What do you think?
Rate this book
Dina #4
Den der ser
Ny roman i historien om Dina og hennes slekt
Året er 1890, Dina Grønelv skal gravlegges; hun overlevde ikke de store skadene brannen på Reinsnes ga henne. I den fulle kirka står barnebarnet hennes Karna foran forsamlingen, og vitner om det som lå Dina på hjertet før døden: de to mennene hun tok livet av. Etter slik å ha bekjent farmoras synder, blir Karna stum, og lukker seg inne i seg selv.
Verken faren Benjamin eller stemoren Anna kan nå henne, og tausheten omfatter også snart forholdet dem imellom. Da Karna forsøker å ta livet sitt med kniv, tar Anna en beslutning: hun vil ta med seg Karna til hjembyen København og hospitalet der mentalt syke kan behandles.
Med det kan hun også legge avstand mellom seg og Benjamin, og tenke over hvem hun selv er og hva hun gjør med livet sitt. For å kunne følge utviklingen i Karnas skjøre sinn, tar hun seg arbeid i Hospitalets administrasjon, der hun også stifter bekjentskap med Karnas behandlende lege: reservelegen Joakim.
Den som ser er på en og samme gang en frittstående roman om skyld, soning og tilgivelse og en fortsettelse av den sterke historien om Dina Grønelv. Historien om den egenrådige kvinneskikkelsen Dina har siden utgivelsen av Dinas bok i 1989 fascinert flere generasjoner av lesere, og som i trilogien om Dina og hennes etterkommere folder handlingen seg ut i spennet mellom nordnorsk natur og københavnsk byliv.
Året er 1890, Dina Grønelv skal gravlegges; hun overlevde ikke de store skadene brannen på Reinsnes ga henne. I den fulle kirka står barnebarnet hennes Karna foran forsamlingen, og vitner om det som lå Dina på hjertet før døden: de to mennene hun tok livet av. Etter slik å ha bekjent farmoras synder, blir Karna stum, og lukker seg inne i seg selv.
Verken faren Benjamin eller stemoren Anna kan nå henne, og tausheten omfatter også snart forholdet dem imellom. Da Karna forsøker å ta livet sitt med kniv, tar Anna en beslutning: hun vil ta med seg Karna til hjembyen København og hospitalet der mentalt syke kan behandles.
Med det kan hun også legge avstand mellom seg og Benjamin, og tenke over hvem hun selv er og hva hun gjør med livet sitt. For å kunne følge utviklingen i Karnas skjøre sinn, tar hun seg arbeid i Hospitalets administrasjon, der hun også stifter bekjentskap med Karnas behandlende lege: reservelegen Joakim.
Den som ser er på en og samme gang en frittstående roman om skyld, soning og tilgivelse og en fortsettelse av den sterke historien om Dina Grønelv. Historien om den egenrådige kvinneskikkelsen Dina har siden utgivelsen av Dinas bok i 1989 fascinert flere generasjoner av lesere, og som i trilogien om Dina og hennes etterkommere folder handlingen seg ut i spennet mellom nordnorsk natur og københavnsk byliv.
494 pages, Hardcover
First published August 18, 2017
22 people are currently reading
363 people want to read
About the author
Herbjørg Wassmo
49 books296 followersHerbjørg Wassmo (born Vesterålen, December 6, 1942) is a Norwegian author. She worked as a teacher in northern Norway until her debut as an author. Her debut work was a collection of poems, "Vingeslag" ("Beating of Wings"). Her major breakthrough was her first novel, "Huset med den blinde glassveranda" ("The House with the Blind Glass Porch") in 1981.
Her best known book is Dinas bok (Dina's Book) from 1989. This novel was made into a film with the title "I Am Dina" in 2002, starring Maria Bonnevie and Gérard Depardieu.
Her best known book is Dinas bok (Dina's Book) from 1989. This novel was made into a film with the title "I Am Dina" in 2002, starring Maria Bonnevie and Gérard Depardieu.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 53 reviews
April 18, 2019
Mano didžioji meilė skandinavų literatūrai prasidėjo nuo Wassmo knygos "Dinos knyga". Pamenu, tuomet rodės, jog ją skaito visi. Mano mama ir močiutė, kurios skaitė daug, net ir jos liaupsino šią knygą. Turint galvoje, kad močiutė ilgus metus dirbo bibliotekoje ir per jos rankas perėjo nemažai knygų, tai jos žodis turėjo svorio. Pasiėmiau ir aš į rankas "Dinos knygą". Ir įkliuvau taip, kad iki šios dienos Wassmo yra mano skandinavų literatūros etalonas. Gerai atsimenu viena - taip užbūrė autorės sugebėjimas sukurti mistišką atmosferą, gilus pasakojimas ir sugebėjimas nepasakant pasakyti labai daug. Iki šiol man skandinavų literatūra ir yra apie šiuos tris elementus.
"Dinos testamentas" - ketvirtoji Dinos serijos knyga. Skubu nuraminti tuos, kurie skaitė šios serijos knygas seniau arba išvis neskaitė. Nuo amenzijos apsaugos knygos pirmasis puslapis, kuriame įvedama į veikėjų charakteristikas, tad galite drąsiai čiupti knygą ir skaityti nesibaiminant, kad nesuprasite kas prie ko. O tie, kurie neskaitė, galite griebti Dinos seriją už ragų nuo pirmos knygos arba nuo šios, nes ketvirtąją dalį galima drąsiai skaityti kaip atskirą knygą.
"Dinos testamentas" pasakoja Dinos anūkės Karnos istoriją. Mergina močiutės laidotuvių dieną paliudija Diną nužudžius du vyrus. Šis liudijimas Karną taip sukrečia, kad ji atsiskiria tylos siena nuo viso likusio pasaulio taip supurtydama ir ją supančių artimųjų likimus: tėvo, pamotės, savo vaikino. Galiausiai merginai pabandžius nusižudyti, jos tėvas nusprendžia, kad laikas kreiptis pagalbos. Veiksmas persikelia iš Norvegijos į Kopenhagą, kur Karna vyksta su įmote Ana. Visas kortas sumaišo vyresnysis gydytojas Joakimas.
Šis kūrinys - tai pasakojimas apie gilius išgyvenimus. Patirtis, kurios keičia likimus. Brandžius žmonių jausmus. Wassmo kaip visada nevaikšto jausmų paviršiais, o smeigia giliai. Nesibijo kasdienio ir gana pilko kasdienybės atspalvio. Nesibaimina skaudulių. Kaip ir visada autorė taip sumezga tekstą, kad jame karts nuo karto susipina tikrovė, sapnai ir fantazija. Kalbos grožis begalinis. Čia jausime ir autorės polinkį feminizmo idėjoms, mat moterys stiprios, jos kuria savo gyvenimus ir nebijo kovoti.
Turiu pasakyti, kad po Wassmo kūrinio "Stiklinė pieno" šiek tiek baiminausi šią knygą imti į rankas. Pastarasis kūrinys gerokai nuvylė, net atrodė, jog rašytas ne Wassmo. Baimė buvo nepagrista. Mėgavausi sodriu tekstu, jaukumu, kurį skuria šis tekstas ir kiekvienas žodis teikė begalinį malonumą. Tai oficialu - Wassmo vėl mano viena mėgstamiausių autorių.
Labai rekomenduoju norintiems nebanalaus, sodraus, įtraukiančio ir kartu nenuglūdinto tikro gyvenimo pojūčio. Knyga nuostabi ir tikiu, kad nenusivilsite. Gero skaitymo.
Susitikime Instagrame: https://bit.ly/2HLiWA3
"Dinos testamentas" - ketvirtoji Dinos serijos knyga. Skubu nuraminti tuos, kurie skaitė šios serijos knygas seniau arba išvis neskaitė. Nuo amenzijos apsaugos knygos pirmasis puslapis, kuriame įvedama į veikėjų charakteristikas, tad galite drąsiai čiupti knygą ir skaityti nesibaiminant, kad nesuprasite kas prie ko. O tie, kurie neskaitė, galite griebti Dinos seriją už ragų nuo pirmos knygos arba nuo šios, nes ketvirtąją dalį galima drąsiai skaityti kaip atskirą knygą.
"Dinos testamentas" pasakoja Dinos anūkės Karnos istoriją. Mergina močiutės laidotuvių dieną paliudija Diną nužudžius du vyrus. Šis liudijimas Karną taip sukrečia, kad ji atsiskiria tylos siena nuo viso likusio pasaulio taip supurtydama ir ją supančių artimųjų likimus: tėvo, pamotės, savo vaikino. Galiausiai merginai pabandžius nusižudyti, jos tėvas nusprendžia, kad laikas kreiptis pagalbos. Veiksmas persikelia iš Norvegijos į Kopenhagą, kur Karna vyksta su įmote Ana. Visas kortas sumaišo vyresnysis gydytojas Joakimas.
Šis kūrinys - tai pasakojimas apie gilius išgyvenimus. Patirtis, kurios keičia likimus. Brandžius žmonių jausmus. Wassmo kaip visada nevaikšto jausmų paviršiais, o smeigia giliai. Nesibijo kasdienio ir gana pilko kasdienybės atspalvio. Nesibaimina skaudulių. Kaip ir visada autorė taip sumezga tekstą, kad jame karts nuo karto susipina tikrovė, sapnai ir fantazija. Kalbos grožis begalinis. Čia jausime ir autorės polinkį feminizmo idėjoms, mat moterys stiprios, jos kuria savo gyvenimus ir nebijo kovoti.
Turiu pasakyti, kad po Wassmo kūrinio "Stiklinė pieno" šiek tiek baiminausi šią knygą imti į rankas. Pastarasis kūrinys gerokai nuvylė, net atrodė, jog rašytas ne Wassmo. Baimė buvo nepagrista. Mėgavausi sodriu tekstu, jaukumu, kurį skuria šis tekstas ir kiekvienas žodis teikė begalinį malonumą. Tai oficialu - Wassmo vėl mano viena mėgstamiausių autorių.
Labai rekomenduoju norintiems nebanalaus, sodraus, įtraukiančio ir kartu nenuglūdinto tikro gyvenimo pojūčio. Knyga nuostabi ir tikiu, kad nenusivilsite. Gero skaitymo.
Susitikime Instagrame: https://bit.ly/2HLiWA3
August 4, 2021
Dabar mes su Dina atsiskaičiusios. Nepagailėjau laiko atiduoti trilogijos re-readinimui, kad pažiūrėčiau, kodėl H. Wassmo 20 metų negalėjo paleisti minties, jog dar ne viskas pasakyta. Po tiek laiko ji sugrįžo - kaip pati sako, nes negalėjo taip tiesiog palikti Karnos, vienos mergaitės, kuriai pečius autorė prislėgė nepakeliamu sunkumu.
Dabar jau turėdama istorijos pilną vaizdą, negaliu sakyti, jog IV dalis buvo būtina. Kaip ir minėjau kalbėdama apie III knygą, man jos pabaiga pasirodė meistriška - išbaigta, tačiau palikta vietos skaitytojui ir jo mintims, kad knyga nepasibaigtų ties paskutiniuoju jos puslapiu. O dėl Karnos - sutinku su autore, nors kiek ir iš kitos pusės. Manau, jog jai teko per mažai dėmesio. Jos vaidmeniui teko vienintelė ir be abejonės kulminacinė scena, bet lyg nebuvo pasiruošimo, įvedimo prieš, o po - jau ir baigėsi trečioji knyga.
Įspūdis galėjo silpnėti ir todėl, jog visas keturias knygas skaičiau išsyk, sumoje virš 2000 puslapių vienos istorijos - natūralu, kad gal jau kiek ir erzina, ima nusibosti. Tačiau ne tiek, jog šitą kelią mestum - sakyti, jog pavargau, buvo nuobodu - negaliu.
Erzino ir kitos smulkios detalės: loginės spragos, neatitikimai (tarkim Andersas šioje knygoje vadinamas Grenelv pavarde, nors iš tiesų tai Dinos pirmojo vyro pavardė), truputį maišė, jog skyriai gavo pavadinimus, nusakančius, kas tame skyriuje laukia (priminė vaikų literatūrą), na o knygos centre besisukantis meilės trikampis gal buvo kiek telemundo? Nors tuo pačiu ir ne - visgi veikėjų santykiai ir poelgiai nebuvo įprastiniai ir perdėm dramatiški.
Iš tiesų net nežinau kiek blaiviai galiu vertinti paskutinę dalį, labai daug svertų - ilgas laiko tarpas po trilogijos išleidimo, mano pačios ilgas potyris keliaujant per tuos 2000 puslapių, lyginimas visų šių knygų tarpusavyje, pagarba ir susižavėjimas pačia autore ir jos gyvenimo istorija, bei būdu - niekaip negali nuteisti istorijos, bet ir iki 100% man trūksta. Patiko, labai net, nesigailiu - bet visgi turbūt mažiau nei pirmosios, visgi jautėsi, kad ši truputį už tos visumos, kurią sudarė trilogija, tai ir įvertinimas toks. Bet ar rekomenduoju skaityti, tęsti istoriją, jei skaitėte pirmąsias? - Taip!
Dabar jau turėdama istorijos pilną vaizdą, negaliu sakyti, jog IV dalis buvo būtina. Kaip ir minėjau kalbėdama apie III knygą, man jos pabaiga pasirodė meistriška - išbaigta, tačiau palikta vietos skaitytojui ir jo mintims, kad knyga nepasibaigtų ties paskutiniuoju jos puslapiu. O dėl Karnos - sutinku su autore, nors kiek ir iš kitos pusės. Manau, jog jai teko per mažai dėmesio. Jos vaidmeniui teko vienintelė ir be abejonės kulminacinė scena, bet lyg nebuvo pasiruošimo, įvedimo prieš, o po - jau ir baigėsi trečioji knyga.
Įspūdis galėjo silpnėti ir todėl, jog visas keturias knygas skaičiau išsyk, sumoje virš 2000 puslapių vienos istorijos - natūralu, kad gal jau kiek ir erzina, ima nusibosti. Tačiau ne tiek, jog šitą kelią mestum - sakyti, jog pavargau, buvo nuobodu - negaliu.
Erzino ir kitos smulkios detalės: loginės spragos, neatitikimai (tarkim Andersas šioje knygoje vadinamas Grenelv pavarde, nors iš tiesų tai Dinos pirmojo vyro pavardė), truputį maišė, jog skyriai gavo pavadinimus, nusakančius, kas tame skyriuje laukia (priminė vaikų literatūrą), na o knygos centre besisukantis meilės trikampis gal buvo kiek telemundo? Nors tuo pačiu ir ne - visgi veikėjų santykiai ir poelgiai nebuvo įprastiniai ir perdėm dramatiški.
Iš tiesų net nežinau kiek blaiviai galiu vertinti paskutinę dalį, labai daug svertų - ilgas laiko tarpas po trilogijos išleidimo, mano pačios ilgas potyris keliaujant per tuos 2000 puslapių, lyginimas visų šių knygų tarpusavyje, pagarba ir susižavėjimas pačia autore ir jos gyvenimo istorija, bei būdu - niekaip negali nuteisti istorijos, bet ir iki 100% man trūksta. Patiko, labai net, nesigailiu - bet visgi turbūt mažiau nei pirmosios, visgi jautėsi, kad ši truputį už tos visumos, kurią sudarė trilogija, tai ir įvertinimas toks. Bet ar rekomenduoju skaityti, tęsti istoriją, jei skaitėte pirmąsias? - Taip!
May 1, 2019
Mintis yra mano gyvenimas
Ji nutrūks čia
pas mane
Aš galiu sudužti į šipulius
tačiau niekada nesugyti
*
Žinojo, kad nuo šiol bus šitaip. Ji turi eiti viena. Jos nebėra. Liko tik žodžiai, [...]
*
Keista, bet laikas ėjo. Karštligiškai greitai ir be galo lėtai.
*
[...] jis vaikštinėja čia vienas ir praktiškai planuoja ateitį, kuri galbūt neateis.
*
Ji suprato, kad bando paskirstyti kaltę, kad pati lengviau išsisuktų. Tik tai nepadėjo. Ji niekur nepasistūmėjo. Tik troško pabėgti nuo to, nuo visko.
*
Kartais sekundės įstringa amžiams, strimagalviais pralekiant metams.
*
Galbūt jau taip yra, kad norint sužinoti reikia atsisakyti savęs.
*
Tada suprato turinti pasiduoti. Palikti viską savieigai. Taip būdavo visada. Tiesiog pasiduoti. Nustoti kovoti. Nuskęsti.
*
Tada jam užgimė žodis. Neprarandamoji. Kol dulksna ir vakarų vėjas su švelnia jėga sklaidė tai, kas sunkėsi iš akių, jis žinojo. Ji buvo neprarandamoji. Tai reiškė-ji visa. Visame kame.
*
Nebuvo ištarta nei žodžio. Jis tiesiog stovėjo ir laikė ją apkabinęs. Tarsi tai turėtų tęstis. Tęstis, nes visa kita buvo neįmanoma.
*
Po dujiniu žibintu lyg nematomame dubenyje kaupėsi mažyčiai lašeliai. Akimirką jie sklandė ore. Kitą sekundę prapliupo lietus. Bloškiamas žemyn su nežabota jėga. Štai taip viskas prasidėjo, mintijo ji. Meilė. Virš žemės sklandantis atsitiktinumas. O paskui? Šviesa! Keisčiausi dalykai išleido daigus. Suvešėjo. Ir nunyko.
*
Be perstojo apie jį galvoti buvo tiesiog infantilu. Vis tiek galvojo, ilgu nenutrūkstamu miglotų troškimų, jausmų, uždraustų ilgesių srautu.
*
Aš svajojau- ir sapnavau. Nežabotai.
*
Ar manai, kad būtume pastebėję vienas kitą, jeigu būtume buvę jaunesni ir dar nepatyrę, ką reiškia būti žmogumi?
*
[...] viskas yra bergdžia, tuščia ir vyksta tik vieną kartą.
*
Nes viską užgožė tas kirbantis lūkestis, ilgesys. Jis nori su ja susitikti.
*
Nes jai reikėjo žinoti. Nebuvo sukurta laukti nežinioje.
*
Nepaleisk iš akių viso to kas skauda
nes tai maitina amžinybę
*
Ją apėmė jausmas, kad jis nutolęs per šviesmečius.
*
[...] ji mylėjo, bet nesuprato, kad negalima savintis kito žmogaus.
*
Ne kartą klausiau savęs: nejau viskas taip nepastovu? Ar lieka pripažinti, kad meilė tetrunka tiek, kiek trunka? Ar taip yra? Aš nereikalauju atsakymo, nė iš vieno.
*
Jai aklai kirto neviltis, nusivylimas.
*
Ir ji žinojo vienintelį dalyką-šitai irgi išsisklaidys. Nuguls atmintyje kaip kažkas, ko nebeišgyvensi iš naujo.
*
Visa kas už mano minčių
ten jau buvo
ir neturi pradžios nei pabaigos
tėra tęsinys
šešėliai
ratilai ore ir vandeny
akmenys gelmėje
ir aš kursai sapnavau
tiesą
Ji nutrūks čia
pas mane
Aš galiu sudužti į šipulius
tačiau niekada nesugyti
*
Žinojo, kad nuo šiol bus šitaip. Ji turi eiti viena. Jos nebėra. Liko tik žodžiai, [...]
*
Keista, bet laikas ėjo. Karštligiškai greitai ir be galo lėtai.
*
[...] jis vaikštinėja čia vienas ir praktiškai planuoja ateitį, kuri galbūt neateis.
*
Ji suprato, kad bando paskirstyti kaltę, kad pati lengviau išsisuktų. Tik tai nepadėjo. Ji niekur nepasistūmėjo. Tik troško pabėgti nuo to, nuo visko.
*
Kartais sekundės įstringa amžiams, strimagalviais pralekiant metams.
*
Galbūt jau taip yra, kad norint sužinoti reikia atsisakyti savęs.
*
Tada suprato turinti pasiduoti. Palikti viską savieigai. Taip būdavo visada. Tiesiog pasiduoti. Nustoti kovoti. Nuskęsti.
*
Tada jam užgimė žodis. Neprarandamoji. Kol dulksna ir vakarų vėjas su švelnia jėga sklaidė tai, kas sunkėsi iš akių, jis žinojo. Ji buvo neprarandamoji. Tai reiškė-ji visa. Visame kame.
*
Nebuvo ištarta nei žodžio. Jis tiesiog stovėjo ir laikė ją apkabinęs. Tarsi tai turėtų tęstis. Tęstis, nes visa kita buvo neįmanoma.
*
Po dujiniu žibintu lyg nematomame dubenyje kaupėsi mažyčiai lašeliai. Akimirką jie sklandė ore. Kitą sekundę prapliupo lietus. Bloškiamas žemyn su nežabota jėga. Štai taip viskas prasidėjo, mintijo ji. Meilė. Virš žemės sklandantis atsitiktinumas. O paskui? Šviesa! Keisčiausi dalykai išleido daigus. Suvešėjo. Ir nunyko.
*
Be perstojo apie jį galvoti buvo tiesiog infantilu. Vis tiek galvojo, ilgu nenutrūkstamu miglotų troškimų, jausmų, uždraustų ilgesių srautu.
*
Aš svajojau- ir sapnavau. Nežabotai.
*
Ar manai, kad būtume pastebėję vienas kitą, jeigu būtume buvę jaunesni ir dar nepatyrę, ką reiškia būti žmogumi?
*
[...] viskas yra bergdžia, tuščia ir vyksta tik vieną kartą.
*
Nes viską užgožė tas kirbantis lūkestis, ilgesys. Jis nori su ja susitikti.
*
Nes jai reikėjo žinoti. Nebuvo sukurta laukti nežinioje.
*
Nepaleisk iš akių viso to kas skauda
nes tai maitina amžinybę
*
Ją apėmė jausmas, kad jis nutolęs per šviesmečius.
*
[...] ji mylėjo, bet nesuprato, kad negalima savintis kito žmogaus.
*
Ne kartą klausiau savęs: nejau viskas taip nepastovu? Ar lieka pripažinti, kad meilė tetrunka tiek, kiek trunka? Ar taip yra? Aš nereikalauju atsakymo, nė iš vieno.
*
Jai aklai kirto neviltis, nusivylimas.
*
Ir ji žinojo vienintelį dalyką-šitai irgi išsisklaidys. Nuguls atmintyje kaip kažkas, ko nebeišgyvensi iš naujo.
*
Visa kas už mano minčių
ten jau buvo
ir neturi pradžios nei pabaigos
tėra tęsinys
šešėliai
ratilai ore ir vandeny
akmenys gelmėje
ir aš kursai sapnavau
tiesą
March 29, 2024
Puiki knyga! Nepaisant to, kad istorija buvo persmelkta kaltės, liūdesio ir tragizmo. Nepaisant to, kad viskas ir visiems baigėsi blogai.
Istorijos centre - serganti mergina. Visi kiti knygos veikėjai sukasi apie ją, kiekvienas su savo nutylėjimais, neišsakytais lūkesčiais, klaidom ir didesniu ar mažesniu skausmu.
Istorijos centre - serganti mergina. Visi kiti knygos veikėjai sukasi apie ją, kiekvienas su savo nutylėjimais, neišsakytais lūkesčiais, klaidom ir didesniu ar mažesniu skausmu.
June 11, 2023
Ketvirtoji trilogijos dalis. Tuo viskas ir pasakyta - jos galėjo ir nebūti. Trilogija būtų išlikusi aukštumoje. Žinoma, kad yra šimtai daug prastesnių knygų, ir skaityti tikrai nėra didelė kančia, bet didžiulis plyšys labai jaučiamas, nors ir yra tie patys veikėjai bei vietos. Peržvelgus kitų knygų mylėtojų komentarus supratau, kad panašiai jautėsi ne vienas.
November 29, 2024
Patiko ,net labai . Kad ir daug liūdesio ,bet skaityti buvo nepaprastai įdomu , įdomūs lemties posūkiai , stiprūs charakteriai . Žaviuosi šia autore
September 28, 2022
Dinos testamentas, paskutinė trilogijos dalis. Lyginant šią knygą su kitomis, labiausiai nuvylė. Per lėtas veiksmas, kalbėjimas apie tą pati, ir apie nieką. Nors psichologinių įžvalgų ir galima rasti, bet visko per daug, ir paviršutiniškai, lyg neapsisprendžiant autorei, kurią temą labiau iškelti į viršų. Ir labai truko pačios Dinos, nes šioje knygoje nebeliko jokios įdomios asmenybės, kuri dominuotu, ir padarytu pasakojimą nors kiek ryškesni.
June 8, 2020
Matyt, laisvė - tai galimybė išeiti. Pakeisti vaidmenį.
March 14, 2018
Jeg har svært ved at finde ud af præcis, hvordan jeg har det med denne bog. Jeg tror, at det er svært at tage afsked og, at det er et værk, som kræver flere læsninger. Det er fyldt med sorg og sindssyge. På en måde, så føler jeg at den var en 'uværdig' afsked med familien Grønelv. For mig, var den slet ikke på højde med hverken 'Dinas bog' eller 'Karnas arv', som virkelig var velskrevne og fængende.
December 27, 2022
Žaviuosi talentu parašyti taip, kad išgyventum istoriją lyg savo.
June 3, 2020
Life is hard and then you die.
If Dina's trilogy was a stormy exciting sea, this book is when you're stranded on a swampy shore after a shipwreck, walking through wind and rain in search for food and shelter, maybe even build yourself a shack out of fallen trees, but eventually freeze and starve there. There are a couple of more interesting incidents on the way, let's say you happen to see a couple of exotic birds on your swampy shore, and I enjoyed the epilogue where I realised who the true protagonist of the book was, but that's it.
If Dina's trilogy was a stormy exciting sea, this book is when you're stranded on a swampy shore after a shipwreck, walking through wind and rain in search for food and shelter, maybe even build yourself a shack out of fallen trees, but eventually freeze and starve there. There are a couple of more interesting incidents on the way, let's say you happen to see a couple of exotic birds on your swampy shore, and I enjoyed the epilogue where I realised who the true protagonist of the book was, but that's it.
February 4, 2020
Knygą vertinčiau labai dviprasmiškai. Manau Dinos trilogija turėjo pasibaigti su paskutine knyga, "Karnos kraitis". Galbūt taip manau, nes norėjosi "Ilgai ir laimingai" pabaigos.Bet autorė matyt kitaip norėjo užbaigti visą istoriją.
Ši knyga kaip pratęsimas, kas vyksta toliau veikėjų gyvenimuose po gaisro ir kaip šeimos sprendimai gali paveikti/lemti tolesnį gyvenimą.
Veiksmas psichiatrijos ligoninėje Kopenhagoje vietomis labai ištemptas ir nuobodus.
Tačiau, bet kuriuo atveju autorės, kuriami veikėjai, jų vidiniai išgyvenimai aprašyti labai vaizdžiai.
Ši knyga kaip pratęsimas, kas vyksta toliau veikėjų gyvenimuose po gaisro ir kaip šeimos sprendimai gali paveikti/lemti tolesnį gyvenimą.
Veiksmas psichiatrijos ligoninėje Kopenhagoje vietomis labai ištemptas ir nuobodus.
Tačiau, bet kuriuo atveju autorės, kuriami veikėjai, jų vidiniai išgyvenimai aprašyti labai vaizdžiai.
March 23, 2020
Graži, bet labai liūdna istorija. Visi veikėjai tarsi persmelkti liūdesiu, užsidarę savo kiautuose ir nelaimingi.
November 22, 2025
[4.25/5.0]
Lydbok, Lydbokforlaget 2017, lest av Gørild Mauseth, Operasjon Hjernerystelse.
En mektig avslutning(?) av sagaen om Dina.
Wassmo fortsetter å utforske kvinnekamp, frihet, selvstendighet, kjærlighet, svik, vold, underkuelse og klassetilhørighet. Karakterene er gode, interaksjonen mellom karakterene er troverdig og opprivende, historien er intens og språket er brilliant. Trekantdramaet Anna/Benjamin/Hanna fra forrige bok blir speila i et nytt trekantdrama der Hanna er bytta ut med . Som vanlig er Wassmo grusom mot leseren, og velger på .
Innleser er Gørild Mauseth. Hun gjør en grei jobb, men hva har skjedd med dialekten hennes siden hun leste inn forrige bok i serien i 2009? Det er et helt fint virkemiddel å lese på normert bokmål når dialogene skal være på dansk, og bruke nordlandsdialekt når karakterene fra nord snakker. I de tre foregående bøkene som Mauseth leste inn brukte hun derimot sin naturlige nordlandsdialekt for å gi liv til fortellerstemmen, men i Den som ser knoter hun i vei med lett nordlandsinspirert uttale lest med et irriterende østlandstonefall som virker veldig unaturlig og forstyrrende.
Lydboka en katastrofe, reint teknisk sett. Slutten av setninger blir kutta, passasjer har blitt satt inn feil sted og setninger blir gjentatt. Jeg måtte låne e-boka for å få mening i avsnitta som var verst maltraktert. Flere setninger har blitt spilt inn med et helt annet lydutstyr enn det som blei brukt til hovedinnlesinga, og dette gir en helt annen klang og varme i lydbildet. Dette er ikke så ille hvis hele avsnitt er spilt inn med dette alternative utstyret, men når lydtekninkeren limer inn enkeltsetninger, eller av og til deler av setninger, som høres helt annerledes ut, faller i hvert fall jeg ut av stemninga. Så, 5 stjerner til Wassmo, 1 stjerne til Lydbokforlaget.
Lydbok, Lydbokforlaget 2017, lest av Gørild Mauseth, Operasjon Hjernerystelse.
En mektig avslutning(?) av sagaen om Dina.
Wassmo fortsetter å utforske kvinnekamp, frihet, selvstendighet, kjærlighet, svik, vold, underkuelse og klassetilhørighet. Karakterene er gode, interaksjonen mellom karakterene er troverdig og opprivende, historien er intens og språket er brilliant. Trekantdramaet Anna/Benjamin/Hanna fra forrige bok blir speila i et nytt trekantdrama der Hanna er bytta ut med . Som vanlig er Wassmo grusom mot leseren, og velger på .
Innleser er Gørild Mauseth. Hun gjør en grei jobb, men hva har skjedd med dialekten hennes siden hun leste inn forrige bok i serien i 2009? Det er et helt fint virkemiddel å lese på normert bokmål når dialogene skal være på dansk, og bruke nordlandsdialekt når karakterene fra nord snakker. I de tre foregående bøkene som Mauseth leste inn brukte hun derimot sin naturlige nordlandsdialekt for å gi liv til fortellerstemmen, men i Den som ser knoter hun i vei med lett nordlandsinspirert uttale lest med et irriterende østlandstonefall som virker veldig unaturlig og forstyrrende.
Lydboka en katastrofe, reint teknisk sett. Slutten av setninger blir kutta, passasjer har blitt satt inn feil sted og setninger blir gjentatt. Jeg måtte låne e-boka for å få mening i avsnitta som var verst maltraktert. Flere setninger har blitt spilt inn med et helt annet lydutstyr enn det som blei brukt til hovedinnlesinga, og dette gir en helt annen klang og varme i lydbildet. Dette er ikke så ille hvis hele avsnitt er spilt inn med dette alternative utstyret, men når lydtekninkeren limer inn enkeltsetninger, eller av og til deler av setninger, som høres helt annerledes ut, faller i hvert fall jeg ut av stemninga. Så, 5 stjerner til Wassmo, 1 stjerne til Lydbokforlaget.
May 6, 2020
Ar esate skaitę Dinos serijos knygas? Jei skaitėt ir patiko, tai ši puikiai vainikuos visą seriją, o jei ne, tada skaitydami šią - patirsit skandinaviško teksto žavesį ir malonumą.
Kažkada seniai pažintį su Herbjørg Wassmo pradėjau su „Dinos knyga“. Tuomet ji man tikrai patiko, bet prisipažinsiu, kad kitų dalių neskaičiau. Tik neklauskit, kodėl, nes pati nežinau 🙈
Ir kai į mano rankas pakliuvo ši, galvojau, ar skaityti dabar, ar iš pradžių „medžioti“ antrąją ir trečiąją serijos dalis prieš pradedant „Dinos testamentą“. Pasidomėjau, kad tai ir kaip Dinos knygų serijos tęsinys, bet kartu ir kaip visiškai atskira istorija, tad nusprendžiau pabandyti neieškodama ankstesnių dalių.
Ir dabar drąsiai galiu pasakyti, kad knygą tikrai gali skaityti net ir tie, kas nėra skaitę nė vienos iš ankstesnių Dinos serijos dalių. Istorija, pasakojama šioje knygoje, ir prasideda, ir baigiasi joje. Visgi kilo tokių pašalinių klausimų, kurie, matyt, nebūtų atsiradę, jeigu būčiau skaičiusi visas knygas iš eilės. Na, bet tai tik smulkmenos ir tikrai netrukdė suprasti istorijos esmės.
Mėgstantiems skandinaviško teksto žavesį, ši knyga idealus variantas. Nors kalba paprasta, o sakiniai lakoniški, teksto kokybė tikrai nenusileidžia knygoms, apdovanotoms visokiomis literatūros premijomis.
Ir visgi, nors istorija tikrai palietė ir suvirpino kažką giliai viduj, o ašarų gumulas istorijos pabaigoje strigo gerklėj, kažko pritrūko... Šita knyga iš tų, kur matai, kad nėra taip stipru, kaip galėtų būti, bet ko konkrečiai reiktų stipresniam įspūdžiui sudaryti, pasakyti tikrai sunku. Matyt, „neužkabino“ tų jausmų taip giliai, kaip tikėjausi.
REKOMENDUOJU tiems, kuriems patinka lėtas vyksmas, su vos keliais veikėjais ir mažai siužeto posūkių, kai viską lengva suprasti.
NEREKOMENDUOJU tiems, kurie mėgsta greitai besivystančius siužetus, su daug veikėjų ir įtampos - šioje knygoje to tikrai nerasite.
Kažkada seniai pažintį su Herbjørg Wassmo pradėjau su „Dinos knyga“. Tuomet ji man tikrai patiko, bet prisipažinsiu, kad kitų dalių neskaičiau. Tik neklauskit, kodėl, nes pati nežinau 🙈
Ir kai į mano rankas pakliuvo ši, galvojau, ar skaityti dabar, ar iš pradžių „medžioti“ antrąją ir trečiąją serijos dalis prieš pradedant „Dinos testamentą“. Pasidomėjau, kad tai ir kaip Dinos knygų serijos tęsinys, bet kartu ir kaip visiškai atskira istorija, tad nusprendžiau pabandyti neieškodama ankstesnių dalių.
Ir dabar drąsiai galiu pasakyti, kad knygą tikrai gali skaityti net ir tie, kas nėra skaitę nė vienos iš ankstesnių Dinos serijos dalių. Istorija, pasakojama šioje knygoje, ir prasideda, ir baigiasi joje. Visgi kilo tokių pašalinių klausimų, kurie, matyt, nebūtų atsiradę, jeigu būčiau skaičiusi visas knygas iš eilės. Na, bet tai tik smulkmenos ir tikrai netrukdė suprasti istorijos esmės.
Mėgstantiems skandinaviško teksto žavesį, ši knyga idealus variantas. Nors kalba paprasta, o sakiniai lakoniški, teksto kokybė tikrai nenusileidžia knygoms, apdovanotoms visokiomis literatūros premijomis.
Ir visgi, nors istorija tikrai palietė ir suvirpino kažką giliai viduj, o ašarų gumulas istorijos pabaigoje strigo gerklėj, kažko pritrūko... Šita knyga iš tų, kur matai, kad nėra taip stipru, kaip galėtų būti, bet ko konkrečiai reiktų stipresniam įspūdžiui sudaryti, pasakyti tikrai sunku. Matyt, „neužkabino“ tų jausmų taip giliai, kaip tikėjausi.
REKOMENDUOJU tiems, kuriems patinka lėtas vyksmas, su vos keliais veikėjais ir mažai siužeto posūkių, kai viską lengva suprasti.
NEREKOMENDUOJU tiems, kurie mėgsta greitai besivystančius siužetus, su daug veikėjų ir įtampos - šioje knygoje to tikrai nerasite.
November 15, 2020
☘Dinos testamentas - Herbjørg Wassmo☘
5⭐ iš 5⭐!
Pati paskutinė Dinos dalis, bet ir pati geriausia.🌟🌟🌟🌟🌟
Ką galiu pasakyti, nors daug kankinausi skaitydama, tačiau pabaiga nenuvylė. Atvirkščiai autorė augino istoriją kartu ir augdama pati.
⚠️Tikrai tekstas nuo itin sunkaus, pakito į lengvai suprantamą. O gal čia tik man taip atrodo, nes įnikau į istoriją - su ja ir teksto sunkumu tiesiog susigyvenau.
Paskutinėje Dinos dalyje daug kalbama apie meilę: sau, kitam, vaikui.🏵
Viskas labai susipynę su gyvenimo sunkumais, aukojimusi dėl kitų, savo talentų užgniaužimas, savęs kaltinimas, kad padarysiu kitiems geriau, o aš jau kaip nors.
🥀Karna po močiutės laidotuvių patiria psichozę ir praranda kalbos dovaną. Ji atsiduria psichiatrijos ligoninėje, kuri teikia mažai vilties, kad merginai pagerės.
Ana - Karnos pamotė - išsikrausto į kitą miestą, kad nuolat būtų šalia mergaitės. Tačiau netikėtai įsimyli jos gydytoją ir...nutinka lūžis... Koks? Skaitydami sužinosite.😄
Benjaminas - Karnos tėvas - tik po kurio laiko meta gydytojo pareigas ir irgi atsikrausto į Kopenhagą mokytis chirurgo amato.
Pederis - Karnos mylimasis - sėkmingai baigia mokslus ir grįžęs į tėvynę puikiai valdo laivų verslą kasdien galvodamas apie savo meilę, fotografuodamas, rašydamas, dokumentuodamas, kad Karnai grįžus viską parodytų ir ji nesijaustų praradusi tiek laiko sirgdama.🐞
Visi kažkuo užimti, nerimastingi, besistengiantys užkirsti kelią gyvenimo nesklandumams, vis daugiau ir dažniau iškylančiais į dienos šviesą.
✖Šaltas, baimės kupinas tekstas, tačiau...
✔...kiek daug jame tiesos ir minčių naujam permąstymui.
✖✔Pabaiga šokiravo. Tai gerai, ir blogai vienu metu. Tiek daug sudužusių gyvybių...
Viskas! Serija baigta. Įveikiau!☘
Pasveikinkite mane, o patys bėkite skaityti.♥️
Nepasigailėsite.🥀
O gal jau skaitėte visas Dinos dalis? Kokie Jūsų įspūdžiai?🐚
5⭐ iš 5⭐!
Pati paskutinė Dinos dalis, bet ir pati geriausia.🌟🌟🌟🌟🌟
Ką galiu pasakyti, nors daug kankinausi skaitydama, tačiau pabaiga nenuvylė. Atvirkščiai autorė augino istoriją kartu ir augdama pati.
⚠️Tikrai tekstas nuo itin sunkaus, pakito į lengvai suprantamą. O gal čia tik man taip atrodo, nes įnikau į istoriją - su ja ir teksto sunkumu tiesiog susigyvenau.
Paskutinėje Dinos dalyje daug kalbama apie meilę: sau, kitam, vaikui.🏵
Viskas labai susipynę su gyvenimo sunkumais, aukojimusi dėl kitų, savo talentų užgniaužimas, savęs kaltinimas, kad padarysiu kitiems geriau, o aš jau kaip nors.
🥀Karna po močiutės laidotuvių patiria psichozę ir praranda kalbos dovaną. Ji atsiduria psichiatrijos ligoninėje, kuri teikia mažai vilties, kad merginai pagerės.
Ana - Karnos pamotė - išsikrausto į kitą miestą, kad nuolat būtų šalia mergaitės. Tačiau netikėtai įsimyli jos gydytoją ir...nutinka lūžis... Koks? Skaitydami sužinosite.😄
Benjaminas - Karnos tėvas - tik po kurio laiko meta gydytojo pareigas ir irgi atsikrausto į Kopenhagą mokytis chirurgo amato.
Pederis - Karnos mylimasis - sėkmingai baigia mokslus ir grįžęs į tėvynę puikiai valdo laivų verslą kasdien galvodamas apie savo meilę, fotografuodamas, rašydamas, dokumentuodamas, kad Karnai grįžus viską parodytų ir ji nesijaustų praradusi tiek laiko sirgdama.🐞
Visi kažkuo užimti, nerimastingi, besistengiantys užkirsti kelią gyvenimo nesklandumams, vis daugiau ir dažniau iškylančiais į dienos šviesą.
✖Šaltas, baimės kupinas tekstas, tačiau...
✔...kiek daug jame tiesos ir minčių naujam permąstymui.
✖✔Pabaiga šokiravo. Tai gerai, ir blogai vienu metu. Tiek daug sudužusių gyvybių...
Viskas! Serija baigta. Įveikiau!☘
Pasveikinkite mane, o patys bėkite skaityti.♥️
Nepasigailėsite.🥀
O gal jau skaitėte visas Dinos dalis? Kokie Jūsų įspūdžiai?🐚
August 12, 2025
Dinos keturologija
Kai Dinos trilogiją skaičiau prieš keturiolika metų buvau dar vėlyvoje paauglystėje ir tuomet man Dina paliko didžiulį įspūdį. Nedaug kas atmintyje išliko - tik gaivališkos detalės - violončelė jos skreite, meilės istorija su Barabu ir Puškinas, bet viską gaubė bendras įspūdis apie stiprią, kitokią, bene dievišką moterį. Tačiau laiko išbandymą mano atžvilgiu ši trilogija ne visai atlaikė.
Skaitydama šį kartą Dina žavėjausi mažiau. Tai labai sudėtingas ir daugiasluoksnis personažas, sukurtas meistriškai, bet man sunku buvo vietomis ją palaikyti, ypatingai trečioje knygoje, kai atrodo visos jos gerosios savybės iš jaunystės apskritai išgaravo ir iš tos moterų bendrystės, kad ir savotiškos, liko šnipštas. Nekalbant jau apie tai, kad tai kas man šešiolikos turbūt atrodė dramatiška ir romantiška, šiuo kartu jau atrodė nepateisinama ir tragiška.
Originalioje trilogijoje nuostabiai piešiamas šiaurės Norvegijos ir jos žmonių paveikslas, plėtojama ilga ir įdomi šeimos saga. Herbjorg Wassmo tikrai moka austi pasakojimą, tai šį kartą puikiai priminė ir po šio skaitymo tikrai ne viena scena ilgam įstrigs atmintin.
Pykstu, visgi, ant autorės, kad nusprendė parašyti tą niekam nereikalingą tęsinį ir dar labiau turbūt pykstu ant savęs, kad ir vėl užkibau ant to kabliuko, nors ir galėjau numatyti, kad nieko gero iš to ‘Dinos testamento’ nebus. Knyga kitokia - matyti, kad ir tyčia - knygos skyriai turi pavadinimus - ir netyčia - mažai Karnos, daug haliucinacijų ir neįdomių dialogų. Visa trilogija kupina šalčio ir tamsos, tiek tikros, tiek simbolinės, bet ketvirtoji knyga tokia buvo nepakeliamai slogi, kad stipriai visas kitas perspjovė. Tai, kas buvo prieš dvidešimt metų palikta skaitytojo vaizduotei, buvo negailestingai sudraskyta, nieko nebepaliekant ir aš nemanau, kad tai buvo gera šios istorijos pabaiga.
Kai Dinos trilogiją skaičiau prieš keturiolika metų buvau dar vėlyvoje paauglystėje ir tuomet man Dina paliko didžiulį įspūdį. Nedaug kas atmintyje išliko - tik gaivališkos detalės - violončelė jos skreite, meilės istorija su Barabu ir Puškinas, bet viską gaubė bendras įspūdis apie stiprią, kitokią, bene dievišką moterį. Tačiau laiko išbandymą mano atžvilgiu ši trilogija ne visai atlaikė.
Skaitydama šį kartą Dina žavėjausi mažiau. Tai labai sudėtingas ir daugiasluoksnis personažas, sukurtas meistriškai, bet man sunku buvo vietomis ją palaikyti, ypatingai trečioje knygoje, kai atrodo visos jos gerosios savybės iš jaunystės apskritai išgaravo ir iš tos moterų bendrystės, kad ir savotiškos, liko šnipštas. Nekalbant jau apie tai, kad tai kas man šešiolikos turbūt atrodė dramatiška ir romantiška, šiuo kartu jau atrodė nepateisinama ir tragiška.
Originalioje trilogijoje nuostabiai piešiamas šiaurės Norvegijos ir jos žmonių paveikslas, plėtojama ilga ir įdomi šeimos saga. Herbjorg Wassmo tikrai moka austi pasakojimą, tai šį kartą puikiai priminė ir po šio skaitymo tikrai ne viena scena ilgam įstrigs atmintin.
Pykstu, visgi, ant autorės, kad nusprendė parašyti tą niekam nereikalingą tęsinį ir dar labiau turbūt pykstu ant savęs, kad ir vėl užkibau ant to kabliuko, nors ir galėjau numatyti, kad nieko gero iš to ‘Dinos testamento’ nebus. Knyga kitokia - matyti, kad ir tyčia - knygos skyriai turi pavadinimus - ir netyčia - mažai Karnos, daug haliucinacijų ir neįdomių dialogų. Visa trilogija kupina šalčio ir tamsos, tiek tikros, tiek simbolinės, bet ketvirtoji knyga tokia buvo nepakeliamai slogi, kad stipriai visas kitas perspjovė. Tai, kas buvo prieš dvidešimt metų palikta skaitytojo vaizduotei, buvo negailestingai sudraskyta, nieko nebepaliekant ir aš nemanau, kad tai buvo gera šios istorijos pabaiga.
May 14, 2025
Quelques conseils avant de lire ce livre : préparez vos mouchoirs, perdez espoir en la vie et lisez la chronique de la famille Grønelv, en commençant par la trilogie du Livre de Dina (les limons vides, les vivants aussi, mon bien aimé est à moi), la duologie Fils de la providence et enfin la trilogie de l'Héritage de Karna (mon pêché n'appartient qu'à moi, le pire des silences, les femmes si belles). Cette saga parle des traumas, qui nous forgent, auxquels on réagis différemment, et qui se transmettent de génération en génération. J'avais fini l'héritage de Karna en me disant que la dernière génération, Karna, petite fille de Dina et fille de Benjamin, vainquait la malédiction familiale. Elle ne tombait pas dans la violence extrème et le meurtre comme sa grand-mère, mais refusait la lacheté et les secrets comme son père. Elle quittait l'enterrement de sa grand-mère tête haute, toutes les vérités dites. Mais l'héritage familial est finalement trop lourd. Et Karna perd la raison, s'automutile, refuse de communiquer, jusqu'à être internée dans un asile d'aliéné. Sa famille se délite, suite aux infidélités de son père. Anna, qui voulait avoir des enfants, avortera cependant quand sa miraculeuse et tardive grossesse sera due à son amant et non son mari. Karna, qui retrouvera gout à la vie grâce à son amoureux, Peder, seul personnage complètement vertueux, un "pur", mourra en tombant accidentellement d'une falaise. Elle voulait prendre une photographie au bord d'une falaise avec l'instrument de son fiancé, c'est avec cela qu'il l'avait aidée à aller mieux, c'est lui qui la retrouvera le premier. Ce livre si pessimiste conclu une saga sur la violence et les nons-dits et ne laisse pas indemne.
This entire review has been hidden because of spoilers.
January 14, 2019
Le personnage de Dina apparaît dans Le livre de Dina du même auteure, que je n’ai pas lu. Mais de cette auteure, j’avais lu Cent ans et Un long chemin, deux ouvrages passionnants.
Il me tardait de retrouver l’univers si particulier de ses romans.
Même sans connaître Dina ni l’histoire de sa famille, j’ai aimé découvrir les personnages si vrais.
Dina n’apparait qu’en souvenir, étant décédée au début du livre. C’est sa petite-fille Karna qui est chargée de son oraison funèbre comme demandé par sa grand-mère. Mais cette tâche de révéler les crimes de Dina plonge Karna dans la folie.
J’ai aimé suivre Karna par petites touches et comment elle se sort peu à peu de son mutisme.
Les personnages de son père et de sa belle-mère m’ont moins parlé, leurs problèmes de couple et de liberté.
Mais que j’ai aimé Peder qui part faire ses études comme demandé par Dina pour devenir le gérant du chantier. J’ai suivi avec intérêt ses relations problématiques avec son frère violent.
Et quelle fin brutale.
Merci, Mme Wassmo, vous savez créer un univers à chaque roman dans lequel se débattent des hommes et des femmes si loin dans le temps (l’action se déroule à la fin du 19e siècle) mais si proches de nous.
L’image que je reteindrai :
Celle de la figurine de petit oiseau que Karna place sur chaque rebord de fenêtre.
Une citation :
Mais elle sentait une certaine agitation en lui. Il pouvait se produire n’importe quoi à tout moment. (p.98)
https://alexmotamots.fr/le-testament-...
Il me tardait de retrouver l’univers si particulier de ses romans.
Même sans connaître Dina ni l’histoire de sa famille, j’ai aimé découvrir les personnages si vrais.
Dina n’apparait qu’en souvenir, étant décédée au début du livre. C’est sa petite-fille Karna qui est chargée de son oraison funèbre comme demandé par sa grand-mère. Mais cette tâche de révéler les crimes de Dina plonge Karna dans la folie.
J’ai aimé suivre Karna par petites touches et comment elle se sort peu à peu de son mutisme.
Les personnages de son père et de sa belle-mère m’ont moins parlé, leurs problèmes de couple et de liberté.
Mais que j’ai aimé Peder qui part faire ses études comme demandé par Dina pour devenir le gérant du chantier. J’ai suivi avec intérêt ses relations problématiques avec son frère violent.
Et quelle fin brutale.
Merci, Mme Wassmo, vous savez créer un univers à chaque roman dans lequel se débattent des hommes et des femmes si loin dans le temps (l’action se déroule à la fin du 19e siècle) mais si proches de nous.
L’image que je reteindrai :
Celle de la figurine de petit oiseau que Karna place sur chaque rebord de fenêtre.
Une citation :
Mais elle sentait une certaine agitation en lui. Il pouvait se produire n’importe quoi à tout moment. (p.98)
https://alexmotamots.fr/le-testament-...
January 25, 2024
Autorė, be abejonės, rašo nuostabiai. Gausiai, tačiau ne įkyriai, pagardindama vaizdingais aprašymais. Elegantiškai įterpta daugybė laikmečiui būdingų detalių, tuometinės medicinos aktualijų. Tad išties puikus pasirinkimas norintiems patirti istoriją.
O aš vis galvodavau ko gi man čia trūksta, kai šitaip gražiai užrašyta? Kai šitaip išpuošta ir išpuoselėta… ir pagaliau (ties ketvirta dalimi) supratau, kad man reikia pamokos, išminties, kažko išsinešti sau. Nepaneigsi, lyg ir buvo užsiminta apie moters padėtį, laisvę… tačiau likimo vingiai čia sprendė daugiau. O pabaiga, nors ir stipri emociškai, atrodė kiek suskubėta, net “prikalta” šalia likusios ~90% knygos. Tiesa, pati sau pagalvojau, kad būčiau norėjusi skaityti su kokiu knygų klubu, nes daug vietos interpretuoti.
Po ketvirtos dalies net širdį spusteli atsisveikinant. 4.25*
O aš vis galvodavau ko gi man čia trūksta, kai šitaip gražiai užrašyta? Kai šitaip išpuošta ir išpuoselėta… ir pagaliau (ties ketvirta dalimi) supratau, kad man reikia pamokos, išminties, kažko išsinešti sau. Nepaneigsi, lyg ir buvo užsiminta apie moters padėtį, laisvę… tačiau likimo vingiai čia sprendė daugiau. O pabaiga, nors ir stipri emociškai, atrodė kiek suskubėta, net “prikalta” šalia likusios ~90% knygos. Tiesa, pati sau pagalvojau, kad būčiau norėjusi skaityti su kokiu knygų klubu, nes daug vietos interpretuoti.
Po ketvirtos dalies net širdį spusteli atsisveikinant. 4.25*
May 15, 2019
Weer een heerlijk boek van Herbjørg Wassmo in de stijl die ik van haar ken. Dit boek is het vervolg op de Dina-trilogie dat vijftien jaar eerder verscheen. Ik heb er deze keer net zo van genoten als toen. Dina was een prachtvrouw: sterk en stoer en niet verslagen door de tegenslagen in haar leven. Dit boek gaat over haar zoon Benjamin, zijn vrouw Anna en haar kleindochter Karna. Allen worstelen met het leven zoals het zich voor hen voordoet en ze beleven zowel hun gelukkige als moeilijke momenten. Het boek is als het ware leven. Het loopt niet altijd goed af en dan het is uithuilen en opnieuw beginnen, maar dat lezen we dan misschien in een volgend deel.
July 29, 2022
Visa trilogija nuostabi. O ši knyga kaip desertas prie visos trijulės. Tiesa, jaučiasi, kad rašyta šiek tiek kitaip, pradžioj toks jausmas, kad net kitas rašytojas. Bet ir pati autorė paskutiniąją dalį rašė po daugelio metų, todėl nenuostabu, kad ir dėstoma kitaip. Visa knyga prikaustė, neleido atsikvėpti ir kiekvieną veikėją įsimylėjau.
Perskaičius visas knygas, nusprendžiau pažiūrėto filmą, tai buvo įdomu, kad daugelį veikėjų supratau ir įsivaizdavau visai kitaip nei pateikta. Žinoma, kaip visada filmas neprilygo knygoms. 😊
Perskaičius visas knygas, nusprendžiau pažiūrėto filmą, tai buvo įdomu, kad daugelį veikėjų supratau ir įsivaizdavau visai kitaip nei pateikta. Žinoma, kaip visada filmas neprilygo knygoms. 😊
September 13, 2017
Jeg har stor glede av å lese krimbøker, men selv om mange av disse er godt skrevet , må jeg innrømme at jeg ofte blander dem sammen, og mange blir fort glemt. Den som ser, derimot, er en bok man aldri glemmer. Den sitter som spikret på netthinnen som en film. Tror forøvrig den kunne blitt en gripende TV serie eller film. Wassmo evner å gjøre alle personene så levende at man føler å ha kjent dem lenge. Det er ikke nødvendig å lese de tre foregående bøkene om Dina for å ha glede av denne.
May 17, 2019
Dina's erfenis is goed geschreven, een mooi verhaal, een goed boek. Het is het vervolg van de Dina-trilogie. Het leest erg vlot, en is ingedeeld in hoofdstukken, wat ik prettig vind.
In het begin van het boek moest ik me weer herinneren hoe het verhaal ook alweer ging in de Dina-trilogie, die ik lang geleden gelezen heb. Na een tijdje kwam dat een beetje terug, en was het ook niet meer zo nodig om alles te weten wat voorafging.
In het begin van het boek moest ik me weer herinneren hoe het verhaal ook alweer ging in de Dina-trilogie, die ik lang geleden gelezen heb. Na een tijdje kwam dat een beetje terug, en was het ook niet meer zo nodig om alles te weten wat voorafging.
Read
May 19, 2022Emne: familien ; sorg ; kærlighed ; psykisk syge ; Norge ; Danmark ; 1800-1899
Dina er død og familien skal nu leve videre med deres tab. Værst er det for Dinas barnebarn Karna, der stopper med at tale og til sidst indlægges på et sindssygehospital i København. Men også Anna og Benjamin, Dinas søn og svigerdatter, mister hinanden af syne i det efterfølgende sorgarbejde og bekymringerne om Karna
https://netpunkt.dk/linkme?rec.id=870...
Kilde: DBC
Dina er død og familien skal nu leve videre med deres tab. Værst er det for Dinas barnebarn Karna, der stopper med at tale og til sidst indlægges på et sindssygehospital i København. Men også Anna og Benjamin, Dinas søn og svigerdatter, mister hinanden af syne i det efterfølgende sorgarbejde og bekymringerne om Karna
https://netpunkt.dk/linkme?rec.id=870...
Kilde: DBC
October 11, 2019
negaliu duoti mažiau 5 žvaigždučių, bet iš visų keturių knygų ši knyga man patiko mažiausiai. Žinoma, knyga gili, rašytojos stiliaus su niekuo nesupainiosi, tačiau skaitėsi sunkokai. Siužetas buvo gana nuspėjamas, tačiau pats istorijos pasakojimas - talentingas ir nepaprastas. Myliu skandinavų literatūrą ir myliu Wassmo.
January 17, 2022
Jaučiuosi nusivylusi istorijos pabaiga, bet matyt taip būna, kai gauni išgirsti puikią istoriją ir imi fantazuoti apie jos baigtį, kuri skiriasi nuo istorijos pasakotojo papasakojamos baigties.
Visos knygos apie Dina ir jos šeimą įtraukia, sukrečia, paliečia.
Kai pasimirš šį istorija - skaitysiu vėl.
Visos knygos apie Dina ir jos šeimą įtraukia, sukrečia, paliečia.
Kai pasimirš šį istorija - skaitysiu vėl.
July 17, 2024
Viena geriausių mano skaitytų knygų serijų. Viskas taip slogu, tamsu, gaivališka, bet kartu siaubingai realistiška. Apie rašimo stilių, meninę raišką ir pasakojimo sluoksnius galima atskirą knygą rašyt. Skandinavai žino ką daro.
Konkrečiai paskutinė knyga galbūt buvo silpnesnė, tačiau tvarkingai, kaip ir pridera, uždarė istoriją.
Konkrečiai paskutinė knyga galbūt buvo silpnesnė, tačiau tvarkingai, kaip ir pridera, uždarė istoriją.
July 9, 2019
Lang geleden erg genoten van Dina, Benjamin, Karna, maar dit viel echt tegen. Een boek dat leunt op veeeeel beschrijvingen van dromen en wanen. Zwaktebod vind ik dat en het voegt amper toe aan het verhaal.
March 11, 2020
Lėto skaitymo knyga. Akims įsibėgėjant per raides, pats tekstas sugrąžina atgal ir sulėtina. Ne pramoginė knyga, bet įtraukianti. Tikrai ne iš lengvųjų, tačiau išliekanti mintyse net ir užvertus paskutinį puslapį.
Labai gaila, kad ją skaitau praėjus daugeliui metų nuo tada, kai perskaičiau ankstesnes šios serijos knygas, nes jau nebepamenu jų turinio tik nuotrupas.
Labai gaila, kad ją skaitau praėjus daugeliui metų nuo tada, kai perskaičiau ankstesnes šios serijos knygas, nes jau nebepamenu jų turinio tik nuotrupas.
Displaying 1 - 30 of 53 reviews