Prabudimai. Gydančios istorijos

by Dovilė Štuikienė, Ramunė Šuščevičiūtė

Prabudimai. Gydančios istorijos – moterims ir norintiems jas pažinti vyrams. Tai trumpi, gilūs ir taiklūs dviejų charizmatiškų autorių pasakojimai apie moters gyvenimą už kulisų: viešumos, įvaizdžio, socialinių vaidmenų. Tokį gyvenimą, koks atsiskleidžia tik atviriausiomis intymumo akimirkomis, kalbantis su mylimu žmogumi, geriausia drauge ar atsitiktinai sutiktu nepažįstamuoju.
Jei kasryt gerdami puodelį kavos pagalvojate, kad „ir vėl“ jums nesiseka, kad kiti gyvena spalvingiau, įdomiau, laimingiau, „Prabudimai“ – būtent jums. Esame tikros, kad gydo ne svetimi patarimai, o svetimos istorijos, kurias skaitydami atrandame, jog silpnumas ar emocingumas nėra yda ir būti atviriems ne gėda, kad net pačiose beviltiškiausiose situacijose galima ištarti, jog gyvenimas – velniškai puikus dalykas!
Šios istorijos gali išgelbėti ne vieną dar negimusį kūdikį, neturintį jokios teisės rinktis,
surasti sielos bedugnėje klajojantį savižudį, paskatinti atkreipti dėmesį į tuos, kurių kartais
tiesiog nepastebime, ir nesusimąstome, kokį pėdsaką jie palieka mūsų gyvenime.
Mantas Bartkus

180 pages, Hardcover

First published January 1, 2017

Reviews

[Rasa Sagė · Rating 5 out of 5]

Tikriems žmonėms viskas yra tikra. Ši knyga, “Prabudimai. Gydančios istorijos”, yra tarsi paveikslas iš dviejų dalių. Griežti ir daugiaspalviai Ramunės potėpiai piešia rėmus ir kitų žmonių istorijų, glaudžiai prilipusių prie jos pačios – šiek tiek virpančių, nedrąsių, bet taip pat įvairiaspalvių. Ir Ramunės abstrakcija – balti, švytintys dažai, vien tik jausmai. Platūs lengvi potėpiai. -Meilė-. Ramunė kalba vien apie meilę ir mylimus žmones, nors jie ją skriaudė. Tačiau jai visi yra nuostabūs. Norisi net susipažinti su tokiais nuostabiais žmonėmis, kuriuos jai teko laimė sutikti. Tačiau nuo tokio noro sulaiko sąmoninga mintis, kad ne žmonės, apie kuriuos ji rašo, ji pati yra nuostabi. Tai todėl ją supa nuostabūs žmonės. Ji kaip žvakė, savo šviesa apšviečianti tamsą. Tamsius kitų, nenuostabių žmonių sielos užkaborius, paversdama juos šviesiais. Visi aplinkui ją tampa šiek tiek šviesesni. Taip pat ir aš. Perskaičiusi šią knygą tapau šviesesnė.

Dovilei tikros yra kitų žmonių istorijos. Kalbėdama apie save ji nuolat balansuoja tarp to, kas galėjo būti, bet nebuvo. Jos gyvenimą lydi “beveik”. Beveik paskendau, beveik susirgau, beveik buvau nevaisinga, beveik nepraradau vaikų. Beveik. Jos gyvenimui vykstant ant bedugnės krašto, atspirtis ir tvirtas pagrindas po kojomis tampa kitų žmonių gyvenimai.

Ramunė pati yra tikra. Skaitydama jos tekstus negalėjau nustoti verkti. Ne todėl, kas jai nutiko, ne todėl, kaip ji apie tai rašo. Nei nutiko kažkas kitokio, ypatingo, nei rašo kažkaip ypatingai. Bet dėl to, kad tai yra taip tikra. Ji ne žmogus, ji angelas. Angelas be sparnų, kaip jai buvo kažkas pasakęs. Prie tokio žmogaus ir kiti tampa šiek tiek angelai. Ji juos nušviečia savo tikrumu ir jie pakyla. Kiti žmonės yra Ramunės sparnai. O daugiau jai nieko nereikia. Ir nieko ji eidama per gyvenimą neišmoko. Tik mylėti. Va, ir dabar, rašau ir ašaros kaupiasi akyse.

Ši knyga tikrai gydo.

[Elena Golubeckaitė · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga. Atvira. Tikra. Unikali.