog pati dalyvauju pokalbiuose. Kiekvieną skyrelį perskaičius vis galvojau kaip būtų smagu tokią kaimynę turėti. Labai panorau susipažinti.
Ko pasigedau?
Recepto knygos pabaigoje...
Šiaip perskaitytas knygas išdalinu ragindama skaityti, bet “Liuciją” pasiliksiu juodai dienai. Reikia juk žiupsnelio cinizmo, sarkazmo ir tiesios gyvenime - kad kažkas primintų.
Ačiū!
March 24, 2018
pozityvaus realizmo, pasiutusios senatvės, subtilaus sarkazmo kupina knyga.
January 27, 2018
'Liucija' knyga apie poros moterų: intelektualių, drąsių, kandžių, besistengiančių išgyventi, sudėlioti viską į stalčiukus, stiprių sovietinių moterų draugystę 21-ame amžiuje, po modernios Lietuvos dangoraižiais, tarp skrydžių į paryžius ir londonus, kažkur visai šalia, Vilniuje, tavo pašonėje gyvenančių moterėlių pokalbių nuotrupos apie viską ir apie nieką.
Ši knyga neįpareigoja ją skaityti nuosekliai, pradedant pirmu ir pabaigiant 255-tu puslapiu, fabulos nebuvimas, laisvas naratyvas, vis kažkur tarp eilučių pasimetantis dialogas leidžia šokinėti nuo temos prie temos pagal skaitytojo nuotaiką, interesus. Galbūt šiandien apie laimę tarpstančią pirmame puslapyje, o gal apie laimės pervertinimą, kurį rasite 206-ame, o gal ekonomikos pagrindus, kurie privers išspausti ašarą?! Visiškai nesvarbu kaip, nes vienok susidėlios abiejų moterų paveikslai, tokie iki skausmo pažįstami ir matyti mūsų mamose, senelėse ir mumyse. Žvelgiantys po ilgos sunkios dienos, smagaus vakarėlio ar šiltos vasaros dienos darže tiesiai sau į vis dar gyvas ir gyvenimu degančias akis nesvarbu ar apmusėjusiame, ar įmantriai įrėmintame veidrodyje.
Pats tekstas lengvas, paprastas, stilistiškai tvarkingas, neįpareigojantis. Greičiausiai tuo ir patraukia - savo kasdieniška kalba, viena kita nuoroda į kultūrinius įvykius, kurie rodos rūpi romano herojėms, keletu aktualių ir didelį rezonansą turėjusių laikraštinių antraščių, skanaus sarkazmo doze. Romanas kupinas galybės temų, kurias išgirsti galima visų mūsų namuose, buitiniai pabelvyzgojimai, moteriški ir ne visai pasidejavimai prie kavos puodelio ir šokolado plytelės.
Ši knyga neįpareigoja ją skaityti nuosekliai, pradedant pirmu ir pabaigiant 255-tu puslapiu, fabulos nebuvimas, laisvas naratyvas, vis kažkur tarp eilučių pasimetantis dialogas leidžia šokinėti nuo temos prie temos pagal skaitytojo nuotaiką, interesus. Galbūt šiandien apie laimę tarpstančią pirmame puslapyje, o gal apie laimės pervertinimą, kurį rasite 206-ame, o gal ekonomikos pagrindus, kurie privers išspausti ašarą?! Visiškai nesvarbu kaip, nes vienok susidėlios abiejų moterų paveikslai, tokie iki skausmo pažįstami ir matyti mūsų mamose, senelėse ir mumyse. Žvelgiantys po ilgos sunkios dienos, smagaus vakarėlio ar šiltos vasaros dienos darže tiesiai sau į vis dar gyvas ir gyvenimu degančias akis nesvarbu ar apmusėjusiame, ar įmantriai įrėmintame veidrodyje.
Pats tekstas lengvas, paprastas, stilistiškai tvarkingas, neįpareigojantis. Greičiausiai tuo ir patraukia - savo kasdieniška kalba, viena kita nuoroda į kultūrinius įvykius, kurie rodos rūpi romano herojėms, keletu aktualių ir didelį rezonansą turėjusių laikraštinių antraščių, skanaus sarkazmo doze. Romanas kupinas galybės temų, kurias išgirsti galima visų mūsų namuose, buitiniai pabelvyzgojimai, moteriški ir ne visai pasidejavimai prie kavos puodelio ir šokolado plytelės.
January 14, 2018
Labai teigiama knyga, vietomis pralinksminusi iki ašarų. Atrodo aprašytos kasdieninės situacijos, bet jos pateikiamos su humoru ir į viską žvelgiant pozityviai.
Norint skaitymo malonumą pratęsti ilgesniam laikui, galima kiekvieną rytą skaityti po trumpą istoriją ir taip pasisemti optimizmo visai dienai.
REKOMENDUOJU visiems!
Norint skaitymo malonumą pratęsti ilgesniam laikui, galima kiekvieną rytą skaityti po trumpą istoriją ir taip pasisemti optimizmo visai dienai.
REKOMENDUOJU visiems!
October 8, 2018
Čia aš viena buvau įtikėjus Liucijos tikrumu?
May 13, 2018
Perskaičiau prie kavos. Oj, kiek teko matyti tokių liucijų. Jos nėra labai dažnas paukštis, bet Senamiesčio kiemuose, Antakalnio poliklinikoje ir autobuse nekart sutikau Ją, vienintelę, ypatingąją narcizę, kurios visos istorijos prasideda ir baigiasi kukliai (?) perduodamu savo ypatos ypatumu. Tas "jaukus bužuazijos žavesys"... Liucijos, žinoma, jaučiasi aristokratiškos, karališkos, jose paprastai daug šypsena / charizma pridengtos agresijos, jos pilnai okupuoja erdvę savo asmenybėmis, nepalikdamos vietos kitų nuomonėms, istorijoms, net santykiams, jos diktuoja savo (dažnai prietaringas ir konservatyvias, IR kartu atseit šiuolaikines) nuomones, tačiau tai lietuviams miela & pažįstama, tad jos (ir vyrai- liucijai) gauna daug besąlygiško žavėjimosi. Narcizuose LT įžiūrimi herojai. Jie sulimpa į narciziškas krūveles ir žavisi vienas kito narciziškumu. Dialogų nėra - tik performuotas monologas.
Personažo charakteris nesivysto niekaip, bet momentinis tradicinės liucijos atvaizdavimas neblogas.
Personažo charakteris nesivysto niekaip, bet momentinis tradicinės liucijos atvaizdavimas neblogas.
May 14, 2018
Hm, tiesą sakant neįveikiau. Pripažįstu, kad sklandžiai, žaismingai, šmaikščiai surašyta, bet kažkaip nekibo. Nes šito "žanro" - apie pagyvenusią, bet nesusenusią damą "su kibirkštėle", besidalinančia su jaunimu išmintimi ir nenusileidžiančia gyvumu. judrumu-šmaikštumu - kažkaip atsivalgiau, dar nuo "senelės su džinsais" laikų. O ir dabar neretai socialinių tinklų gėlės pražysta pasakojimais apie seneles, kurios kone į diskotekas vaikšto.
Puiku, kai žmonės tokie, šaunu - jei tokie, bet man tai visada atsiduodavo šaukšteliu (pavartosiu negerą žodį) falšo.
Beje, paprastai tokias istorijas rašo merginos, ir - apie seneles. Seneliai (irgi paprastai) to "antro kvėpavimo" laikotarpio jau nebepasiekia, o jei ir - vyrukai matyt kažkiek santūresni, neskuba aikčioti ir stebėtis kaip senolis dar tą ir tą sugeba, juoką nuskelia, išmintį paporina.
Puiku, kai žmonės tokie, šaunu - jei tokie, bet man tai visada atsiduodavo šaukšteliu (pavartosiu negerą žodį) falšo.
Beje, paprastai tokias istorijas rašo merginos, ir - apie seneles. Seneliai (irgi paprastai) to "antro kvėpavimo" laikotarpio jau nebepasiekia, o jei ir - vyrukai matyt kažkiek santūresni, neskuba aikčioti ir stebėtis kaip senolis dar tą ir tą sugeba, juoką nuskelia, išmintį paporina.
December 22, 2018
Apie šią knygą svajojau, kai tik ji pasirodė prekyboje, bet perskaičiau tik dabar (po metų nuo išleidimo?). Iki pradedant skaityti šią knygą galvojau, ar tikrai verta skaityti, nes, nors Jurgos Lago istorijos apie kaimynę Liuciją jos asmeniniame feisbuko profilyje labai patiko, bet ne visada patikdavo jos pasisakymai kai kuriomis socialinėmis (visuomeninėmis) temos. Tačiau, ilgai ir gerai pagalvojus, priėjau išvadą, kad nė vienas žmogus neprivalo patikti visu šimtu procentu. Ne visada privaloma sutikti su visai visomis kito žmogaus mintimis. Tačiau nuo to jo darbai ir kūryba netampa mažiau svarbūs ir geri.
"Liucija" knyga, kurią galima skaityti kaip vientisą tekstą arba tiesiog atsiversti bet kokį skyrelį ir paskaityti kažką pagal nuotaiką. Tai knyga, kuri privers nusišypsoti, įkvėpti optimizmo, paskatins susimąstyti. Labai šilta ir jautri knyga, kalbanti apie tai, apie ką ypač Lietuvoje šiuo metu mažai kalbama - apie senus, pagyvenusius žmones. Ši knyga neigia mitus, kad tik jaunystė graži ir kad tik jauni žmonės yra kažko verti. Liucija nuramina, kad senatvės nėra ko bijoti, jeigu išlaikysi sveiką protą ir neprarasi optimizmo. Liucija moko puoselėti draugystes, daugiau bendrauti gyvai. Jos išmintis labai svarbi jauniems, vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms.
Trumpai tariant, knyga man labai, labai patiko ir, manau, aš ją dar daug kartų atsiversiu per savo gyvenimą :)!
"Liucija" knyga, kurią galima skaityti kaip vientisą tekstą arba tiesiog atsiversti bet kokį skyrelį ir paskaityti kažką pagal nuotaiką. Tai knyga, kuri privers nusišypsoti, įkvėpti optimizmo, paskatins susimąstyti. Labai šilta ir jautri knyga, kalbanti apie tai, apie ką ypač Lietuvoje šiuo metu mažai kalbama - apie senus, pagyvenusius žmones. Ši knyga neigia mitus, kad tik jaunystė graži ir kad tik jauni žmonės yra kažko verti. Liucija nuramina, kad senatvės nėra ko bijoti, jeigu išlaikysi sveiką protą ir neprarasi optimizmo. Liucija moko puoselėti draugystes, daugiau bendrauti gyvai. Jos išmintis labai svarbi jauniems, vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms.
Trumpai tariant, knyga man labai, labai patiko ir, manau, aš ją dar daug kartų atsiversiu per savo gyvenimą :)!
December 29, 2019
Labai daug išgirdau nuomonių apie šią knygą ,tiek puikių,tiek nekokių. Manau pasirinkau ją pačiu tinkamiausiu laiku,po visų sunkių skaitynių LIUCIJA pravėdino galvą ir sakyčiau gan neblogai.
Žinot, aš visad svajojau apie tokią kaimynę,senstelėjusią moterį,kupiną sarkazmo,gyvenimiškos patirties ir juokelių,bet mokančią bendrauti kaip su drauge ir plius nemokytų gyventi 😁
Tikiu,kad ji atsiras ir bus nebūtinai kaimynė. Šita mintis man sukasi gan seniai,pasirodo, kada tikrai kažko trokšti tai išsipildo.
Turiu kaimynę vyresnę vos porą metų,bet pasirodo mes viena kitai praskaidrinam, galima sakyti, kiekvieną motinystės atostogų dieną.
Nerealus jausmas kada randi žmogų panašų į tave patį,kada gali kviesti užeiti ar pakilti pati į svečius,kada negalvoji ką pasakyti,nes tave supranta ir atsiradę mamiški pasišnekesiai lauke peraugo į kažką daugiau,gal tai jau draugystė? Nežinau 😊 manau, svarbiausia jaustis komfortiškai,o būtent taip su savo kaimyne ir jaučiuosi.
🌻
Visada sakau,kad neieškau naujų draugų,bet aplikybės nulemia,kad viskas susiklosto savaime ir šiuo atveju aš be galo džiaugiuosi!
🌻
LIUCIJA - "apie gyvenimo stalčiukus,geresnes mūsų versijas ir vienuoliktą pasaulio stebuklą."👌
Žinot, aš visad svajojau apie tokią kaimynę,senstelėjusią moterį,kupiną sarkazmo,gyvenimiškos patirties ir juokelių,bet mokančią bendrauti kaip su drauge ir plius nemokytų gyventi 😁
Tikiu,kad ji atsiras ir bus nebūtinai kaimynė. Šita mintis man sukasi gan seniai,pasirodo, kada tikrai kažko trokšti tai išsipildo.
Turiu kaimynę vyresnę vos porą metų,bet pasirodo mes viena kitai praskaidrinam, galima sakyti, kiekvieną motinystės atostogų dieną.
Nerealus jausmas kada randi žmogų panašų į tave patį,kada gali kviesti užeiti ar pakilti pati į svečius,kada negalvoji ką pasakyti,nes tave supranta ir atsiradę mamiški pasišnekesiai lauke peraugo į kažką daugiau,gal tai jau draugystė? Nežinau 😊 manau, svarbiausia jaustis komfortiškai,o būtent taip su savo kaimyne ir jaučiuosi.
🌻
Visada sakau,kad neieškau naujų draugų,bet aplikybės nulemia,kad viskas susiklosto savaime ir šiuo atveju aš be galo džiaugiuosi!
🌻
LIUCIJA - "apie gyvenimo stalčiukus,geresnes mūsų versijas ir vienuoliktą pasaulio stebuklą."👌
October 3, 2018
🌻 - kūrinys pilnas paprastumo. Tartum skaitai ir kūrinys primena senai pamirštas tiesas, kurios nubluko kasdienybėje;
🌻 - humoro dozė padeda atsipalaiduoti, pabėgti nuo „sunkių” knygų. Kitaip tariant, jei norite „lengvo” skaitnio - ši knyga tiks;
🌻 - knyga apie daugumą gyvenimiškų atvejų, optimistišką požiūrį gyvenimo skaudulius. Aplamai, skaitai šią knygą ir jauku širdyje;
-, kur tas žadėtasis Liucijos receptas gale?! Labai užsikabliavau ant gaminimo, bet neradus recepto nuliūdau;
-, nes kūrinys kai kuriems gali pasirodyti pernelyg lėkštas ir saldus.
Tikrai tikrai tikrai patiks tiems, kuriems patiko P. Coelho „Alchemikas”, A. De Saint - Exupery „Mažasis princas” - panašaus braižo, lengvos knygos.
December 29, 2019
Knygą pradėjau skaityti būdama skeptiškai nusiteikusi. Bet originalus humoras, tokia artima aprašoma kasdienybė, kuri knygoje atgimsta kitomis spalvomis, neeilinės išminties senjorė, kurią turbūt galima sutikti kuriam nors Vilniaus daugiabutyje, įtraukė ir prikaustė dėmesį. Paskutinį puslapį skaitant buvo gaila, kad knyga baigėsi. Lengvos istorijos su gera humoro doze, savyje slepiančios lietuvišką sovietmetį išgyvenusios moters karčią patirtį, gilią išmintį ir mokėjimą džiaugtis gyvenimu, kad ir koks jis bebūtų.
April 21, 2018
Skaičiau ją visur: namuose, darbe, prieš užmiegant, laukdama autobuso, parke, gurkšnodama ryte kavą.. ir vis atrodė, jog Liucija kartu su manimi. Linksma, žodžio neieškanti, tiesmuka ir be galo žavi asmenybė. Taip ir norisi turėti tokią kaimynę su kuria į gyvenimą žiūrėtum paprastai ir su humoru!
May 11, 2019
Labai jauki, paprasta, šilta knyga. Skaičiau neskubėdama rytais prie kavos,po nedidelę porciją, kad ilgiau užtektų. Netgi sutapatinau mintyse Liuciją su kita man pažįstama senole. Gal pritrūko kažkokios ryškesnės pabaigos,baigiamojo išmintingo Liucijos perliuko, o gal.... tiesiog ir taip visai gerai
February 27, 2021
Nors tai nėra knyga, kurią gerai prisiminsiu praėjus kažkuriam laikui po perskaitymo, knyga patiko dėl savo lengvumo. Parašyta paprastai ir šmaikščiai, juokingos situacijos ir vertingos mintys-patarimai padėjo sudaryti vaizdą lyg knygos herojė visai čia pat už kampo gyvenanti kaimynė. Knyga šilta ir pozityvi.
September 19, 2021
O dangau, kaip norėčiau tapti šitų dviejų draugių trečiąja kaimyne! Ten, kur gyvena tikrosios vertybės, žemiški džiaugsmai, ten, kur vyksta svarbiausi dalykai gyvenime...
Ir dabar supratau, kad pati Jurga yra ne tiesiog išpestinta turtuolė, o Tikras žmogus 😁 Atsiprašau, Jurga, už ankstesnius įsitikinimus 🥰
Ir dabar supratau, kad pati Jurga yra ne tiesiog išpestinta turtuolė, o Tikras žmogus 😁 Atsiprašau, Jurga, už ankstesnius įsitikinimus 🥰
March 24, 2025
Tokia iki “skausmo lietuviška”, nostalgiška, talpinanti savyje daug puikių, teisingų minčių. Skaičiau su šypsena, pritariamai linksėdama ir, turbūt kaip ir kiekvienas skaitantis, pasvajodama apie tokią kaimynę, kaip Liucija.
March 19, 2018
Lengva ir smagi knyga rytams prie kavos puodelio, priverčianti laisviau ir ramiau pažvelgti į kasdienybę.
August 2, 2019
Taip gera buvo skaityt tuos tikrus, zemiskus ir tokius reiksmingus pokalbius!
August 5, 2019
Nuostabus moteriškas pasakojimas , labai patiko.
March 2, 2020
Labai šilta knyga. Skaitant kyla noras sutikti savo Liuciją, o gal netgi ja kadanors tapti.
May 19, 2020
Skaitytama ir pati užimaniau susidraugauti su kokia sena savo kaimyne 🙂 pavydėtina draugystė!
July 20, 2020
Tikrai superinė! Ir juokinga, ir šiek tiek graudi, ir sarkastiška, ir emocionali. Labai labai patiko!
Displaying 1 - 30 of 39 reviews