What do you think?
Rate this book
99 metai po įvykio
Liudas MAŽYLIS (g. 1954 m.) – chemikas, politologas. Ši jo knyga – literatūrinis debiutas. Tai žanras, kurį pats autorius vadina „veiksmo dokumentika". Knygoje istoriniai faktai persipina su išmone. Rizikingos rekonstrukcijos papildo neginčytiną realybę. Tikras istorinis faktas – Vasario 16-osios Akto suradimas Berlyne – aiškinamas fantastinėmis prielaidomis. Kai kada pasitelkiama mistika. Pagrindinis veiksmas knygoje vyksta 99 metai po įvykio, taip pat ir kitose epochose. Taigi knygoje nuolat pasikartoja nesuvaldomo laiko, nesibaigiančių kelionių, ieškojimų ir išsipildymo motyvai. Čia – ir apie meilę, žinoma. Tegul ir nebūtinai laimingą.
Ši knyga yra grožinės literatūros kūrinys. Vardai, personažai, vietos ir nutikimai, išskyrus viešai žinomus, yra arba autoriaus vaizduotės kūriniai, arba naudojami kaip meninė priemonė. Bet koks panašumas į tikrus įvykius, vietoves ar asmenis yra visiškai atsitiktinis.
Ši knyga yra grožinės literatūros kūrinys. Vardai, personažai, vietos ir nutikimai, išskyrus viešai žinomus, yra arba autoriaus vaizduotės kūriniai, arba naudojami kaip meninė priemonė. Bet koks panašumas į tikrus įvykius, vietoves ar asmenis yra visiškai atsitiktinis.
- GenresFiction
336 pages, Paperback
Published January 1, 2018
2 people are currently reading
31 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 12 of 12 reviews
October 28, 2018
☆3.5/5☆
▪Siužetas 3.5/5
▪Detalės 3/5
▪Veikėjai 2.5/5
▪Logika 3/5
▪Rašymo stilius 4/5
▪Mėgavimasis skaitymu 4/5
Nors ir buvo malonu bei įdomu skaityti, bet nelikau labai sužavėta. Rašymo stilius toks savotiškai sudėtingas: kartais pasiklysdavau laike ir tekdavo pagalvoti; dar nesuprantu rašymo manieros palikti neišverstus kitos kalbos sakinius (nemoku nei rusiškai, nei vokiškai, o ką jau kalbėti apie ukrainiečių, lenkų ir lotynų kalbas), aišku, kai kur ilgesni tekstai buvo išversti, bet nežinau, ar kūriniui teikia unikalumo, kai pusę lapo yra prirašyta kita kalba; taip pat nematau prasmės, kam reikėjo (vėlgi) įkišti sekso scenų (kalbu apie 245-246 psl.). Tuomet nereikėtų prie autografo pridėti +18 prierašo - pamąstymas autoriui. Pati idėja siužetui buvo įdomi, šiek tiek vietomis perspausta, na, bet čia veiksmo dokumentika. Taip pat norėjosi daugiau ryškesnių antraeilių veikėjų, tokių kaip Romualda kūrinio pradžioje.
Nežinau, ar čia dėl to, jog neturiu istorinio suvokimo, ar čia jau autoriaus kaltė dėl minčių ir faktų perteikimo, bet atrodo, kad norint suprasti šį kūrinį, turėčiau viską perskaityti dar ir dar kartą. Bet jau reikėtų gerai apsišarvuoti ne tik kalbomis, bet ir įvairių kitų kūrinių išmanymu ar bent jau skaitymu, nes jų minėjimo čia taip pat apstu.
Bet apskritai nesigailiu, kad perskaičiau.
▪Siužetas 3.5/5
▪Detalės 3/5
▪Veikėjai 2.5/5
▪Logika 3/5
▪Rašymo stilius 4/5
▪Mėgavimasis skaitymu 4/5
Nors ir buvo malonu bei įdomu skaityti, bet nelikau labai sužavėta. Rašymo stilius toks savotiškai sudėtingas: kartais pasiklysdavau laike ir tekdavo pagalvoti; dar nesuprantu rašymo manieros palikti neišverstus kitos kalbos sakinius (nemoku nei rusiškai, nei vokiškai, o ką jau kalbėti apie ukrainiečių, lenkų ir lotynų kalbas), aišku, kai kur ilgesni tekstai buvo išversti, bet nežinau, ar kūriniui teikia unikalumo, kai pusę lapo yra prirašyta kita kalba; taip pat nematau prasmės, kam reikėjo (vėlgi) įkišti sekso scenų (kalbu apie 245-246 psl.). Tuomet nereikėtų prie autografo pridėti +18 prierašo - pamąstymas autoriui. Pati idėja siužetui buvo įdomi, šiek tiek vietomis perspausta, na, bet čia veiksmo dokumentika. Taip pat norėjosi daugiau ryškesnių antraeilių veikėjų, tokių kaip Romualda kūrinio pradžioje.
Nežinau, ar čia dėl to, jog neturiu istorinio suvokimo, ar čia jau autoriaus kaltė dėl minčių ir faktų perteikimo, bet atrodo, kad norint suprasti šį kūrinį, turėčiau viską perskaityti dar ir dar kartą. Bet jau reikėtų gerai apsišarvuoti ne tik kalbomis, bet ir įvairių kitų kūrinių išmanymu ar bent jau skaitymu, nes jų minėjimo čia taip pat apstu.
Bet apskritai nesigailiu, kad perskaičiau.
March 11, 2018
konspiracijos dokumentika
Iš karto pamačiusi Liudo Mažylio knygą žinojau, kad turiu ją perskaityti. Nujaučiau, kad turbūt bus ne visai tai, ko tikiuosi, bet smalsu pažiūrėti ką jis prikurpė buvo labai.
Tai ką galiu pasakyti – perskaičiau greitai ir buvo gana įdomu, bet tokio tipo postmodernizmo lietuvių literatūra man niekada nebuvo labai prie širdies, taigi toli gražu nelikau sužavėta. Labai fragmentiškas, chaotiškas ir sunkiai sekamas pasakojimas, kuriame daugelis veikėjų išvis vadinami daiktavardžiais, o ne vardais, kur daug kultūrinio konteksto, kurį suvokti reikia būti labai apsiskaičiusiam ir dar labai stipriai sekti mintį. Žodžiu, pasakojimo būdas labai mandras.
Gana paprasta turbūt Nepriklausomybės akto ieškojimo istorija čia pateikiama, aišku, visiškai kitokia, nes nuo pradžios iki galo tai (nors panašu ir autoriaus biografijos detalėmis ir faktais paremta) tikrų tikriausia išgalvota konspiracijų teorijų, sutapimų ir paslapties kupina istorija. Šiaip tai gana įdomus būdas buvo suromantizuoti viską taip ir pateikti kaip įdomų grožinį tekstą.
Savo idėją Mažylis panašu išpildė. Man labai patiko knygos leidimas – gražiai padaryta, medžiaginis nugarėlės fragmentas, iliustracijos ir bendras vaizdas tikrai nuostabus. Džiaugiuosi perskaičiusi, o visa kita – grynai skonio reikalas.
Iš karto pamačiusi Liudo Mažylio knygą žinojau, kad turiu ją perskaityti. Nujaučiau, kad turbūt bus ne visai tai, ko tikiuosi, bet smalsu pažiūrėti ką jis prikurpė buvo labai.
Tai ką galiu pasakyti – perskaičiau greitai ir buvo gana įdomu, bet tokio tipo postmodernizmo lietuvių literatūra man niekada nebuvo labai prie širdies, taigi toli gražu nelikau sužavėta. Labai fragmentiškas, chaotiškas ir sunkiai sekamas pasakojimas, kuriame daugelis veikėjų išvis vadinami daiktavardžiais, o ne vardais, kur daug kultūrinio konteksto, kurį suvokti reikia būti labai apsiskaičiusiam ir dar labai stipriai sekti mintį. Žodžiu, pasakojimo būdas labai mandras.
Gana paprasta turbūt Nepriklausomybės akto ieškojimo istorija čia pateikiama, aišku, visiškai kitokia, nes nuo pradžios iki galo tai (nors panašu ir autoriaus biografijos detalėmis ir faktais paremta) tikrų tikriausia išgalvota konspiracijų teorijų, sutapimų ir paslapties kupina istorija. Šiaip tai gana įdomus būdas buvo suromantizuoti viską taip ir pateikti kaip įdomų grožinį tekstą.
Savo idėją Mažylis panašu išpildė. Man labai patiko knygos leidimas – gražiai padaryta, medžiaginis nugarėlės fragmentas, iliustracijos ir bendras vaizdas tikrai nuostabus. Džiaugiuosi perskaičiusi, o visa kita – grynai skonio reikalas.
January 1, 2019
O tu, varge... Ir kaip sudėlioti visus tuos prieštaringus dalykus, kuriuos atnešė ši knyga?...
Faktas - nors nacionalinio didvyrio ir aš labai norėjau būti jos sužavėta, bet ne šedevras. Gerai, kad susilaikiau ir nenusipirkau antrosios dalies.
Aš visada džiaugiuosi, kai žmonės nebijo naujų iššūkių ir ryžtasi nuveikti kažką netikėto - kad ir kartais ne visai gerai (vis tik čia kaip ir my life story), tai dėl to dedu Mažyliui didelį "like". Ir milžinišką minusą redaktorei - na, juk galėjo pasakyti, kad kai kurios vietos totalios nesąmonės, kurių palikimą knygoje pateisinti negalima. Gerokai praskabius pirmus šimtą puslapių galėjo išeiti kur kas geresnė knyga (kokio velnio istorijai reikalingas tas romanas su Romualda ir nuobodus kelionės po Italiją aprašas? Kankyyyynė).
Trečia, kadangi knygoje aiškiai daug biografinių Mažylio gyvenimo faktų... nežinau, kodėl jis daug kur pasirinko rašyti tai, ką pasirinko...
Galiausiai - po trečdalio knygos pasidaro kur kas geriau. Siurrealistiška, keista, bet jau ne blevyzgos, o kinda cool. Man netgi kažkuo priminė sumaišytus Murakami ir kokio Palachuk ar Voneguto braižus.
Žodž. Sukramčiau per porą dienų, bet kitas L.Mažylio tekstas, kurį skaitysiu bus istorinis.
Faktas - nors nacionalinio didvyrio ir aš labai norėjau būti jos sužavėta, bet ne šedevras. Gerai, kad susilaikiau ir nenusipirkau antrosios dalies.
Aš visada džiaugiuosi, kai žmonės nebijo naujų iššūkių ir ryžtasi nuveikti kažką netikėto - kad ir kartais ne visai gerai (vis tik čia kaip ir my life story), tai dėl to dedu Mažyliui didelį "like". Ir milžinišką minusą redaktorei - na, juk galėjo pasakyti, kad kai kurios vietos totalios nesąmonės, kurių palikimą knygoje pateisinti negalima. Gerokai praskabius pirmus šimtą puslapių galėjo išeiti kur kas geresnė knyga (kokio velnio istorijai reikalingas tas romanas su Romualda ir nuobodus kelionės po Italiją aprašas? Kankyyyynė).
Trečia, kadangi knygoje aiškiai daug biografinių Mažylio gyvenimo faktų... nežinau, kodėl jis daug kur pasirinko rašyti tai, ką pasirinko...
Galiausiai - po trečdalio knygos pasidaro kur kas geriau. Siurrealistiška, keista, bet jau ne blevyzgos, o kinda cool. Man netgi kažkuo priminė sumaišytus Murakami ir kokio Palachuk ar Voneguto braižus.
Žodž. Sukramčiau per porą dienų, bet kitas L.Mažylio tekstas, kurį skaitysiu bus istorinis.
October 20, 2018
O la la! Kokia knygelė! Prieš pradedant skaityti maniau, kad ši knyga bus monotoniškai moksliška (labai rimta, su daugybę datų, pavardžių, kurios man maišysis), beet.. Pasirodo, ši knyga visai kitokia, nei aš maniau!
Jei jau tokie įspūdžiai, tai kodėl tik 4/5?
🐝 už tą tikrą, gerą, gryną ir intriguojanti detektyvą, kurio taip senai skaičiau ir vis pasigendu naujai iškeptuose detektyvinio pobūdžio kūriniuose;
🐝 už tą įtemptą veiksmą, lyg stebėtum svarbiausias rungtynes gyvenime;
🐝 už tai, kad knygą labai nesinorėjo baigti. Kelis paskutinius puslapius net skaičiau su tarpais, kad kuo ilgiau mėgaučiausi;
🐝 už veikėjus! Nors ir vietomis jie pynėsi, bet tuos pačius detektyviškai gerus;
- už kai kuriuos veikėjų „socialinių tinklų tekstus” nors užsimušk, bet nesupranti. Labai ši vieta priminė A. Škėmos „Baltos drobulės” braižą, dėl ko ir knietėjo tas vietas tiesiog praleisti.
Knygą rekomenduočiau visiems fantastinės/detektyvinės literatūros gerbėjams. Turint šie tiek istorinio bagažo apie Vasario 16tosios aktą - įsimylėsit šią knygą, kaip aš.
Jei jau tokie įspūdžiai, tai kodėl tik 4/5?
🐝 už tą tikrą, gerą, gryną ir intriguojanti detektyvą, kurio taip senai skaičiau ir vis pasigendu naujai iškeptuose detektyvinio pobūdžio kūriniuose;
🐝 už tą įtemptą veiksmą, lyg stebėtum svarbiausias rungtynes gyvenime;
🐝 už tai, kad knygą labai nesinorėjo baigti. Kelis paskutinius puslapius net skaičiau su tarpais, kad kuo ilgiau mėgaučiausi;
🐝 už veikėjus! Nors ir vietomis jie pynėsi, bet tuos pačius detektyviškai gerus;
- už kai kuriuos veikėjų „socialinių tinklų tekstus” nors užsimušk, bet nesupranti. Labai ši vieta priminė A. Škėmos „Baltos drobulės” braižą, dėl ko ir knietėjo tas vietas tiesiog praleisti.
Knygą rekomenduočiau visiems fantastinės/detektyvinės literatūros gerbėjams. Turint šie tiek istorinio bagažo apie Vasario 16tosios aktą - įsimylėsit šią knygą, kaip aš.
February 9, 2018
Girdėjot matėt skaitėt tas istorijas, kai merginos internetu nusiperka kokią suknelę, o ji – kaip netikėta – pasirodo besanti nelabai panaši į tai, ką matė nuotraukoje? Jaučiuosi maždaug taip, kaip tokia mergina. Beskaitant buvo toks jausmas, kad jau tuoj tuoj, už artimiausio kampo. Tuoj bus! Bus! Ir – nėr.
Nežinau, ar būčiau ją perskaitęs iki galo, jei autorius būtų buvęs kitas. Bet perskaičiau. Postmodernas as it is. Kelionių vadovo, istorinio romano, detektyvo, šnipų žaidimų, mistikos, pasąmonės srauto miksas. Yra visko. Ir tuo pat metu nieko nėr. Nuolat neapleido mintis – va, iš šito tai galima buvo išspausti... Bet Mažylis pavarto tai rankose, pasimėgauja galimybe ir... numeta ją šalin. O tuomet skuodžia link kitos galimybės.
Skaityti ar ne? Darykit tai savo rizika. O aš duosiu kokius tris iš penkių.
Nežinau, ar būčiau ją perskaitęs iki galo, jei autorius būtų buvęs kitas. Bet perskaičiau. Postmodernas as it is. Kelionių vadovo, istorinio romano, detektyvo, šnipų žaidimų, mistikos, pasąmonės srauto miksas. Yra visko. Ir tuo pat metu nieko nėr. Nuolat neapleido mintis – va, iš šito tai galima buvo išspausti... Bet Mažylis pavarto tai rankose, pasimėgauja galimybe ir... numeta ją šalin. O tuomet skuodžia link kitos galimybės.
Skaityti ar ne? Darykit tai savo rizika. O aš duosiu kokius tris iš penkių.
September 25, 2019
"Aukso nėra. Supratau, kad tai kažkas kito." - taip n-tąjį kartą man pasirašė Liudas Mažylis 2018 02 23 Knygų mugės metu. Šie žodžiai - išrašyta citata iš mano tuo metu ekspromtu atverstos knygos vietos. Liudo Mažylio burtas.
Aukso tikrai nebuvo. Bet ir kažko kito knyga nepaliko. Kad ir koks charizmatiškas būtų Mažylis, knyga neužbūrė. Skaičiau praėjus daugiau nei 99 dienos po įvykio ir labai iš lėto - atrodė, kad tai tęsiasi šimtą metų. Per tą laiką net pasirodė "99 šimtosios".
Prie knygos pasidarbuota iš peties. išskirtinis iliustruotas leidinys, prigalvota daug modernių laiko variacijų, cituojami intelektualūs skaitiniai, daugiausia Jorge'as Loisas Borgesas, šmėkšteli ir lietuvių, tokių kaip Jonas Mekas, poezija, skamba klasika tapusios dainos nuo The Beatles, Bee gees iki Tautiškos giesmės. Yra netgi sekso scenų trise ir detektyvo elementų. Taip pat Dovydo Pancerovo ir Ingridos Šimonytės teigiami atsiliepimai. Tik anei istorijos, anei literatūros neaptikau. Labiau mišrainę. Bandymą intelektualumą pateikti populiariai. Tiesa, nelabai vykusiai. Neginčytinas tik faktas, jog ši knyga - atrasto Vasario 16-osios akto originalo vokiečių kalba postmodernus liudijimas, dėl ko skaitinys ir šluotas nuo lentynų. Tik dvejoju, ar vertėjo dar leisti "99 šimtosios"?
Aukso tikrai nebuvo. Bet ir kažko kito knyga nepaliko. Kad ir koks charizmatiškas būtų Mažylis, knyga neužbūrė. Skaičiau praėjus daugiau nei 99 dienos po įvykio ir labai iš lėto - atrodė, kad tai tęsiasi šimtą metų. Per tą laiką net pasirodė "99 šimtosios".
Prie knygos pasidarbuota iš peties. išskirtinis iliustruotas leidinys, prigalvota daug modernių laiko variacijų, cituojami intelektualūs skaitiniai, daugiausia Jorge'as Loisas Borgesas, šmėkšteli ir lietuvių, tokių kaip Jonas Mekas, poezija, skamba klasika tapusios dainos nuo The Beatles, Bee gees iki Tautiškos giesmės. Yra netgi sekso scenų trise ir detektyvo elementų. Taip pat Dovydo Pancerovo ir Ingridos Šimonytės teigiami atsiliepimai. Tik anei istorijos, anei literatūros neaptikau. Labiau mišrainę. Bandymą intelektualumą pateikti populiariai. Tiesa, nelabai vykusiai. Neginčytinas tik faktas, jog ši knyga - atrasto Vasario 16-osios akto originalo vokiečių kalba postmodernus liudijimas, dėl ko skaitinys ir šluotas nuo lentynų. Tik dvejoju, ar vertėjo dar leisti "99 šimtosios"?
March 26, 2018
Sunkoka perpasti rašymo stilių, patiks tikrai ne visiems. Skaitant po kelių metų, ko gero, patiks labiau.
May 1, 2018
"Tame Dokumente nėra žodžio "laisvė". Bet tai - apie laisvę".
April 28, 2023
Knyga-mišrainė.
Mane, kaip ir daugelį, Liudas Mažylis sužavėjo, todėl bibliotekoje pamačiusi jo knygas, pasiėmiau abi iš kart.
Visų pirma, nesitikėjau grožinės literatūros kūrinio. Prieš imdama knygas net neskaičiau jų aprašymo ir apie ką jos, "veiksmo dokumentika" ant viršelio man taip pat nieko nesakė. Pamačiau "Liudas Mažylis" ir griebiau.
Knyga skaitėsi labai sunkiai, perskaitydavau porą skyrių ir tuoj galva nulinkdavo. Taip su ta knyga tąsiausi gal mėnesį kokį, tada supratau, kad taip nieko nebus - kuo toliau, tuo painiau, beveik nieko neatsimindavau, jokio skaitymo malonumo. Kur ten atsiminsiu, kai per knygą variau beveik miegodama. Tai mečiau ją velniop, savaitę pailsėjau, atsimiegojau, ir tada pradėjau skaityti iš naujo. Ir ką. Vis tiek beveik nieko nesupratau.
Rašymo stilius įmantrus (nors ir kažkoks keistai gyvas, už ką dedu pliusą), buvo sunku sekti siužetą, kartais pasimesdavau tarp veikėjų. Ar tai dėl to, kad rašytojas rašo per daug sudėtingai, ar tai dėl to, kad aš nesugebu į tekstą įsiskaityt? Nieko neteigiu, bet teisybės gali būti abiejuose dalykuose. Tikrai reikia būti labai apsiskaičiusiam, kad suprastum visus intarpus ir visas užuominas. Viskas suplakta į vieną vietą, autorius švelniai, paviršiumi, prisilietė prie daugybės temų, tačiau jos ir liko tokios - švelniai paliestos. Kažko apie meilę aš čia iš vis neradau. Kelios sekso scenos, keli skyriai apie Romualdą ir keliones su ja. Romantiškas, vėliau šaltu pavirtęs nuotykis, ir tiek.
Socialinių tinklų tekstai - apie ką tai?
Taip pat nesuprantu sprendimo neversti kai kurių sakinių iš užsienio kalbų. Lotynų kaip lotynų, bet kitos kalbos, pavyzdžiui lenkų, man visiškai neįkandamos, o sėdėti prie "Google" vertėjo neturėjau jokio noro.
Paklausiau ir knygoje vis cituojamos Bee Gees dainos "How Deep Is Your Love". Atradau, kad tai šimtą kartų girdėta daina, tik nežinojau kas ją atlieka. Gražiausios pasaulyje melodijos neišgirdau, bet čia - skonio reikalai.
Nesigailiu skaičiusi ir turiu pripažinti, kad net ir tokioje knygoje-mišrainėje yra savotiško žavesio, kas yra autoriaus nuopelnas. Kito žmogaus parašyta būtų visai neskaitoma.
Beje, knyga gražiai iliustruota ir patraukliai pateikta, pliusas ir už tai.
Ir vis dėl to, jei kas paprašytų papasakoti apie ką ši knyga - nesugebėčiau. Ji skirta labiau intelektualiems skaitytojams, kokia aš tikrai nesu.
Mane, kaip ir daugelį, Liudas Mažylis sužavėjo, todėl bibliotekoje pamačiusi jo knygas, pasiėmiau abi iš kart.
Visų pirma, nesitikėjau grožinės literatūros kūrinio. Prieš imdama knygas net neskaičiau jų aprašymo ir apie ką jos, "veiksmo dokumentika" ant viršelio man taip pat nieko nesakė. Pamačiau "Liudas Mažylis" ir griebiau.
Knyga skaitėsi labai sunkiai, perskaitydavau porą skyrių ir tuoj galva nulinkdavo. Taip su ta knyga tąsiausi gal mėnesį kokį, tada supratau, kad taip nieko nebus - kuo toliau, tuo painiau, beveik nieko neatsimindavau, jokio skaitymo malonumo. Kur ten atsiminsiu, kai per knygą variau beveik miegodama. Tai mečiau ją velniop, savaitę pailsėjau, atsimiegojau, ir tada pradėjau skaityti iš naujo. Ir ką. Vis tiek beveik nieko nesupratau.
Rašymo stilius įmantrus (nors ir kažkoks keistai gyvas, už ką dedu pliusą), buvo sunku sekti siužetą, kartais pasimesdavau tarp veikėjų. Ar tai dėl to, kad rašytojas rašo per daug sudėtingai, ar tai dėl to, kad aš nesugebu į tekstą įsiskaityt? Nieko neteigiu, bet teisybės gali būti abiejuose dalykuose. Tikrai reikia būti labai apsiskaičiusiam, kad suprastum visus intarpus ir visas užuominas. Viskas suplakta į vieną vietą, autorius švelniai, paviršiumi, prisilietė prie daugybės temų, tačiau jos ir liko tokios - švelniai paliestos. Kažko apie meilę aš čia iš vis neradau. Kelios sekso scenos, keli skyriai apie Romualdą ir keliones su ja. Romantiškas, vėliau šaltu pavirtęs nuotykis, ir tiek.
Socialinių tinklų tekstai - apie ką tai?
Taip pat nesuprantu sprendimo neversti kai kurių sakinių iš užsienio kalbų. Lotynų kaip lotynų, bet kitos kalbos, pavyzdžiui lenkų, man visiškai neįkandamos, o sėdėti prie "Google" vertėjo neturėjau jokio noro.
Paklausiau ir knygoje vis cituojamos Bee Gees dainos "How Deep Is Your Love". Atradau, kad tai šimtą kartų girdėta daina, tik nežinojau kas ją atlieka. Gražiausios pasaulyje melodijos neišgirdau, bet čia - skonio reikalai.
Nesigailiu skaičiusi ir turiu pripažinti, kad net ir tokioje knygoje-mišrainėje yra savotiško žavesio, kas yra autoriaus nuopelnas. Kito žmogaus parašyta būtų visai neskaitoma.
Beje, knyga gražiai iliustruota ir patraukliai pateikta, pliusas ir už tai.
Ir vis dėl to, jei kas paprašytų papasakoti apie ką ši knyga - nesugebėčiau. Ji skirta labiau intelektualiems skaitytojams, kokia aš tikrai nesu.
December 30, 2018
Liudas Mažylis galėjo parašyti absoliučiai bet kokią knygą, ir vis tiek ją Knygų mugėje būtų šlavę ir stovėję eilėje prie autoriaus autografo. Profesorius šioje knygoje džiazuoja:
"Svarstysi, iš ko susidės ši knyga - iš impresijų, sakmių, o gal tai bus postpostmodernus epas? Atrodo, užgriozdinsi skaitytojus ir tuo, ir kitkuo. Tegu pavargsta, kol atsirinks. Profesoriai įpratę taip elgtis: išdalija savo klausytojams savarankiškas užduotis ir nusišalina."
Knygos viršelyje nurodyta, kad tai "veiksmo dokumentika". Veiksmo daug, knyga skaitosi lengvai ir greitai. Susipina praeitis, dabartis ir ateitis, tikri faktai ir profesoriaus fantazijos (paliekant pačiam skaitytojui atsirinkti, kur, kas ir kaip).
Svarsčiau, ar skirti 3 žvaigždutes ("liked it") ar 4 ("really liked it"). Tebūnie keturios - už į tekstą įpintus Borges, Max Frisch, Nosovo "Nežiniuką", japoniškus haiku, "Meistrą ir Margaritą" ir kitus intelektualius malonumus.
"Svarstysi, iš ko susidės ši knyga - iš impresijų, sakmių, o gal tai bus postpostmodernus epas? Atrodo, užgriozdinsi skaitytojus ir tuo, ir kitkuo. Tegu pavargsta, kol atsirinks. Profesoriai įpratę taip elgtis: išdalija savo klausytojams savarankiškas užduotis ir nusišalina."
Knygos viršelyje nurodyta, kad tai "veiksmo dokumentika". Veiksmo daug, knyga skaitosi lengvai ir greitai. Susipina praeitis, dabartis ir ateitis, tikri faktai ir profesoriaus fantazijos (paliekant pačiam skaitytojui atsirinkti, kur, kas ir kaip).
Svarsčiau, ar skirti 3 žvaigždutes ("liked it") ar 4 ("really liked it"). Tebūnie keturios - už į tekstą įpintus Borges, Max Frisch, Nosovo "Nežiniuką", japoniškus haiku, "Meistrą ir Margaritą" ir kitus intelektualius malonumus.
January 27, 2022
Knygoje daug kultūrinių užuominų, bandyta šiek tiek remtis kitų kraštų meno motyvais, visai patiko vienas (VI. O bus taip...) skyrius. Jame gana gerai nupasakojama su kuo susiduria ir kokių emocijų yra lydimas asmuo sulaukęs visuotinio pripažinimo bei padaręs valstybei svarbų darbą.
Deja, visa likusi knyga yra nuviliantis autoriaus meilės laiškas sau - net menkiausi veikėjai, kurie tik gauna pasisakyti, liaupsina pagrindinį veikėją, kuris atsitiktinai irgi profesorius, juolab dar ir vardu Liudas, jo išmonę, sugebėjimą išsisukti iš keblių situacijų, o jaunos merginos tiesiog alpsta dėl jo. Knygoje faktai yra atmiežti labai lengvai atpažįstama fikcija - jų sumaišyti vieno su kitu, manau, nelabai įmanoma. Daug dėmesio knygoje skiriama merginoms, tačiau ir intymumo/meilės scenos yra neįtikinančios.
Deja, knyga mano lūkesčių nepatenkino.
Deja, visa likusi knyga yra nuviliantis autoriaus meilės laiškas sau - net menkiausi veikėjai, kurie tik gauna pasisakyti, liaupsina pagrindinį veikėją, kuris atsitiktinai irgi profesorius, juolab dar ir vardu Liudas, jo išmonę, sugebėjimą išsisukti iš keblių situacijų, o jaunos merginos tiesiog alpsta dėl jo. Knygoje faktai yra atmiežti labai lengvai atpažįstama fikcija - jų sumaišyti vieno su kitu, manau, nelabai įmanoma. Daug dėmesio knygoje skiriama merginoms, tačiau ir intymumo/meilės scenos yra neįtikinančios.
Deja, knyga mano lūkesčių nepatenkino.
Displaying 1 - 12 of 12 reviews