„Odė... Nemirtingiems" gimė gana netikėtai, iš tiesų kaip ir visos kitos. Išleidus 5 knygas gal reikėtų jau jaustis rašytoju, bet toks visai nesijaučiu. Ši knyga – per paskutinius septynerius metus išspinduliuotų eilių komentarai – persmelkta psichinės saviugdos tematika. Ten nėra turinio, tiesiog vientisas gilus ir transformuojantis pokalbis su skaitytoju, raginantis subręsti ir gyvenime bet kokia kaina stengtis daryti tai, kas patinka, ir palikti tai, kas nepatinka.
Labai daug apmąstymų sukėlusi knyga. Nebutinai pritariu viskam, nes mano ir Martyno vertybės skiriasi, tačiau palieku erdvės savyje tolimesniems apmąstymams apie tai.