Paskutinioji vabalų trilogijos dalis – VABALŲ MŪŠIS. Taip, taip, teisingumas nugalėjo, bet neskubėkime išduoti visko taip lengvai vaikams!
Mažieji ir didieji istorijos herojai tęsia savo planus gelbėti tai, kas gali būti sunaikinta negrįžtamai. Tai ne tik pažintinė literatūra vaikams apie įvairią augaliją ir gyvūniją, nepaliestus ir atrandamus kraštus, kaip, pavyzdžiui, Ekvadoras, Amerika, Kitas, Praha, Amazonės džiunglės. Bet ir problemines temas liečiantis kūrinys, tokius, kaip, aplinkosauga. Būtent pastaroji tema vainikuoja visą trilogijos istoriją.
„ – Kelių dar Didžiojo barjerinio rifo kilometrų praradimą galėsi pakelti? Kiek dar plastiko banginių skrandžiuose reikia surasti? Kiek kvadratinių kilometrų atogrąžų miško išmainysime į naftą? Tai turi liautis.“
Kiekviena istorija turi kelias medalio puses. Nuolatos esančiai mūsų suvokiamoje „blogio pusėje“ veikėjai pradėjau jausti gailestį (bei norą ją geriau suprasti). Ji tiki tuo, ką daro, kaip daugelis mūsų tiki tuo, ką daro ir kokiomis priemonėmis tai daro. Taip, jos veiksmai galimai prilygsta genocidui (ji smerkia žmoniją), bet nekreipiant dėmesio į šį faktą, kokio tikslo, kokio galutinio rezultato vedama ji tai daro. Jos bėda tame, kad manė galinti tai padaryti viena. Ir galinti tai padaryti tik vienu jai žinomu būdu, rinkdamasi kraštutinumą.
Paaugliai, kurie skaitys šį kūrinį, turės progą apsvarstyti aplinkosaugos klausimą įdomiais rakursais. Net neabejoju, kad jiems kils nemažai neaiškumų, todėl tėveliams rekomenduoju būti pasiruošusiems juos išaiškinti arba kartu ieškoti atsakymų. Istorijų drauge galite neskaityti, leisti tai vaikui padaryti pačiam, bet visada paklausti – ką manai? Ką naujo sužinojai? Kaip tu pasielgtumei? Elementarioji refleksija, kuri gali turėti daugiau naudos negu žalos.
„Žmonija yra maras.“ – kodėl mes, žmonės, esame apsėsti savo pačių rūšimi. Nyksta augalija, gyvūnija, o ką mes?
Vis stebiuosi, kiek drąsi yra viena iš veikėjų. Jauna mergina „stoja į kovą“ ne tik prieš jiems žinomą blogį, bet ir už tai, kad siekti tikslų yra teisinga ir reikalinga. Ką mes žinome apie mokslininkus? Juk dažniausiai jais tampa vyrai, tiesa? Tai, kaip argumentuotai yra kalbama mergaitės lūpomis apie moterų mokslininkių vaidmenį pasaulyje, koks jis menkinamas, kaip jomis yra nepasitikima kaip specialistėmis. Ne, svajoti ir siekti reikia drąsiai, tokios abejonės ir nepagrįsti tekstai vienai pagrindinių veikėjų nepraeis. Nėra kvailų ir neįdomių karjeros pasirinkimo galimybių.
Rekomenduoju jauniesiems skaitytojams. Šioje (ir visoje serijoje) rasite galybę įdomios medžiagos apmąstymams (gyvūnija, augalija, aplinkosauga), būdų nuotykių troškuliui numalšinti, įsikvėpti drąsos ryžtis, veikti, siekti tikslų ir troškimų, būti maža, bet svarbia dalimi šeimos, draugų, visuomenės, aplinkos ir pasaulio kontekste. Iš šios serijos išsinešu fundamentalias tiesas, kurias karts nuo karto naudinga būtų sau priminti.