Alternatyviosios istorijos romanas „Karūnos švytuoklė" nukelia į Mindaugo valdomą Lietuvos karalystę likus metams iki pasikėsinimo jį nužudyti. Knygoje sutinkame ne tik karalių, jo žmoną Mortą, kunigaikščius Treniotą, Daumantą, Gerdenį, ištremtąjį Tautvilą, bet ir kryžiuočių magistrus, Rygos arkivyskupą Albertą, galingąjį Bohemijos karalių.
Po Durbės mūšio Mindaugas rengiasi mesti lemiamą iššūkį Ordinui, o Lietuvoje vis stiprėja kova dėl valdžios, kai atsiduriama ties istorijos lūžio momentu – 1263-iųjų naktį mėginama nužudyti karalių Mindaugą. Tačiau čia istorija pakrypsta taip, kaip niekada nebuvo, – pasikėsinimas nepavyksta ir Mindaugas lieka gyvas. Kodėl žlunga gudriai suregztas sąmokslas? Ar karalius nubaus kaltuosius? Kaip tai paveiks planuojamą kovą su Ordinu? Nuo šios akimirkos Lietuvos karalystės likimas sukasi kita linkme...
Retas paukštis knygų lentynose - lietuviškas istorinis romanas. Knyga nukelia į karaliaus Mindaugo Lietuvą. Romanas didžiulės apimties (550 puslapių), bet laikotarpis paimtas gana trumpas - maždaug metai prieš pasikėsinimą į Mindaugą ir pats pasikėsinimas. Šioks toks minusas, kad jau iš anksto pasakoma, kad tai alternatyvi istorija ir sąmokslas nepavyks. Nežinau, ar tai geras sumanymas. Juk knyga ir veda į pasikėsinimą, jis vyksta knygos gale. Įtampa lyg ir turėtų kilti, bet kai pats rašytojas apie pabaigą pasako dar knygos pradžioje, tai... Knyga gana neblogas nuotykių romanas. Daug įvykių, kelionių, iššūkių. Tik šiek tiek šabloniškai. Geriečiui nutinka geri dalykai, blogiečiui - blogi. Norėtųsi įvairovės. Apskritai, daugokai dėmesio skiriama ne pačiam Mindaugui, o porai smulkesnių veikėjų: Gintautui ir Einiui. Aišku, kad su šiais personažais galima patirti daugiau nuotykių. Gali juos siuntinėti į mūšius, žvalgybas, slaptas misijas. To pats Mindaugo personažas neatliks. Bet tie nuotykiai truputį primena paauglišką literatūrą. Norėjosi kiek didesnės koncentracijos pačiam Mindaugui. Ir jau visai apmaudu tokios apimties kūrinyje skirti vos kelis puslapius Mortos mirčiai. Iš minusiukų dar paminėsiu veikėjų kalbą. Norėjosi kiek archajiškesnio stiliaus. Vietomis pokalbiai ar elgesys pasirodė per daug šiuolaikiškai. Bendrai paėmus įspūdžiai neblogi. Knyga skaitėsi lengvai ir nenuobodžiai. Po nedidelės pauzės skaitysiu ir antrą knygą "Įtrūkęs plienas"
Netikėtai puiki knyga. Galvojau gausiu lėėėtą istorinį romaną. O čia viskas pakankamai greitai sukasi. Daug intrigų. Kiekvienas turi savo planą ir jie visi vienu metu savo reikalus strateguoja. Liuks, imsiu antrą dalį.
Knyga pilna žygių, plėšimų, rūstaus Mindaugo įvaizdžio. Truputi trūksta uzkabinancio akcento,sudaro besikartojancios veiksmų virtinės įspūdį. Antroji dalis "Įtrūkes Plienas" patiko labiau. Gal kad daugiau veiksmo, Mindaugo žlugimas, sosto perėmimas, daug niuansų išdavystės šeimoje.Pabaiga neatitinka istorinių faktų jei tikėti, kad Mindaugą nužudė Daumantas, nes rašoma, kad kalinamas karaliaus Otakavo nelaisvėje.
Knyga labai patiko nuo pat pirmųjų jos puslapių. Galbūt šiek tiek pasigedau detalesnių veikėjų aprašymų, bet tai netrukdė mėgautis įtemptu ir tikroviškai aprašytu istorijos siužetu. Neapsisprendžiau tik dėl vieno dalyko - patiko man Mindaugas, ar ne. Mūsų garbinamas Karalius nupaišomas tokiomis realistiškomis spalvomis, jog vėl prisimeni, kad praeities valdovai - tai ne pasakų princai. Būtinai skaitysiu ir antrą dalį!