What do you think?
Rate this book
Basakojis bingo pranešėjas
"Basakojis bingo pranešėjas" - tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą - mintimis ar fiziškai - į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.
Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas - visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą. Bingo salės ir griūvanti Sovietų Sąjunga, ministro pirmininko kabinetas ir Toronto bažnyčios rūsys - netikėčiausiose vietose ir situacijose autorius atranda ir talentingai užfiksuoja subtiliausius gyvenimo atspalvius, juokingas, liūdnas ar net tragiškas akimirkas. Tai nutrūktgalviški ir kartu išminties nestokojantys pasakojimai apie tapatybę, emigraciją, nuolatines namų paieškas, pašaukimą, darbą, šeimą ir meną.
Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas - visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą. Bingo salės ir griūvanti Sovietų Sąjunga, ministro pirmininko kabinetas ir Toronto bažnyčios rūsys - netikėčiausiose vietose ir situacijose autorius atranda ir talentingai užfiksuoja subtiliausius gyvenimo atspalvius, juokingas, liūdnas ar net tragiškas akimirkas. Tai nutrūktgalviški ir kartu išminties nestokojantys pasakojimai apie tapatybę, emigraciją, nuolatines namų paieškas, pašaukimą, darbą, šeimą ir meną.
- GenresMemoirNonfictionCanada
232 pages, Hardcover
Published February 1, 2018
7 people are currently reading
311 people want to read
About the author
Antanas Šileika
13 books45 followersAntanas Sileika (Antanas Šileika) is a Canadian novelist and critic of Lithuanian-born parents.
After completing an English degree at the University of Toronto, he moved to Paris for two years and there married his wife, Snaige Sileika (née Valiunas), an art student at the Ecole des Beaux-Arts. While in Paris, he studied French, taught English in Versailles, and worked as part of the editorial collective of the expatriate literary journal, Paris Voices, run from the upstairs room of the bookstore, Shakespeare and Company.
Upon his return to Canada in 1979, Antanas began teaching at Humber College and working as a co-editor of the Canadian literary journal, Descant, where he remained until 1988.
After writing for newspapers and magazines, Antanas Sileika published his first novel, Dinner at the End of the World (1994), a speculative story set in the aftermath of global warming.
His second book, a collection of linked short stories, Buying On Time (1997) was nominated for both the City of Toronto Book Award and the Stephen Leacock Award for Humour, and was serialized on CBC Radio's Between the Covers. The book traces the lives of a family of immigrants to a Canadian suburb between the fifties and seventies. Some of these stories were anthologized in Dreaming Home, Canadian Short Stories, and the Penguin Anthology of Canadian Humour.
Antanas Sileika appears occasionally on Canadian television and radio as a free-lance broadcaster.
His third book, Woman in Bronze (2004), compared the seasonal life of a young man in Czarist Lithuania with his subsequent attempts to succeed as a prominent sculptor in Paris in the twenties.
His latest novel, Underground was released by Thomas Allen & Son in spring of 2011. The new novel is a love story set in the underground resistance to the Soviet Union in the late 1940s.
He is the director for the Humber School for Writers in Toronto, Canada, and is a past winner of a National Magazine Award.
After completing an English degree at the University of Toronto, he moved to Paris for two years and there married his wife, Snaige Sileika (née Valiunas), an art student at the Ecole des Beaux-Arts. While in Paris, he studied French, taught English in Versailles, and worked as part of the editorial collective of the expatriate literary journal, Paris Voices, run from the upstairs room of the bookstore, Shakespeare and Company.
Upon his return to Canada in 1979, Antanas began teaching at Humber College and working as a co-editor of the Canadian literary journal, Descant, where he remained until 1988.
After writing for newspapers and magazines, Antanas Sileika published his first novel, Dinner at the End of the World (1994), a speculative story set in the aftermath of global warming.
His second book, a collection of linked short stories, Buying On Time (1997) was nominated for both the City of Toronto Book Award and the Stephen Leacock Award for Humour, and was serialized on CBC Radio's Between the Covers. The book traces the lives of a family of immigrants to a Canadian suburb between the fifties and seventies. Some of these stories were anthologized in Dreaming Home, Canadian Short Stories, and the Penguin Anthology of Canadian Humour.
Antanas Sileika appears occasionally on Canadian television and radio as a free-lance broadcaster.
His third book, Woman in Bronze (2004), compared the seasonal life of a young man in Czarist Lithuania with his subsequent attempts to succeed as a prominent sculptor in Paris in the twenties.
His latest novel, Underground was released by Thomas Allen & Son in spring of 2011. The new novel is a love story set in the underground resistance to the Soviet Union in the late 1940s.
He is the director for the Humber School for Writers in Toronto, Canada, and is a past winner of a National Magazine Award.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 29 of 29 reviews
May 25, 2018
3,5 stars. Funny and heartwarming stories, however it's all a bit repetitive comparing to Sileika's Buying on Time and I was feeling a light urge to skim through some pieces.
April 16, 2017
I won a free ARC of this in a Goodreads giveaway. The book is due to be published next month, so keep an eye out for it.
I have to confess that I've never heard of Antanas Sileika before. According to his bio, he normally writes literary fiction, which is usually not my choice of reading material. I note that his first book, Buying on Time, was shortlisted for the Leacock Medal for Humour, which intrigues me. My previous experience with a Leacock Medal book was Robertson Davies' Leaven of Malice, which I enjoyed very much. I may just have to seek out more of Mr. Sileika's work.
Despite being unfamiliar with the author, the title of this book caught my attention, and the description made it sound interesting. The Barefoot Bingo Caller is a memoir told via a series of essays. They are presented in roughly chronological order, from 1963 through 2015. Some of them encompass many years, so there is some overlapping of time frames, though not in a confusing way. It's tempting to say that he's led an interesting life, but 1) that's such a cliche, and 2) everyone's life contains moments of interest; the trick is to recognize them and be able to convey a sense of what makes them interesting. For instance, the purchasing of a vacation cottage is a fairly ordinary thing. In "Town and Country", though, Sileika tells of his changing attitude towards the wilderness and conveys a sense of what the family vacations meant over the years and the responsibilities of keeping a secret fishing spot secret, and just generally makes it about more than simply a vacation cottage.
In general, the book is full of humor. It's not quick, belly-laugh humor, but more like a warm glow that suffuses everything. With a few exceptions, one can't just point to a single line and say, "That's funny." There's a sense throughout that it's being told with a twinkle in the eye and a smile. And it's not all fun and games, either. There are some deeply moving passages, especially in the later essays.
I think I'd have to rank this as one of the better memoirs I've read over the years. Sileika tells his stories well with warmth, good humor, and a fine sense of emotional depth. If this is a typical example of his writing, then I will definitely have to seek out more of it. Highly recommended!
I have to confess that I've never heard of Antanas Sileika before. According to his bio, he normally writes literary fiction, which is usually not my choice of reading material. I note that his first book, Buying on Time, was shortlisted for the Leacock Medal for Humour, which intrigues me. My previous experience with a Leacock Medal book was Robertson Davies' Leaven of Malice, which I enjoyed very much. I may just have to seek out more of Mr. Sileika's work.
Despite being unfamiliar with the author, the title of this book caught my attention, and the description made it sound interesting. The Barefoot Bingo Caller is a memoir told via a series of essays. They are presented in roughly chronological order, from 1963 through 2015. Some of them encompass many years, so there is some overlapping of time frames, though not in a confusing way. It's tempting to say that he's led an interesting life, but 1) that's such a cliche, and 2) everyone's life contains moments of interest; the trick is to recognize them and be able to convey a sense of what makes them interesting. For instance, the purchasing of a vacation cottage is a fairly ordinary thing. In "Town and Country", though, Sileika tells of his changing attitude towards the wilderness and conveys a sense of what the family vacations meant over the years and the responsibilities of keeping a secret fishing spot secret, and just generally makes it about more than simply a vacation cottage.
In general, the book is full of humor. It's not quick, belly-laugh humor, but more like a warm glow that suffuses everything. With a few exceptions, one can't just point to a single line and say, "That's funny." There's a sense throughout that it's being told with a twinkle in the eye and a smile. And it's not all fun and games, either. There are some deeply moving passages, especially in the later essays.
I think I'd have to rank this as one of the better memoirs I've read over the years. Sileika tells his stories well with warmth, good humor, and a fine sense of emotional depth. If this is a typical example of his writing, then I will definitely have to seek out more of it. Highly recommended!
March 21, 2021
spalvingi patyrimai
Nors ‘Basakojis bingo pranešėjas’ mano norimų skaityti knygų sąraše gulėjo jau nuo tapimo metų knyga, patraukęs pirmiausia pavadinimu ir nuostabiu viršeliu, pirma mano pažintis su Antanu Šileika įvyko su jo tarpukario Lietuvos šnipų romanu ‘Laikinai jūsų’, kuris paliko neblogą įspūdį - gal ir pritrūko daugiau autentiškos atmosferos, bet buvo žaismingas ir įtraukiantis romanas, atsigręžiantis į literatūroje nepelnytai primirštą mūsų istorijos laikotarpį.
‘Basakojis bingo pranešėjas’ štai yra rinkinys paties autoriaus labai spalvingų prisiminimų apie imigrantų vaiko sunkumus Toronto priemiestyje, įvairius nutikimus visokiausiuose jo darbuose, bandymus prasimušti į rašytojų gretas, galiausiai pagalbą lietuviams kovoje už nepriklausomybę. Puikiai pasakyta nugarėlėje - nėra šioje knygoje pilkos vietos. Gal ir ne visi epizodai kažką naudingo papasakoja, bet visi jie labai įtraukiantys, neįtikėtinai kurioziški ir taip pat puikiai galėtų būti išgalvoti, papasakoti labai paprastai, lėtai, su daug subtilaus humoro, nuo kurio kvatotis teko gal tik porą kart, bet mintyse visada kažkur slėpėsi šypsena.
Stebina mane ši antroji išeivių karta, nei Lietuvoje gimę, nei ją matę, bet vis tiek turintys vietos širdyje ją mylėti ar dėl jos kovoti. Tai ačiū, Antanai, už visa tai ir už šią knygą, gal kiek per fragmentišką mano skoniui, bet kupiną nuostabių patyrimų.
Nors ‘Basakojis bingo pranešėjas’ mano norimų skaityti knygų sąraše gulėjo jau nuo tapimo metų knyga, patraukęs pirmiausia pavadinimu ir nuostabiu viršeliu, pirma mano pažintis su Antanu Šileika įvyko su jo tarpukario Lietuvos šnipų romanu ‘Laikinai jūsų’, kuris paliko neblogą įspūdį - gal ir pritrūko daugiau autentiškos atmosferos, bet buvo žaismingas ir įtraukiantis romanas, atsigręžiantis į literatūroje nepelnytai primirštą mūsų istorijos laikotarpį.
‘Basakojis bingo pranešėjas’ štai yra rinkinys paties autoriaus labai spalvingų prisiminimų apie imigrantų vaiko sunkumus Toronto priemiestyje, įvairius nutikimus visokiausiuose jo darbuose, bandymus prasimušti į rašytojų gretas, galiausiai pagalbą lietuviams kovoje už nepriklausomybę. Puikiai pasakyta nugarėlėje - nėra šioje knygoje pilkos vietos. Gal ir ne visi epizodai kažką naudingo papasakoja, bet visi jie labai įtraukiantys, neįtikėtinai kurioziški ir taip pat puikiai galėtų būti išgalvoti, papasakoti labai paprastai, lėtai, su daug subtilaus humoro, nuo kurio kvatotis teko gal tik porą kart, bet mintyse visada kažkur slėpėsi šypsena.
Stebina mane ši antroji išeivių karta, nei Lietuvoje gimę, nei ją matę, bet vis tiek turintys vietos širdyje ją mylėti ar dėl jos kovoti. Tai ačiū, Antanai, už visa tai ir už šią knygą, gal kiek per fragmentišką mano skoniui, bet kupiną nuostabių patyrimų.
May 25, 2018
Būdama skeptiška lietuvių autorių literatūrai, prisipažinsiu, kad labai retais atvejais pasiimu skaityti kažką lietuviško. Galbūt tai lemia vienas kitas nevykęs mano pasirinkimas, o galbūt ir nuomonė tikint, kad nieko įspūdingo jie nėra parašę ar manęs tikrai nenustebins savo lietuviškais literatūros akibrokštais. Ne paslaptis, kad labai myliu "Baltos lankos" leidyklos leidžiamas knygas su gražiais ir skoningai parinktais viršeliais ir dar geresnėmis jų leidžiamomis knygomis. Nesakau, kad kitų leidyklų knygos yra blogos, neskoningos, tiesiog pastaruoju metu mano skaitomos knygos yra būtent mano paminėtosios leidyklos. Peržiūrinėdama vienas iš naujesnių leidyklos knygų, mano žvitri skaitytojos akis vis užkliūdavo už šios naujos Antano Šileikos knygos "Basakojis bingo pranešėjas". Skambus pavadinimas, pamanydavau. Tačiau, kad ją pasiimti skaityti kažkas mane lyg ir stabdė. Viena turbūt svariausių priežasčių ir buvo ta, kad tai lietuvių autoriaus knyga. Pamenu, kad prieš gerus metus, man vienas Lietuvos bohemos žmogus rekomendavo perskaityti A. Šileikos knygą "Pirkiniai išsimokėtinai". Tačiau rekomendacija taip ir užsimiršo kažkur atminties kloduose. Bet savęs išbandymui, ėmiausi būtent šios naujos autoriaus knygos. Ir mano didžiai nuostabai, perskaičiau su didžiausiu malonumu. Aišku, prieš skaitydama žinojau, kad autorius yra angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas ir literatūros kritikas. Klausite, tai apie ką ši knyga? Tai jaudinantys, juokingi ir žaismingi, atviri ir ironiški lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą į Lietuvą. Visas emigranto gyvenimas pasakojamas nuo pat vaikystės iki šių dienų: savęs paieškas Toronto priemiestyje, literatūrinio kelio pradžia Paryžiuje, jau susiformavusio rašytojo ir dėstytojo darbas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas. Visi šie atsiminimai aprašomi tarsi tam tikrais ciklais. Buvo nepaprastai įdomu skaityti kartu pasijuokiant su autoriumi iš juokingų situacijų ir tuo pačiu susimąstyti apie tai, kas vyko už Atlanto. Skaičiau ir tikrai taupiau knygą iki paskutinio puslapio, nes tikrai autorius įdomiai pateikė, kas vyko ten, kur gyveno jis ir kas buvo pas mus, gimtojoje Lietuvoje. Atrodo, kad tas pats pasaulis, bet visiškai skirtingi tuometiniai įvykiai formavo tuometinius žmones tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje. Ir tas autoriaus blaškymasis labai jaučiasi šiuose jo atsiminimuose: "Kadaise blaškiausi tarp savo dviejų tėvynių - Kanados ir Lietuvos. Dabar aš suprantu, kaip man pasisekė, kad turiu jas abi". Džiaugiuosi, kad susipažinau su šio rašytojo kūryba, todėl manau, kad tikrai beliks čiupti kažkada rekomenduotą knygą "Pirkiniai išsimokėtinai". Nežinau, ar čia man taip atrodo, bet perskaičius tokius kūrinius tikrai pasidarai intelektualesnis :)
March 5, 2019
Pakeliama būties lengvybė
Berods pirmas atvejis, kuomet "Metų knygos" rinkimus laimi verstinis kūrinys, t.y. - kūrinys, kuris glaudžiai susijęs su Lietuva, tačiau jo originalas parašytas nelietuviškai. Nieko keisto: Antanas Šileika - kanadietis, lietuvių kilmės, tačiau lietuvybė jam buvo įskiepyta vaikystėje tradiciniais metodais (apie tai pasiskaitysite), ir tik brandžiame amžiuje atsirado jos sąmoningos paieškos.
Negalėčiau pasakyti, kad knyga sužavėjo (bet patiko!), ir nelabai suprantu, kuo ji taip sužavėjo kitus, balsavusius, bet atspėti pamėginsiu. Pirma, tokie atsiminimai yra taikus žanras: nekeli per daug bangų, nenuvainikuoji autoritetų, plauki per lengvą nostalgijos ir lyriško komizmo ežerėlį, labai panašų į tikrą gyvenimą, o ne nuotykių romaną. Kitaip tariant, šie atsiminimai atrodo tikri, neperspausti, neuždramatinti, neprigalvoti, labai žmogiški ir dėl to - artimi. Savo "nieko ypatingo neįvyko, tiesiog gyvenimas" ši knyga kažkiek primena net "Stounerį"* ir Marcelijaus Martinaičio "Mes gyvenome". Antra, knyga gi apie mūsiškį - lietuvį, ir apie mūsiškius, ten, toli. Trečia, labai geras viršelis. Labai (dail. Zigmantas Butautis)!
* - taip, daug kas nesutiks.
Man labiausiai patiko vaikystės epizodai (jau minėtas tautinių vertybių skiepijimas) ir epizodai iš vasarnamio, sukrėtė epizodo apie balių kalbų mokykloje pabaigos subtilumas, žinoma, įdomūs ir prisiminimai, susiję su politika bei pirmaisiais atkurtos Lietuvos pareigūnų vizitais. Kaip jau supratote, knygos medžiaga pakankamai nevientisa, nors ir bandoma struktūruoti pagal metus. Toks žvilgsnis pro laiko ir erdvės iliuminatorių į kitą visatą.
Tad stiprus 4 iš 5. Ir smagu, kad autorius emigrantas Lietuvoje pripažįstamas. Labai!
Berods pirmas atvejis, kuomet "Metų knygos" rinkimus laimi verstinis kūrinys, t.y. - kūrinys, kuris glaudžiai susijęs su Lietuva, tačiau jo originalas parašytas nelietuviškai. Nieko keisto: Antanas Šileika - kanadietis, lietuvių kilmės, tačiau lietuvybė jam buvo įskiepyta vaikystėje tradiciniais metodais (apie tai pasiskaitysite), ir tik brandžiame amžiuje atsirado jos sąmoningos paieškos.
Negalėčiau pasakyti, kad knyga sužavėjo (bet patiko!), ir nelabai suprantu, kuo ji taip sužavėjo kitus, balsavusius, bet atspėti pamėginsiu. Pirma, tokie atsiminimai yra taikus žanras: nekeli per daug bangų, nenuvainikuoji autoritetų, plauki per lengvą nostalgijos ir lyriško komizmo ežerėlį, labai panašų į tikrą gyvenimą, o ne nuotykių romaną. Kitaip tariant, šie atsiminimai atrodo tikri, neperspausti, neuždramatinti, neprigalvoti, labai žmogiški ir dėl to - artimi. Savo "nieko ypatingo neįvyko, tiesiog gyvenimas" ši knyga kažkiek primena net "Stounerį"* ir Marcelijaus Martinaičio "Mes gyvenome". Antra, knyga gi apie mūsiškį - lietuvį, ir apie mūsiškius, ten, toli. Trečia, labai geras viršelis. Labai (dail. Zigmantas Butautis)!
* - taip, daug kas nesutiks.
Man labiausiai patiko vaikystės epizodai (jau minėtas tautinių vertybių skiepijimas) ir epizodai iš vasarnamio, sukrėtė epizodo apie balių kalbų mokykloje pabaigos subtilumas, žinoma, įdomūs ir prisiminimai, susiję su politika bei pirmaisiais atkurtos Lietuvos pareigūnų vizitais. Kaip jau supratote, knygos medžiaga pakankamai nevientisa, nors ir bandoma struktūruoti pagal metus. Toks žvilgsnis pro laiko ir erdvės iliuminatorių į kitą visatą.
Tad stiprus 4 iš 5. Ir smagu, kad autorius emigrantas Lietuvoje pripažįstamas. Labai!
March 7, 2020
Antanas Šileika. Apie jį sužinojau tik po to kai ši atsiminimų knyga buvo apdovanota “2018m geriausia suaugusiųjų prozos kategorijoje”. Tuomet sekė straipsnis apie autorių, kuris ir uždėjo paskutinį tašką nulėmusį norą susipažinti su juo (turiu mintyje knygą 😉 ).
Skaitant interviu labiausiai pavergė humoro jausmas, kuriuo tiesiog spinduliavo autorius. Tai tikėjausi rasti ir knygoje, ir neapsirikau. Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad su juo liūdna nebus 🙂 Privertė nusijuokti net balsu, bet turbūt tai ir yra vienas pagrindinių šio kūrinio pliusų.
Pati knyga mus greitu žingsniu perveda per visą autoriaus gyvenimą nuo 1963m iki 2015m, atskirais pasakojimais pabrėžiant linksmiausius nutikimus ir juokingiausius įvykius. Tiesa pabaigoje užkabinamos ne tokios linksmos temos, bet iki jų dar prieisiu.
Visa knyga sudaryta iš atskirų gyvenimo “scenų”, skirtingų laikotarpių, skirtingų šalių, bet man labai trūko pasakojimų vientisumo ar kažko kas viską sietų. Gal tai įtaka prieš tai skaitytų kitų autorių atsiminimų, bet čia man buvo didelis minusas – nuoseklumo trūkumas. Istorijos tokios padrikos. Pavyzdžiui: pasakojama apie Lietuvą, staiga paminimas studentas, kurio pasiteisinimas dėl paskaitos praleidinėjimų – kaltinimas žmogžudyste. Rimtai? Ir tokių “perliukų” ne vienas…
Taip pat nepatiko kai kurių pasakojimų pabaigos… tarsi jų trūktų.. tarsi skaitai, įsijausti į veiksmą ir BAM – pabaiga. Tai taip ir lieki, kaip pusiau “pavalgęs”.
Nors knyga persiskaitė smagiai, bet mano pastebėjimas toks – autorius puikus pasakotojas ir neabejoju, kad yra be galo iškalbus ir lengvai sudominantis pašnekovus savo humoro jausmu ir istorijomis. Bet… rašyti knygą, ne tas pats kas sudėti pasakojimus. Ir tai man labai jautėsi visos knygos metu. Suprantu autoriaus mintį, būtent surašyti visus šmaikščiausius nutikimus, bet kai pagalvoji mes visi savo gyvenimuose kartas nuo karto patiriame juokingų situacijų, bet ar verta dabar visiems pulti jas lieti ant popieriaus?
Aš iš atsiminimų tikiuosi daugiau žmogaus asmeninių išgyvenimų, kažko tokio atveriančio ir leidžiančio susidaryti išsamesnį vaizdą apie patį autorių, kaip asmenybę. O čia labiau orientuotasi į nuotykius.
Kas išgelbėjo situaciją, tai pabaiga! Tikrai labai patiko! Atsiminimai apie Lietuvą ir atviras pasakojimas apie sūnus man pasirodė be galo šilti. Puiki pabaiga! Tokios tikėjausi visos knygos, bet nudžiugino bent paskutiniai puslapiai.
Pabaigai norėtųsi pridurti, jog autorius sudomina, tad mielai perskaityčiau ir kitus jo kūrinius 😉
Skaitant interviu labiausiai pavergė humoro jausmas, kuriuo tiesiog spinduliavo autorius. Tai tikėjausi rasti ir knygoje, ir neapsirikau. Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad su juo liūdna nebus 🙂 Privertė nusijuokti net balsu, bet turbūt tai ir yra vienas pagrindinių šio kūrinio pliusų.
Pati knyga mus greitu žingsniu perveda per visą autoriaus gyvenimą nuo 1963m iki 2015m, atskirais pasakojimais pabrėžiant linksmiausius nutikimus ir juokingiausius įvykius. Tiesa pabaigoje užkabinamos ne tokios linksmos temos, bet iki jų dar prieisiu.
Visa knyga sudaryta iš atskirų gyvenimo “scenų”, skirtingų laikotarpių, skirtingų šalių, bet man labai trūko pasakojimų vientisumo ar kažko kas viską sietų. Gal tai įtaka prieš tai skaitytų kitų autorių atsiminimų, bet čia man buvo didelis minusas – nuoseklumo trūkumas. Istorijos tokios padrikos. Pavyzdžiui: pasakojama apie Lietuvą, staiga paminimas studentas, kurio pasiteisinimas dėl paskaitos praleidinėjimų – kaltinimas žmogžudyste. Rimtai? Ir tokių “perliukų” ne vienas…
Taip pat nepatiko kai kurių pasakojimų pabaigos… tarsi jų trūktų.. tarsi skaitai, įsijausti į veiksmą ir BAM – pabaiga. Tai taip ir lieki, kaip pusiau “pavalgęs”.
Nors knyga persiskaitė smagiai, bet mano pastebėjimas toks – autorius puikus pasakotojas ir neabejoju, kad yra be galo iškalbus ir lengvai sudominantis pašnekovus savo humoro jausmu ir istorijomis. Bet… rašyti knygą, ne tas pats kas sudėti pasakojimus. Ir tai man labai jautėsi visos knygos metu. Suprantu autoriaus mintį, būtent surašyti visus šmaikščiausius nutikimus, bet kai pagalvoji mes visi savo gyvenimuose kartas nuo karto patiriame juokingų situacijų, bet ar verta dabar visiems pulti jas lieti ant popieriaus?
Aš iš atsiminimų tikiuosi daugiau žmogaus asmeninių išgyvenimų, kažko tokio atveriančio ir leidžiančio susidaryti išsamesnį vaizdą apie patį autorių, kaip asmenybę. O čia labiau orientuotasi į nuotykius.
Kas išgelbėjo situaciją, tai pabaiga! Tikrai labai patiko! Atsiminimai apie Lietuvą ir atviras pasakojimas apie sūnus man pasirodė be galo šilti. Puiki pabaiga! Tokios tikėjausi visos knygos, bet nudžiugino bent paskutiniai puslapiai.
Pabaigai norėtųsi pridurti, jog autorius sudomina, tad mielai perskaityčiau ir kitus jo kūrinius 😉
September 15, 2018
Labiausiai patiko, kaip nedaugiažodžiaujant perteikiami jausmai, motyvai ir netikėti situacijų posūkiai. Nesu tikra, ar paprastumas pasakojimuose naudojamas tik kaip meninė priemonė, ar tai yra autoriaus savybė, tačiau džiaugiuosi jį atradusi.
March 8, 2022
Labai greitai įtraukiantys biografiniai prisiminimai apie, iš pirmo žvilgsnio, visiškai skirtingus, tačiau kartu ir labai susijusius gyvenimo įvykius. Nuostabu jausti besikeičiančius ir vis rimtesnius bei daugiau aprėpiančius pagrindinio herojaus tikslus ir interesus bėgant metams. Paliečiamas ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpis bei išgyvenimai Lietuvos emigrantų sūnaus akimis.
May 3, 2017
With his signature droll and accessible style, Antanas Sileika traverses the recesses of his vast memory in this luminous and heartfelt memoir, recounting his life from his beginnings as a lanky second-generation Canadian born to Lithuanian émigrés in rural and isolated Weston, Ontario until the present day as a proud and grateful husband, father of two and grandfather of one (so far).
Each chapter is an anecdote that stands on its own, immediate and self-contained, and yet there is an irresistibility to Sileika’s prose that is both casual and inviting. Whether he is recounting a folk dancing competition on Centre Island, meeting his future wife while working as a parking attendant at St. Michael’s College, staying at a purportedly haunted lodge on the Rideau Canal, or escorting Lithuanian politicos to former Prime Minister Brian Mulroney’s office during Lithuania’s fight for independence in the late 1980s, Sileika imparts the soul and wisdom of a humble sage without being too weighty or comprehensive. Some memoirists like to hog the spotlight, but not Sileika. The words he writes and the stories he tells are far more important.
Shaken of their temporal dust, his stories glisten with a renewed liveliness, and Sileika succeeds in preserving the integrity of their emotions. Some are uproariously funny, while others will instil a solemn hush over your senses. Yet always one keeps turning the pages, hungrily savouring Sileika’s astute observations and wry reflections.
As a writing teacher for almost four decades, Sileika has influenced a countless number of students, and now he has one last lesson to impart: that any life can be made extraordinary—even a life that began in a place as inoffensive and innocuous as Weston.
Each chapter is an anecdote that stands on its own, immediate and self-contained, and yet there is an irresistibility to Sileika’s prose that is both casual and inviting. Whether he is recounting a folk dancing competition on Centre Island, meeting his future wife while working as a parking attendant at St. Michael’s College, staying at a purportedly haunted lodge on the Rideau Canal, or escorting Lithuanian politicos to former Prime Minister Brian Mulroney’s office during Lithuania’s fight for independence in the late 1980s, Sileika imparts the soul and wisdom of a humble sage without being too weighty or comprehensive. Some memoirists like to hog the spotlight, but not Sileika. The words he writes and the stories he tells are far more important.
Shaken of their temporal dust, his stories glisten with a renewed liveliness, and Sileika succeeds in preserving the integrity of their emotions. Some are uproariously funny, while others will instil a solemn hush over your senses. Yet always one keeps turning the pages, hungrily savouring Sileika’s astute observations and wry reflections.
As a writing teacher for almost four decades, Sileika has influenced a countless number of students, and now he has one last lesson to impart: that any life can be made extraordinary—even a life that began in a place as inoffensive and innocuous as Weston.
February 17, 2017
Antanas Sileika is a Canadian novelist and critic. He was born in Weston (then a suburb of Toronto, now part of Toronto), the son of Lithuanian-born parents. His parents still had their Lithuanian traditions which was a bit of a conflict (though respectful) for a young boy and man born here in Canada and wanting to enjoy the era of Woodstock, hippies and free love.
This is a collection of 17 stories of his life. They include when he is a young boy and he and his buddies are obsessed with building toy rockets, how his parents made him take Lithuanian folk dancing, his summer jobs when he was in university, living in Paris to be with his now-wife, teaching English to immigrants newly arrived in Canada, heading to the Soviet Union to write a political piece, returning to his parents homeland, and more. Some stories are cute while others are more serious.
Before I came across this book, I hadn't heard of Antanas. I found his writing amusing and engaging, even when he was writing about the more serious things.
Blog review post: http://www.teenaintoronto.com/2017/02...
This is a collection of 17 stories of his life. They include when he is a young boy and he and his buddies are obsessed with building toy rockets, how his parents made him take Lithuanian folk dancing, his summer jobs when he was in university, living in Paris to be with his now-wife, teaching English to immigrants newly arrived in Canada, heading to the Soviet Union to write a political piece, returning to his parents homeland, and more. Some stories are cute while others are more serious.
Before I came across this book, I hadn't heard of Antanas. I found his writing amusing and engaging, even when he was writing about the more serious things.
Blog review post: http://www.teenaintoronto.com/2017/02...
May 10, 2017
This book is so appealing. Antanas Sileika's take on life - whether his own, or the life happening around him - is incredibly engaging, all delivered in his usual attractive style. It's also a fun read that kept cracking me up. I loved it.
September 19, 2017
I love Sileika's writing. The Woman in Bronze is one of my all-time favourites. This didn't hang together as cohesively as I would have liked. Good, but not as great as I was hoping for.
November 4, 2021
Perskaičiau šiemet jau trečią Antano Šileikos knygą ir, manau, netrukus atsiversiu ketvirtą. Man labai patinka jo pasakojimo stiliaus subtilus humoras ir... santūrus graudumas. Jo pasakojimai neperkrauti žodžių gausa, o tekstų filosofinė prasmė išplaukia iš nutylėjimų. Jis rašo lietuviškomis temomis, bet — nelietuviškai nenuobodžiai.
Šie memuarai teksto grožio prasme, mano nuomone, nusileidžia A. Šileikos knygai “Pirkiniai išsimokėtinai”. Bet skaitydama “Basakojį...”, supratau, jog “Pirkinių ....” pamatą irgi sudaro prisiminimai, tik, greičiausiai, ne paties autoriaus, o jo brolių. Bet kadangi “Pirkiniai...” įvardijami kaip beletristinis kūrinys, rašytojas jame leido sau labiau pasireikšti kūrybinei laisvei, todėl knyga skleidžia daugiau žavesio.
Mane labiausiai sudomino “Basakojo...” antroji pusė, kur rašoma apie autoriaus užsimezgusį ryšį su tėvų gimtąja šalimi — Lietuva ir emigrantų indėlį Lietuvai siekiant Nepriklausomybės XX a. pabaigoje. Tokių istorinių detalių, kokios aprašomos šioje knygoje, spaudoje ir istorijos vadovėliuose nerasi.
Šie memuarai teksto grožio prasme, mano nuomone, nusileidžia A. Šileikos knygai “Pirkiniai išsimokėtinai”. Bet skaitydama “Basakojį...”, supratau, jog “Pirkinių ....” pamatą irgi sudaro prisiminimai, tik, greičiausiai, ne paties autoriaus, o jo brolių. Bet kadangi “Pirkiniai...” įvardijami kaip beletristinis kūrinys, rašytojas jame leido sau labiau pasireikšti kūrybinei laisvei, todėl knyga skleidžia daugiau žavesio.
Mane labiausiai sudomino “Basakojo...” antroji pusė, kur rašoma apie autoriaus užsimezgusį ryšį su tėvų gimtąja šalimi — Lietuva ir emigrantų indėlį Lietuvai siekiant Nepriklausomybės XX a. pabaigoje. Tokių istorinių detalių, kokios aprašomos šioje knygoje, spaudoje ir istorijos vadovėliuose nerasi.
April 7, 2019
Humorous stories from a man looking back on his life over the decades.
Interestingly I had first mentally shelved this under 'white male tale' but listening to Antanas at the Heliconian, he was quite clear about feeling like an outsider growing up. I really do enjoy memoirs for their ability to help you see and experience the perspectives of others.
I got a kick out of hearing how the author hated the title so much and wanted to change it, to no avail, when it was published in Lithuania. I have to agree with the publisher - it's a fantastic title and in fact one of the reasons I bought the book.
Interestingly I had first mentally shelved this under 'white male tale' but listening to Antanas at the Heliconian, he was quite clear about feeling like an outsider growing up. I really do enjoy memoirs for their ability to help you see and experience the perspectives of others.
I got a kick out of hearing how the author hated the title so much and wanted to change it, to no avail, when it was published in Lithuania. I have to agree with the publisher - it's a fantastic title and in fact one of the reasons I bought the book.
December 9, 2018
Neapibrėžčiau šios knygos, kaip memuarų. Šie pasakojimai peržengia tokius rėmus. Ir jų labai įdomu klausytis. Tiesa, paskutiniame knygos ketvirtyje, tampa gal kiek ir per daug melancholiški, nors ir pats autorius to neslepia.
Nesudėtinga, tačiau žavi kalba. Liežuvis neapsiverstų pavadinti ją buitiška. Ir likimai, čia ir ten už Atlanto. Džiaugiuosi, kad ir ten turim tokių autorių.
Na, o knygos pavadinimas, bene žaviausias iš kada girdėtų, kaip ir paprastai nepaprasta istorija iš kurios jis kilo!
Nesudėtinga, tačiau žavi kalba. Liežuvis neapsiverstų pavadinti ją buitiška. Ir likimai, čia ir ten už Atlanto. Džiaugiuosi, kad ir ten turim tokių autorių.
Na, o knygos pavadinimas, bene žaviausias iš kada girdėtų, kaip ir paprastai nepaprasta istorija iš kurios jis kilo!
January 2, 2021
Šileika kelis kartus knygoje - viename iš tekstų ir baigiamajame žodyje - prisimena savo kaimyno žodžius, kad dailidės darbas nėra tikslus mokslas, suprask, rašymas, juolab memuarinio žanro, irgi toks pats. Galima su tuo, žinoma, sutikti, tačiau knygos paradoksas tas, kad, anot paties autoriaus, ją sudaro kaip tik per daug metų nuglūdinti iki mažiausios dalelytės pasakojimai. Vadinasi, rašymas tampa atminties tarnaite. Galbūt tai ir yra didžiausias knygos trūkumas (nors galima laikyti ir privalumu). Kita vertus, karantinėnimis aplinkybėmis tokio pobūdžio tekstai susiskaitė gana smagiai.
October 5, 2017
I was at the library and I saw this book. The title and the cover enticed me to bring it home. I saw that it was a memoir by Antanus Sileika, someone I had never heard of, but then I thought maybe I should have. This is a bits and pieces memoir by someone who has had an interesting life. However, it really doesn't come from anywhere or go anywhere. I found myself picking up the book and having no idea what I had previously read. It was not a memorable memoir.
May 12, 2017
Thank you to Goodreads giveaways for this book!
I did not enjoy this book much at all. It was pitched as a funny memoir and I found myself cringing for most of the book more in embarrassment for the author. Some of the chapters did not make sense as to why they were even in the book.
I would not recommend this book. Two stars because it was easy to read, just wasn't entertaining.
I did not enjoy this book much at all. It was pitched as a funny memoir and I found myself cringing for most of the book more in embarrassment for the author. Some of the chapters did not make sense as to why they were even in the book.
I would not recommend this book. Two stars because it was easy to read, just wasn't entertaining.
June 7, 2019
atsiminimus sudaro daugiau nei 15 nepakartojamų istorijų. visos istorijos nuostabios. nuoširdžiai! atsiminimuose ne tik atsiskleidžia naujai besiformuojantis emigranto Antano (tiesiog basakojo bingo pranešėjo) identitetas. tuo pačiu metu paliečiami ir jo gimdytojai, kiti šeimos nariai. žinoma, atskleidžiamas tikras ir nesuvaidintas ryšys su tėvynėmis: Kanada ir Lietuva. į pastarąją autorius nuolat grįždavo. jei negalėdavo grįžti fiziškai visada nešiodavosi savo atmintyje. meluočiau jei sakyčiau, kad apsidžiaugiau šia knyga. pradžia su ja buvo sunki, tačiau ties trečia ar ketvirta istorija aš susižavėjau. kaip juokingi, komiški ar net ironiški prisiminimai pateikiami be jokio paslapties šydo. pelės paleidimas raketa, bingo žaidimas, aikštelės sargo laisvalaikis būdelėje, klajonės po miesto naktinius taškus, prekių išvežiojimas, vasarnamis už miesto, dėstytojo darbas ir dar N dalykų.
March 11, 2021
Šilti lietuvių emigrantų vaiko, užaugusio Kanadoje atsiminimai. Apie vaikystę, kultūrą ir Lietuvą, bundančią ir besivaduojančią. Patiko. Toks lengvas ir šitas atsiminimų rinkinys, apie tai, kaip žmonės gyvena gyvenimus.
January 1, 2019
Tai pavyzdys, kai atsiminimų knyga gali būti linksma, ironiška, o istorijos - įdomios skaitytojams.
March 5, 2019
Fascinating memoir!
March 10, 2019
Knyga pasitaikė pačiu laiku kai tokios reikėjo. Labai lengvai susiskaitė, bet ir davė minčių pamąstymams. Pats tas tokiam pasauly paklydusiam žmogui kaip aš, kaip daugelis mūsų.
This entire review has been hidden because of spoilers.
November 29, 2020
Just couldn't get over the animal cruelty.
July 4, 2024
I enjoyed the look into Toronto’s near past.
April 9, 2017
This is a perfect little book that lays a mosaic of Sileika's life from vivid, humorous, and emotional stories, any of which can be read independently. Each narrative is carefully distilled to convey the feeling of the moment without getting bogged down in narcissistic detail, leaving the reader satisfied but curious about what the next chapter will serve up. And like a colourful, unpretentious dish that you're surprised and a little bit disappointed to finish, while The Barefoot Bingo Caller might be read in just one afternoon, the wonderful flavour of the stories will stay with you for weeks afterwards.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Read
January 31, 2019Pradžia, kaip lengvo sekmadienio ryto filmo. Vaikystė, paauglystė ir jai būdingos išdaigos Kanadoje, kurioje galioja daugybė draudimų, kurių nėra už sienos esančioje JAV. Bet nuo knygos vidurio kiekvienas puslapis vis rimtesnis ir kartais negali suprasti... ar tai išgalvota istorija ar dalis nuslėptos istorijos apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą. :)
Displaying 1 - 29 of 29 reviews