What do you think?
Rate this book
Sniečkus: 33 metai valdžioje: Antano Sniečkaus biografinė apybraiža
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
November 15, 2023
Sniečkus vienintelis iš SSRS "lyderių" išsilaikęs Stalino, Chruščiovo, Malenkovo ir Brežnevo valdymo metu. Faktas, kuris paskatino perskaityti knygą, ir sužinoti kodėl ir kaip Sniečkui pavyko.
Atsakymas gan paprastas ir nuviliantis. Sniečkus paprasčiausiai prisitaikydavo pagal Maskvą, visada pasirinkdavo stipriųjų pusę vykstant valdžios pasikeitimams. Stalinizmo laikotarpiu Sniečkus fanatiškai tikėjo į Staliną, ir pats Stalinas Sniečkui pasakęs, jog jie yra vieninteliai tikri komunistai. Po Stalino mirties, vienintelėje LTSR nebuvo jokių rimtų kulto pasmerkimo lyginant su kitomis "respublikomis". Sniečkus visada kaltino tik Stalino "aplinką". *Kas gan savotiškai primena ir šiuolaikinių tankių pateisinimą, jog įvairios mažumos buvo persekiojamos, įkalinamos ir žudomos dėl "material conditions."*
Su metais Sniečkus vis labiau atkreipdavo dėmesį į Lietuvos poreikius. Nors savaime šie poreikiai sutapdavo su Sniečkaus valdžios įsitvirtinimu ir išlaikymu, pvz. į vadovaujančias pozicijas buvo statomi pagrinde tik lietuviai. Toks Sniečkaus LTSR aparto valdžios sudarymas lėmė didesnį tautinį išsisaugojimą prieš "internacionalinę" politiką. Vėliau Sniečkus už per mažą Lietuvos rusifikaciją bus apkaltintas nacionalizmu. Taip pat, siekė jog įvairūs Maskvos ekonominiai ar agrikultūriniai eksperimentai nepasiektų ar taip smarkiai nepažeistų Lietuvos. Dėl ko vėliau Lietuva pasižymėjo geriausia tam tikrose ūkio produkcijos sferose.
Apibendrinant Sniečkus buvo ideologinis fanatikas, kuris savo ideologinėse pažiūrose atrasdavo šiek tiek vietos Lietuvai. Motina jo išsižadėjo, trėmė gimines, su vaikais beveik nebendravo ir anūkų nepažinojo. Galbūt geriausias variantas Lietuvai koks galėjo būti okupacijoje. Vis dėl to šnekame pagrinde tik lietuviškai, Lietuvą sudaro pagrinde lietuviai, nesergame Stokholmo sindromu ir neromantizuojame okupacijos laikotarpio.
Atsakymas gan paprastas ir nuviliantis. Sniečkus paprasčiausiai prisitaikydavo pagal Maskvą, visada pasirinkdavo stipriųjų pusę vykstant valdžios pasikeitimams. Stalinizmo laikotarpiu Sniečkus fanatiškai tikėjo į Staliną, ir pats Stalinas Sniečkui pasakęs, jog jie yra vieninteliai tikri komunistai. Po Stalino mirties, vienintelėje LTSR nebuvo jokių rimtų kulto pasmerkimo lyginant su kitomis "respublikomis". Sniečkus visada kaltino tik Stalino "aplinką". *Kas gan savotiškai primena ir šiuolaikinių tankių pateisinimą, jog įvairios mažumos buvo persekiojamos, įkalinamos ir žudomos dėl "material conditions."*
Su metais Sniečkus vis labiau atkreipdavo dėmesį į Lietuvos poreikius. Nors savaime šie poreikiai sutapdavo su Sniečkaus valdžios įsitvirtinimu ir išlaikymu, pvz. į vadovaujančias pozicijas buvo statomi pagrinde tik lietuviai. Toks Sniečkaus LTSR aparto valdžios sudarymas lėmė didesnį tautinį išsisaugojimą prieš "internacionalinę" politiką. Vėliau Sniečkus už per mažą Lietuvos rusifikaciją bus apkaltintas nacionalizmu. Taip pat, siekė jog įvairūs Maskvos ekonominiai ar agrikultūriniai eksperimentai nepasiektų ar taip smarkiai nepažeistų Lietuvos. Dėl ko vėliau Lietuva pasižymėjo geriausia tam tikrose ūkio produkcijos sferose.
Apibendrinant Sniečkus buvo ideologinis fanatikas, kuris savo ideologinėse pažiūrose atrasdavo šiek tiek vietos Lietuvai. Motina jo išsižadėjo, trėmė gimines, su vaikais beveik nebendravo ir anūkų nepažinojo. Galbūt geriausias variantas Lietuvai koks galėjo būti okupacijoje. Vis dėl to šnekame pagrinde tik lietuviškai, Lietuvą sudaro pagrinde lietuviai, nesergame Stokholmo sindromu ir neromantizuojame okupacijos laikotarpio.
Displaying 1 of 1 review