Šis straipsnių ir publikacijų rinkinys "Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius I" itin vaizdžiai perteikia Vilniaus ir vilniečių gyvenimą, kunkuliavusį XVIII–XX a. pradžioje. Pasakojimas perkelia skaitytoją į aštuonioliktą šimtmetį, į privačią miestiečių erdvę – gyvenamuosius namus, kurių duris pravėrus ryškėja patalpų planavimas ir funkcijos, apstatymas, miestiečių apranga ar turėti prabangos daiktai – akies krašteliu galime žvilgtelėti į miesto gyventojų buitį. Anų laikų vilniečių kasdienybę puikiai iliustruoja tekstas apie smurtą prieš moteris ir moteris smurtininkes, apie gajas burtų ir raganavimo tradicijas. Remiantis gausiais Vilniaus žurnalistų feljetonais, išspausdintais XIX a. antros pusės laikraščiuose, pristatomos vilniečių pramogos mieste ir užmiestyje, dažni vieši renginiai, margas nuolat šurmuliuojančios gatvės paveikslas, nenuilstanti prekyba ir mugės, miestiečių „fizionomijos“ ir apdarai, kolektyvinio masinio kraustymosi tradicijos ir daugybė kitų unikalių miesto kasdienybės detalių. Be to, aprašomos XIX a. pabaigos–XX a. pradžios nelaimės ir nusikaltimai, kartinę vilniečių gyvenimą, kartu parodoma augančio ir modernėjančio miesto tamsioji pusė. Prisimenamos miesto bendruomenės pastangos gerinti mažųjų vilniečių gyvenimo ir laisvalaikio sąlygas, organizuoti pirmąsias vaikų vasaros stovyklas, spręsti vaikų nusikalstamumo problemas dvidešimto šimtmečio pradžioje.
Lietuvių istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, tyrinėjanti XIX amžiaus Lietuvos istoriją. Ji dirba Lietuvos istorijos institute ir yra viena ryškesnių šio laikotarpio tyrėjų Lietuvoje.
Savo darbuose Medišauskienė daug dėmesio skiria Rusijos imperijos valdymo laikotarpiui, cenzūros politikai bei visuomenės raidai. Ji yra parašiusi ir sudariusi nemažai mokslinių publikacijų, nagrinėjančių Lietuvos kultūrinį ir politinį gyvenimą, taip pat prisidėjusi prie svarbių istorinių leidinių rengimo.
Jos tyrimai padeda geriau suprasti sudėtingą XIX amžiaus Lietuvos visuomenės ir valstybingumo raidą.
Keista knyga - nei struktūros, nei bendros minties, nei tyrimo su idėja ir rezultatais (nors autoriai - istorikai ir išleista Lietuvos istorijos instituto). Kitaip sakant - daugmaž bet kaip sumesta krūva įdomių dalykų ir dalykėlių apie 18-19 a. Vilniaus kasdienybę. Pasiskaityti įdomu - tikrai įspūdingų detalių yra, kai kurios šiurpios (pvz., apie nusikaltimus, ypač apie masiškai žudomus naujagimius ir kūdikius), kai kurios gražios (pvz., apie, kaip šiandien sakytumėm, ekologišką nuotėkų ir atmatų išvežimą ir panaudojimą). Tiesiog aprašymai, kurie kartais būna nykūs nykūs, o kartais - keisti kaip įdomybių skyrelis žurnale. Tai ir tiek. Beje, užmečiau akį, kas gi čia tą knygą rėmė, negi, galvoju, tokį bardakišką leidinį remia mokslo taryba Ir ką, apakau: ogi MG Baltic konsernas rėmė, Istorijos institutas išleido. Nieko nesupratau, kodėl... Tai ta detalė, ko gero, labiausiai skatina susimąstyti.