Hello! Rytas, už lango dulksna, lynoja, tad, nors man ir atostogos, rasiu laiko parašyti dar vieną savo perskaitytos knygos apžvalgą.
Tai bene labiausiai visomis prasmėmis neįprasta knyga, kokią esu skaitęs. Bet tai - tik į gera. Literatūra juk yra meno šaka, o mene spraustis į rėmus tikrai nėra būtina. Išbandyti neformatą įdomu ir kartais tai atneša rašytojui dar didesnę sėkmę nei važiavimas jau išasfaltuotais keliais (užsiėmimas tuo, kas jau patikrinta ir tikrai veikia).
Taigi, rašysiu šiandien apie Hugh'o Brazier'o ir Jan'o McCann'o collab'ą "365 skaičių knyga".
Iškart galiu pasakyti, kad rašymo struktūra man patiko. Kiekvienas puslapis - tarsi nauja mažytė esė, smulkutis rašto darbas tema, kuri niekaip nesusijusi su sekančiame puslapyje būsiančia, tad labai patogu nutraukti skaitymą - tereikia pabaigti skaityti jau pradėtą puslapį ir įsidėti skirtuką.
Dar viena labai inovatyvi idėja - nuorodos kiekvieno skyrelio apačioje. Pastarųjų pagalba yra sudaroma galimybė skaitytojui knygą krimsti dviem būdais - tradiciniu, skaitant pirmą, antrą, trečią ir t.t. puslapius ARBA organišku - sekti nuorodas, kurios dalinai susieja kiekvieno skyrelio tematiką ir "šokinėti" po visą knygą.
Taip galbūt būtų dar įdomiau, tačiau aš likau prie pirmojo skaitymo būdo. Vis dėlto už unikalumą ir
kokybišką idėjos įgyvendinimą (šiuo "organišku" būdu pamėginau perskaityti keliolika skyrelių - tiesiog norėjau patikrinti, ar veikia sistema, ir priekaištų jai BEVEIK neradau - apie trūkumus užsiminsiu recenzijos pabaigoje) neabejotinai skiriu +1 balą.
Temos, na, ar bent didžiuma jų, įtraukiančios, "užkabinančios". Patiko būtent tuo, kad jos (ir pati knyga apskritai) pakelia skaitytojo IQ. Tematika labai plati, taip pat čia yra ir itin daug įdomių faktų, kuriais daugelis nė nesusimąstytų pasidomėti. Visi tie faktai suskirstyti be jokios loginės prasmės (neskaitant skyrių apačiose esančių nuorodėlių) ir patys parinkti skaičiai dažnai nevaidina esminio vaidmens duotąjame fakte (tarkim, esminis skyriaus skaitmuo yra ne data, o vyksmo dienų kiekis arba žuvusiųjų skaičius ar net tai, kiek tam tikrame pastate yra laiptelių).
Žinoma, tokių temų naudojimas ir nuoseklumo bei tąsos nebuvimas turi ir šalutinį poveikį. Nemenka dalis skyrelių reikalauja šiokio tokio pirminių žinių bagažo, taip pat reikia max susikaupti - skaityti kone visiškoje tyloje, telefoną perjungti į skrydžio režimą, o kambaryje nuleisti roletą, siekiant atsiriboti nuo supančios aplinkos.
Knygos dėka sužinojau tikrai daug, ir susitikęs su draugais galėsiu mandravot, koks protingas esu - gautas žinias itin nesudėtinga bus panaudoti mėginant įsilieti į įvairiausio plauko diskusijas. Perskaitęs knygą jaučiuosi galįs diskutuoti su kur kas protingesniais asmenimis, nei iki šiol.
Papriekaištauti būtų galima nebent vertėjai bei teksto redaktorei, redagavusiai į lietuvių kalbą jau išverstą tekstą, ar dar kažkam, kas turėjo progą prisiliesti prie vertimo dar prieš atiduodant knygą masiniam spausdinimui. Keletas grubių klaidų nepastebėtos praslydo ir visgi išvydo dienos šviesą galutiniame knygos variante, parduodamame skaitytojams.
Štai pora (o gal buvo ir daugiau jų, tik aš nepastebėjau, nes skaičiau didžiąją knygos dalį tradiciniu būdu) nuorodų veda į neteisingus skyrelius, nes tiesiog supainioti skaičiai. Kas per aplaidumas...
Ir dar tas 359-o skyriaus fail'as. Vidury teksto, vidury sakinio, net vidury žodelio "tik" yra įterpta internetinė kažkokio photographyblog'o nuoroda, susijusi su išmaniuoju telefonu "Sony Xperia Z1". Įvedžiau tą nuorodą į interneto naršyklę, tai pasirodo, kad tas link'as net nebeegzistuoja! Esmė tame, kad ta akis badanti klaida užima dvi eilutes ir kažkaip niekas jos nepastebėjo. Sad.
Viską apibendrinant galiu teigti, kad knyga man patiko. Patiks ir tiems, kurie nori praplėsti akiratį, esti iš prigimties žingeidūs, mėgsta žinoti daugiau už kitus ir nori kažko itin neįprasto. Rekomenduoju. 4 balai iš 5.
Knygą galit pasiimt leidykloj "Sofoklis". Nuu ne pasiimt, o nusipirkt.