What do you think?
Rate this book
Lietuvos istorija kiekvienam
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Lietuvos valstybės atkūrimo Šimtmečiui parengė žinomų istorikų – Alfredo Bumblausko, Alfonso Eidinto, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio – knygą „Lietuvos istorija kiekvienam". Joje autoriai atsako į klausimą, kuris kiekvienam Lietuvos žmogui yra pats svarbiausias: kaip atsirado šiuolaikinė Lietuva ir kodėl mūsų valstybė yra ne atsitiktinumų ar šalutinių aplinkybių išraiška, bet ne vieną šimtmetį brandintas, nuolatinės visų piliečių kovos už laisvę ir nepriklausomybę rezultatas.
„Mes sakome paprastai – Lietuva yra sena istorinė valstybė, žinoma kaip galinga pagoniška imperija, po krikšto nepraradusi savo valstybingumo ir stipriose unijose su Lenkija. Katalikybės dėka tapusi Europos civilizacijos dalimi, Lietuva net ir po 1795-ųjų, įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, sugebėjo iškilti kaip tauta iš užmaršties ir atkurti savo valstybę. Sparti valstybės raida ir greita pažanga įtvirtino lietuvių sąmonėje nuostatą, kad visuomet sieksime savo valstybės. Ir to siekio niekaip nesugniuždė nei Stalino, nei Hitlerio režimai. Teigiame, kad pačių lietuvių pastangų dėka, palankiai susiklosčius tarptautiniams įvykiams, XX amžiuje net du kartus atkūrėme savo valstybę ir tokį pasiekimą vargu kam pavyks pakartoti. Ilgaamžėje, kruvinoje, sekinančioje kovoje Lietuva nusipelnė teisę egzistuoti kaip valstybė ir nebus lengva tam, kuris netyčia, dėl mūsų istorijos nežinojimo, tai pamirš. Tokią siunčiame žinią. Ir dar – mes didžiuojamės savo istorija", – sako vienas šios knygos sumanytojų, sudarytojų ir autorių Alfonsas Eidintas.
Remdamiesi gausiais šaltiniais, dokumentais ir visų kartų istorikų tyrinėjimais autoriai parengė lengvai skaitomą, tiesos ir atvirumo kriterijais grįstą trumpą Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Nenuslėpta ir nenutylėta klaidos ar klystkeliai, kurių pasitaikė Lietuvos istorijoje. Svarbiausia – parodyta, kad dramatiškose ir sudėtingose situacijose valstybės kūrėjai, kartu su savo šalies žmonėmis eidami per okupacijų duobes ir atkurtos Nepriklausomybės įkalnes, rūpinosi valstybės sukūrimu ir jos išlikimu, žmonių gyvenimo, kūrybos sąlygomis. Visų jų pastangos lėmė, kad 2018 metais Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį.
Knyga siekiame paskatinti visuomenę domėtis savo valstybės istorija. Šiuolaikiniam mąstančiam žmogui istorinės žinios, istorinio konteksto išmanymas – būtinas, jis primena, kas žmogaus, visuomenės ir valstybės istorijoje svarbu ir reikšminga.
„Mes sakome paprastai – Lietuva yra sena istorinė valstybė, žinoma kaip galinga pagoniška imperija, po krikšto nepraradusi savo valstybingumo ir stipriose unijose su Lenkija. Katalikybės dėka tapusi Europos civilizacijos dalimi, Lietuva net ir po 1795-ųjų, įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, sugebėjo iškilti kaip tauta iš užmaršties ir atkurti savo valstybę. Sparti valstybės raida ir greita pažanga įtvirtino lietuvių sąmonėje nuostatą, kad visuomet sieksime savo valstybės. Ir to siekio niekaip nesugniuždė nei Stalino, nei Hitlerio režimai. Teigiame, kad pačių lietuvių pastangų dėka, palankiai susiklosčius tarptautiniams įvykiams, XX amžiuje net du kartus atkūrėme savo valstybę ir tokį pasiekimą vargu kam pavyks pakartoti. Ilgaamžėje, kruvinoje, sekinančioje kovoje Lietuva nusipelnė teisę egzistuoti kaip valstybė ir nebus lengva tam, kuris netyčia, dėl mūsų istorijos nežinojimo, tai pamirš. Tokią siunčiame žinią. Ir dar – mes didžiuojamės savo istorija", – sako vienas šios knygos sumanytojų, sudarytojų ir autorių Alfonsas Eidintas.
Remdamiesi gausiais šaltiniais, dokumentais ir visų kartų istorikų tyrinėjimais autoriai parengė lengvai skaitomą, tiesos ir atvirumo kriterijais grįstą trumpą Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Nenuslėpta ir nenutylėta klaidos ar klystkeliai, kurių pasitaikė Lietuvos istorijoje. Svarbiausia – parodyta, kad dramatiškose ir sudėtingose situacijose valstybės kūrėjai, kartu su savo šalies žmonėmis eidami per okupacijų duobes ir atkurtos Nepriklausomybės įkalnes, rūpinosi valstybės sukūrimu ir jos išlikimu, žmonių gyvenimo, kūrybos sąlygomis. Visų jų pastangos lėmė, kad 2018 metais Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį.
Knyga siekiame paskatinti visuomenę domėtis savo valstybės istorija. Šiuolaikiniam mąstančiam žmogui istorinės žinios, istorinio konteksto išmanymas – būtinas, jis primena, kas žmogaus, visuomenės ir valstybės istorijoje svarbu ir reikšminga.
- GenresHistory
440 pages, Hardcover
Published February 1, 2018
5 people are currently reading
39 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 5 of 5 reviews
June 19, 2021
Pakankamai gera sutrumpinta Lietuvos istorija, kuri gali būti įkandama visiems. Patiko autorių interpretacijos dėl įvairių susiklostymų. Nors gal tik vieno autoriaus - Bumblausko. Pakalbėti jis moka, bet dėl to dažnai universitete nukrypdavo nuo temos, kas nėra gerai, kai turi rašyti egzaminą iš tam tikrų temų. Iš kitų autorių tokių "savų" istorijos interpretacijų pasigedau, nes jos yra įdomios, nors nebūtinai teisingos, nes istorija visada kuriama subjektyviai. Būtent todėl siūlau Lietuvos 100-mečio istoriją skaityti skeptiškiau, nes dar yra gyvų su didžiaisiais tos istorijos įvykiais susijusių asmenų, kas leidžia dar subjektyviau pateikti istoriją.
Sužinojau įdomių nuomonių apie Lietuvos istorijos pradžią, pvz., kodėl oficialioji LDK kalba buvo rusėnų, o paskui ją pakeitė lenkų, ką mums davė krikščionybė be tikėjimo klausimų. Aišku, atnaujinau ir primirštus istorinius faktus ir įvykius, nes mokykloje vėlyvaisiais metais į tai nesikoncentravau.
Labai žavus skirtukas iš trijų dalių, simbolizuojantis mūsų trispalvę!
Tai už tas įžvalgas vertinimas bus neblogas, nes nebuvo pateikti vien sausi faktai.
Sužinojau įdomių nuomonių apie Lietuvos istorijos pradžią, pvz., kodėl oficialioji LDK kalba buvo rusėnų, o paskui ją pakeitė lenkų, ką mums davė krikščionybė be tikėjimo klausimų. Aišku, atnaujinau ir primirštus istorinius faktus ir įvykius, nes mokykloje vėlyvaisiais metais į tai nesikoncentravau.
Labai žavus skirtukas iš trijų dalių, simbolizuojantis mūsų trispalvę!
Tai už tas įžvalgas vertinimas bus neblogas, nes nebuvo pateikti vien sausi faktai.
September 4, 2018
Jau pačiame knygos pavadinime yra užkoduotas pažadas neįžeisti ir nesupykdyti skaitytojo - kad ir kokių pažiūrų jis būtų. Ar tu kairysis, ar dešinysis, baltasis ar raudonasis, žydas ar lietuvis, nuosaikus ar radikalas - būk ramus, kad ši knyga tau tiks ir neužgaus.
Deja, autoriams nepavyko pakilti virš laikmečio, kuriame jiems reikia gyventi ir dirbti. Toks (polit)korektiškumas turi savo kainą - skaitant nepaleidžia jausmas, kad bėgama vandens paviršiumi, formaliai užsimenant apie įvykius, kurių nutylėjimas būtų palaikytas šališkumu ir istorijos faktų slėpimu, tačiau kurių padorus išnagrinėjimas kirstųsi su nūnai populiariu naratyvu apie tarpais naivoką, dorą ir nekaltą lietuvių tautą, kuri prieš jos valią nukentėjo nuo tektoninių istorijos lūžių, kadangi turėjo nelaimės būti ten, kur geografiškai yra. Ypač tas justi naujausių laikų istorijos puslapiuose, kuriuose Lietuva pristatoma kaip tik šiek tiek murzina avelė tamsių ir net visai juodų avių bandoje. Autoriai apgailestaudami konstatuoja, kad Lietuva tiesiog pakluso bandos dinamikai ir Zeitgeist'ui kaip pavargęs arkliukas paklūsta botago kirčiams. Tokia eufemizuota apologetika ir nenoras prisiimti atsakomybę už istorinius įvykius - ne visai mano skoniui.
Tarkime, jaunas skaitytojas - jeigu jis perskaitys šią knygą - neturės adekvataus supratimo apie baltaraiščius, kurie 1941 metais pačioje vokiečių okupacijos pradžioje paėmė valdžią ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ("Birželio sukilimas"), tačiau netrukus, naciams neleidus įgyvendinti jų agendos, dalis jų įstojo į nacių mobiliąją žudymo grupę (Einsatzgruppe A) ir pridarė baisių dalykų savo šalies piliečiams. Po šiai dienai niekas nebuvo nuteistas. "Lietuvos istorija kiekvienam" probėgšmiais reziumuoja, kad jie kovojo už savo tėvynę (tegul ir specifiškai kreivu būdu)... Tačiau vyriausybė, kuri priima antisemitinius įstatymus ir yra linkusi paaukoti didelę dalį savo piliečių dėl iliuzinės nepriklausomybės, ir kartu visa valstybė nustoja teisės vadintis valstybe ir teršti šventą žodį "nepriklausomybė". Pronacistinės vyriausybės ir jos ginkluotų dalinių istoriją reikia papasakoti visą, neišsisukinėjant ir be patogių nutylėjimų.
Daug įdomiau ir atviriau apie XX a. įvykius pasakoja Tomas Venclova savo autobiografinėje knygoje "Nelyginant šiaurė magnetą. Pašnekesiai su Ellen Hinsey". Ją ir rekomenduoju.
Deja, autoriams nepavyko pakilti virš laikmečio, kuriame jiems reikia gyventi ir dirbti. Toks (polit)korektiškumas turi savo kainą - skaitant nepaleidžia jausmas, kad bėgama vandens paviršiumi, formaliai užsimenant apie įvykius, kurių nutylėjimas būtų palaikytas šališkumu ir istorijos faktų slėpimu, tačiau kurių padorus išnagrinėjimas kirstųsi su nūnai populiariu naratyvu apie tarpais naivoką, dorą ir nekaltą lietuvių tautą, kuri prieš jos valią nukentėjo nuo tektoninių istorijos lūžių, kadangi turėjo nelaimės būti ten, kur geografiškai yra. Ypač tas justi naujausių laikų istorijos puslapiuose, kuriuose Lietuva pristatoma kaip tik šiek tiek murzina avelė tamsių ir net visai juodų avių bandoje. Autoriai apgailestaudami konstatuoja, kad Lietuva tiesiog pakluso bandos dinamikai ir Zeitgeist'ui kaip pavargęs arkliukas paklūsta botago kirčiams. Tokia eufemizuota apologetika ir nenoras prisiimti atsakomybę už istorinius įvykius - ne visai mano skoniui.
Tarkime, jaunas skaitytojas - jeigu jis perskaitys šią knygą - neturės adekvataus supratimo apie baltaraiščius, kurie 1941 metais pačioje vokiečių okupacijos pradžioje paėmė valdžią ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ("Birželio sukilimas"), tačiau netrukus, naciams neleidus įgyvendinti jų agendos, dalis jų įstojo į nacių mobiliąją žudymo grupę (Einsatzgruppe A) ir pridarė baisių dalykų savo šalies piliečiams. Po šiai dienai niekas nebuvo nuteistas. "Lietuvos istorija kiekvienam" probėgšmiais reziumuoja, kad jie kovojo už savo tėvynę (tegul ir specifiškai kreivu būdu)... Tačiau vyriausybė, kuri priima antisemitinius įstatymus ir yra linkusi paaukoti didelę dalį savo piliečių dėl iliuzinės nepriklausomybės, ir kartu visa valstybė nustoja teisės vadintis valstybe ir teršti šventą žodį "nepriklausomybė". Pronacistinės vyriausybės ir jos ginkluotų dalinių istoriją reikia papasakoti visą, neišsisukinėjant ir be patogių nutylėjimų.
Daug įdomiau ir atviriau apie XX a. įvykius pasakoja Tomas Venclova savo autobiografinėje knygoje "Nelyginant šiaurė magnetą. Pašnekesiai su Ellen Hinsey". Ją ir rekomenduoju.
April 5, 2020
Padėjo užpildyti Lietuvos istorijos spragas
October 27, 2020
Autoriams(iui) nepavyko išvengti šališkumo paskutiniuose skyriuose ir apsiroboti faktine informacija, o ne subjektyviais vertinimais.
June 30, 2021
Daug kas pasikeitė nuo mokyklos laikų.
Displaying 1 - 5 of 5 reviews