Keliai į laimę skirtingi ir ne visiems vienodai priimtini. Ar dažnai įsismelkia į širdį abejonė?
Aš per daug aukojuosi, visiems daliju širdį... Gal vertėtų išmokti kovoti? Aš per santūrus, kupinas baimių. Kaip jų atsikratyti? Aš nepakeldamas galvos plušu, o kolegą, trimituojantį apie savo triūsą, viršininkai nešioja ant rankų. Aš – itin emocionalus. Kaip išmokti pažaboti jausmus? Aš kankinuosi būdamas su kitu žmogumi. Gal geriau būti vienam?
Ši knyga – užburiantis savęs pažinimo žaidimas, nuaustas iš autentiškų autorės pacientų istorijų ir įžvalgų. Ji paskatins pradėti kelionę savo laimės link.
Išdrįskite žengti pirmą žingsnį ir išnaudokite visas likimo siunčiamas progas suabejoti savimi. Kad įvyktų pokyčiai, turime pasijusti klydę.
„Tik tada, kai žmogus sąmoningai priima dalykus, kuriuos atmeta, jis galiausiai tampa nepriklausomas ir patiria pilnatvę." C. G. Jungas.
Knyga yra suskirstyta į tris skyrius: 1. Kaip geriausia mylėti? 2. Kaip geriausia bendrauti? 3. Kaip geriausia sukurti save?
Kiekvienas skyrius yra padalintas į mažesnius poskyrius, kuriuos nagrinėjami įvairūs gyvenimiški klausimai (sponatiniškumas VS atsakingumas, ištikimybė VS laisvamaniškas požiūris, mokslas ir psichologija VS dvasingumas....). Labai patiko ši autorės idėja pasirinktą teiginį nagrinėti iš dviejų skirtingų pusių. Skaitytojas gali pats „pasisverti“ prieš tai turėtą nuomonę ir ją sustiprinti arba koreguoti, remiantis knygoje pateiktais teiginiais. Jie, beje, yra pagrįsti moksliniais tyrimais ir ilgamete autorės patirtimi.
Labai gera knyga, kurią norėčiau turėti savo lentynoje ;).
Apie viską ir apie nieką. Knygą sudaro trys pagrindiniai skyriai, kurie padalinti į daugybę mažyčių skyrelių, kuriuose atskiroms temoms skiriami vos keli puslapiai. Todėl skaityti gana lengva, bet skaitydamas jauti, kad už tos abstrakčios ir apibendrintos informacijos slypi didžiulė patirtis ir teorijos klodai, iš esmės kurie tau yra įdomesni nei ta pateikta autorės suvirškinta bendra informacija, visiškai neužsiliekanti galvoje ir net per daug neskatinanti mąstyti. 3 balai, nes, kol skaitai, visai įdomu. Užvertei ir pamiršai.
Bene ilgiausiai skaityta mano knyga šiais metais. Pastaruoju metu laikausi principo, kad jei jau pradėjau knygą tai turiu ir pabaigti...nepaisant to, kad ir kaip neįdomu būtų. Psichologinio tipo knygas mėgstu, nes juose randu daug atsakymų. Tačiau ši knyga buvo visiškas nesusipratimas. Knyga išleista šiais metais nuostabios psichologės, psichoterapiautės, lektorės ir t.t. be to ji jau buvo iškeidusi 5 knygas. Galvojau, kad jei jau toks pasisekimas tai tikrai bus gerai. Ir žinot ką? Buvo labai blogai. Knygą apie viską, o realiai kaip ir apie nieką. Dizainas tragiškas, o tie 350+ primimė nevykūsį mokyklos vadovelį, kuriame bandoma bet kokia kaina viską sutalpinti ir išaiškinti nepaisant to, kad skaitančiajam bus per sunku. Knygoje tikrai yra gerų dalykų, tačiau skaitant labai sunku koncentruotis, o perskaičius tu vargiai juos atsimeni.
Prisipažinsiu mano santykis su populiariosios psichologijos knygomis yra gan įdomus. Nėra taip, kad aš jų nemėgčiau. Kartais iš tikrųjų užsinoriu tokios literatūros (ir šį kartą, kai draugė pasakė, kad paskolins man šią G. Petronienės knygą tiesiog džiūgavau), bet labai dažnai ar tuo labiau vieną po kitos tokių knygų negaliu skaityti. Turi praeiti tam tikra pertrauka ir atsirasti natūralus noras skaityti tokias knygas... O iki tol skaitau grožinę literatūrą, kurioje irgi neretai daug psichologijos, tiesa, užmaskuotos meniniu tekstu, simboliais ir pan. "Laimės svarstykles" skaičiau gana lėtai. Man tai buvo vakaro knyga prieš miegą. Paskaitydavau ne daugiau nei vieną ar du skyrelius per dieną. Po to dar ilgai prieš miegą galvodavau. Kartais galvodavau dar ir kitą dieną. Kai kuriuos skyrelius skaičiau gana ramiai, nes neatrodė, kad jie būtų apie mane, bet kai kurie kažką viduje palietė, sujudino, skaitydama juos gailėjausi savęs ir jaučiau skausmą giliai viduje... Tikriausiai tai yra mane kamuojančios psichologinės problemos, kad į kai kurias temas taip jautriai reaguodavo mano smegenys, o kai kurias kitas priimdavo visiškai neutraliai... Tikriausiai gerb. G. Petronienė man patartų apsilankyti psichoterapeuto kabinete ir tuos skaudulius išsiaiškinti, paieškoti drauge sprendimo būdų ar išmokyti atsipalaiduoti... Kas žino, gal kada nors tai padarysiu... Gal psichologinės knygos tik pradžia... Vėliau bus natūralus žingsnis prie asmeniškesnių problemų sprendimų... Jų juk visi turi. Nežinau, ar rekomenduočiau šią knygą visiems. Gal ne visiems jos reikia. Gal kitiems ji pasirodytų per daug paprasta, bet man šiuo mano gyvenimo etapu ji tiko - suteikė apmąstymų ir gal tam tikrą nusiraminimą. Ir dar man patiko, kad čia nebuvo jokių sektantiškų, new age nesąmonių, abejotino dvasinio mokymo ar teisuoliškų patarimų, kaip neva turėtum gyventi. Viskas pagrįsta pavyzdžiais ir psichologija. Tikrai nesigailiu ją perskaičiusi ir, manau, ateityje, skaitysiu kitas G. Petronienės knygas!
Pati esu psichologė ir Petronienė mane įkvėpia, besimokant ji buvo man modelis. Dar studijų laikais perskaičiau bene visas jos knygas, ir visas su pasimėgavimu. Šita knyga deja yra prasčiausia. Pusę perskaičiau ir tiesiog padėjau, nebenorėjau švaistyti laiko. Apie viską ir apie nieką. Lyg ir knygos idėją supratau, bet kažkaip trūko autorės balso, naratyvo, kur visa tai veda, prie ko ir su kuo.
Knyga lyg apie viską ir nieką, bet viskas iš širdies. Pirmą kartą perskaičius, supratau, jog tai knyga, kurią reikia skaityti ne kartą ir ne du. Nuolat atsiversti ir perskaičius skyrių pergalvoti esamas mintis. Labai patiko! Rekomenduoju :)