Prieš pradėdama sakyti bet ką, pirmiausia privalau pagirti tokį subtilų ir tokį gražų knygos viršelį. Vos jį pamačiusi – įsimylėjau. Ir ne dėl to, kad knyga ir viskas joje man šiuo metu artima. O dėl to, kad viskas kas liečia kūdikius, visada būna rožinis, žydras ar baltas, ar pastelinis. O čia tamsus, be jokių blizgalų ir elegantiškas! Kas irgi yra retas komplimentas kūdikiškoms knygoms. Žodžiu, vršelis – dešimt balų, o ir pati knyga labai smagi. Mažytė, plonytė, o informacijos joje su kaupu. Gali perskaityt vienu prisėdimu, tačiau neišeina. Vis stabteli, susimąstai, kažką užsirašai, kažką pagooglini ir dediesi, dediesi galvon. Nes taip paprastai gyvybės užsimezgimo, formavimosi ir gimimo dar niekas niekur neaiškino.
Katharina Vestre – Oslo universiteto gyvybės mokslų instituto darbuotoja, ne vieną straipsnį jau publikavusi žinomuose leidiniuose ir nuolat besigilinanti į savo srities inovacijas. Tačiau šioje knygoje ji ne mokslininkė ir ne akademikė: čia ji paprasta tavo draugė, paprastai žodžiais aiškinanti kas ir kaip dedasi tavyje vos pastojus. Taip, taip – nuo pat gyvybės užuomazgos iki pat akimirkos, kuomet pirmą kartą laikai vaikelį rankose. Knyga suskirstyta skyriais – savaitėmis, ir kiekvienas skyrius detaliai, tačiau šmaikščiai (!!!) aiškina kūdikio pokyčius kas savaitę. Pradedant nuo aguonos grūdelio, palyginant su kitų žinduolių nėštumu, atskleidžiant keistų ir negirdėtų faktų, keliaujame ypatingiausia ir sudėtingiausia gyvenimo kelione.
Man labai labai patiko, kad autorė knygoje nenaudojo mokslinių terminų, medicininio žodyno skaitant neprireikė, guglint nesuprantamų sakinių irgi nereikėjo. Ji kalba „žmonių kalba“ kiekvienam, aiškiai, sklandžiai ir taip, kad net jokio ryšio su biologija neturintis žmogus puikiai visus procesus suprastų. Autorė pateikia ir įdomių tyrimų pavyzdžių. Man labai įstrigo du tyrimai, kuriuos pati ateityje išmėginti norėčiau. Pirmasis. Kuomet vaikutis buvo devintą mėnesį pilvelyje, mama jam du kartus į dieną skaitydavo tą pačią pasaką, ir taip iki pat jo gimimo. Gimus vaikeliui, kuomet jis būdavo itin neramus, mama uždėdavo ausines su jos pačios balsu įkalbėta ta pačia pasaka. Vaikas iškart greičiau nurimdavo! Tačiau jei ausinėse mama skaitydavo kitą pasaką – jokios įtakos vaiko ramybei tai neturėdavo... Tai rodo, kad būdamas pilvelyje vaikas atskiria ne tik mamos balsą, bet ir pasakos ritmą, intonacijas, pauzes. Kitas tyrimas. Dažna šeima ar mama turi savo mėgstamą serialą ar muziką. Pavyzdžiui, mudu su Marium kiekvieną vakarą žiūrim „Draugus“ ir niekad neprasukinėjam serijos pradžios – mums labai patinka The Rembrandts daina „I'll be there for you“. Pasirodo, ji vėliau man padės nuraminti sūnelį! Buvo atliktas tyrimas, kad jei mama kas vakarą klauso tos pačios dainos, vaikas ją taip pat pamėgsta ir gimęs su ja lengviau nusiramina.
Kaip jau supratote, knyga išties paprasta, lengvai skaitoma, bet daug galvoje paliekanti. Puikus skaitinys besilaukiančioms, planuojančioms ar jau turintiems vaikelių, bet iki galo tos visos jų kelionės ir nežinantiems. Nežinau ar įmanoma aiškiau ir įdomiau viską nupasakoti.