What do you think?
Rate this book
The Baltic Revolution: Estonia, Latvia, Lithuania and the Path to Independence
World attention has focused on the newly independent Baltic states of Latvia, Estonia, and Lithuania, as they struggle to become politically and economically viable. In this timely book, Anatol Lieven presents an intimate and engaging portrait of the history and culture of the Baltic states from their ancient origins to their contemporary status. He explores the culture and personality of the Baltic peoples, their religious and racial differences, their relations with Russia and with the West, and their prospects for the future.
Lieven begins by describing the ancient Baltic peoples, their conquest by the Christians, the evolution of the Lithuanian empire and their union with Poland, and the experience of the Baltic provinces under the Russian Empire. He then looks at the countries' first struggle for independence in 1918, the failure of democracy and the establishment of authoritarian regimes, and the Soviet annexation of the Baltic in 1940. Lieven discusses the class structure of the Baltics and the ethnic tensions that have existed between the Germans, Jews, Poles, and Russians who live there. Drawing on a wide range of sources including interviews, newspaper accounts, and his own observations, he describes and analyzes the rise of national movements in each of the three countries after Glastnost. He concludes by discussing the new constitutions and the elections of 1992, the current forces of order, the demolition of the Soviet economies, and the possibilities for democracy and Europeanization or for ethnic conflict and nationalist dictatorship.
Lieven begins by describing the ancient Baltic peoples, their conquest by the Christians, the evolution of the Lithuanian empire and their union with Poland, and the experience of the Baltic provinces under the Russian Empire. He then looks at the countries' first struggle for independence in 1918, the failure of democracy and the establishment of authoritarian regimes, and the Soviet annexation of the Baltic in 1940. Lieven discusses the class structure of the Baltics and the ethnic tensions that have existed between the Germans, Jews, Poles, and Russians who live there. Drawing on a wide range of sources including interviews, newspaper accounts, and his own observations, he describes and analyzes the rise of national movements in each of the three countries after Glastnost. He concludes by discussing the new constitutions and the elections of 1992, the current forces of order, the demolition of the Soviet economies, and the possibilities for democracy and Europeanization or for ethnic conflict and nationalist dictatorship.
504 pages, Paperback
First published January 1, 1993
2 people are currently reading
253 people want to read
About the author
Anatol Lieven
23 books96 followersAnatol Lieven currently reports from Central Europe for the Financial Times. In 1996-97 he was visiting senior fellow at the U.S. Institute of Peace in Washington, D.C. He is the author of The Baltic Revolution: Estonia, Latvia, Lithuania and the Path to Independence, published by Yale University Press.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 6 of 6 reviews
Read
June 23, 2018Jau nebe pirmą kartą maloniai skaitinėju šią puikiu žurnalistiniu stiliumi parašytą Baltijos šalių nacionalizmo studiją. Labai įdomu palyginti šiandieninės mūsų valstybės (bei kaimynių latvių ir estų) realijas su 1993 m. perspektyva. Džiugu konstatuoti, kad daugeliu atveju šio įžvalgaus autoriaus gana pesimistinės prognozės nepasiteisino, ir kad politinė, ekonominė Baltijos valstybių pažanga pranoko drąsiausius to meto spėjimus. Kita vertus, kai kurios Lieveno diagnozės, pavyzdžiui tautinio "feminizmo", patriotinio fetišizmo, "istorinės" mitologijos klausimais išlieka vertos dėmesio. Man asmeniškai pats įdomiausias pirmasis knygos skyrius, kuriame aptariamas tautinis kiekvienos Baltijos tautos charakteris, toks kokį jį mato stebėtojas prašalaitis ir, žinoma, toks, kokį mes patys trokštame jį jam pateikti.
August 10, 2021
Kaip sako vienas apžvalgininkas, J. Lieveno darbas buvo savo laiko produktas; bet vis tiek verta šios istorinės vertės. Praeitis visada yra, nesvarbu, koks kraštutinis išorinis pakeitimas. Jo objektyvi regiono apžvalga užjaučiančiai pristatė jo istoriją ir tautas, vengdama viktimologijos atakų ar demonizuodama Rusiją.
Maskvos sugertos Baltijos šalys Vokietijai buvo tarsi Elzasas-Lotaringija: Achilo kulnas, aplenkiantis visą imperiją. Dauguma to, kas tapo sovietinėmis respublikomis, niekada neturėjo nepriklausomo valstybingumo, išskyrus kelis laikinus 1917 m. Režimus, kuriuos sovietų armija lengvai numušė. Baltijos šalys (paprastai Suomija neįtraukiama į grupę, nors techniškai tai neteisinga) išvengė tokio likimo ir kartai įtvirtino save kaip pripažintas nacionalines valstybes. Jei Stalinas būtų parodęs savo pokario apdairumą 1940 m., Jis būtų pertvarkęs jas į „Liaudies respublikas“, išsaugodamas bent jau suvereniteto fasadą. Tokios partnerystės tikėjosi baltieji kairieji, o ne tiesioginė aneksija. Tačiau kadangi šios sritys kažkada buvo „rusų“, atskirtos Bresto-Litovsko sutarties, Stalinas matė kerštingą galimybę, kaip ir kiti atgimstančių imperijų diktatoriai, nusimetę Pirmojo pasaulinio karo pančius.
Apibūdindamas tolesnę Baltijos raidą, Lievenas vengia propagandinių klišių, kurias puoselėja tam tikri emigrantai ir tremtiniai (baltų kalbos buvo „uždraustos“ arba Raudonoji armija vykdė „genocidą“). Jis taip pat nenutolsta nuo tam tikrų nacionalistų vaidmens nacių bendradarbiavime, kuris Maskvai „pateisino“ pokario reaneksavimą.Lietuva Kartu jis vengia pastebėti prieštaravimą: smerkdami sovietų okupaciją, daugelis baltų pasiliko teisę pasirinkti pageidaujamus okupantus. Taigi sovietmečio pareigūnai dažnai buvo teisiami kaip išdavikai, o jų kolegos iš Vokietijos dažnai gavo patriotinius medalius ir veteranų lengvatas.
Nors dauguma buvusių sovietinių respublikų pateko į buvusių Europos kolonijų Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose spąstus - šiek tiek daugiau nei getai su vėliavomis - palanki Baltijos šalių padėtis išlygino jų posovietinę raidą. Tačiau jie turi savo problemų: etninę netoleranciją, meilę pasiūlos šalims, tokias kaip vienodas mokestis, religinį fundamentalizmą, mafijos korupciją. Jų naudingumas skaidant SSRS dėl to, kad jie išmetė Vakarų radarą (taigi reikia kartkartėmis šiek tiek šurmuliuoti su Rusija, kad mums visiems kitiems primintų, kad jie vis dar gyvi).
Šiek tiek ilga, ši knyga puikiai susidoroja su visa šio regiono istorija. Į istoriją įtraukus kraštovaizdį, šioje knygoje iš tikrųjų nagrinėjami visi kampai.
Norėčiau pamatyti atnaujintą versiją, nes leidinys buvo beveik prieš 20 metų! Nepaisant šio trūkumo, informacija yra šviesi tiems, kurie bando suvokti regiono paveldą ir įtaką.
Gana pasenusi dabar. Tačiau nuoširdus, aštrus Liuveno liudininkų pasakojimas apie tą lemtingą šiuolaikinės Europos istorijos laikotarpį (1988–1991 m.). Norėčiau pamatyti 2 t., Kai Lievenas dabar, 2020 m., Aplankys Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Tai ne pirmas kartas, kai man patinka skaityti šį baltų nacionalizmo tyrimą, parašytą puikiu žurnalistiniu stiliumi. Labai įdomu palyginti šiandieninės valstybės (ir kaimyninių latvių bei estų) realijas su 1993 m. Perspektyvos realijomis. Džiugu pastebėti, kad daugeliu atvejų gana pesimistinės šio įžvalgaus autoriaus prognozės nepasitvirtino, o Baltijos šalių politinė ir ekonominė pažanga pranoko drąsiausias to meto prognozes. Kita vertus, kai kurios Lieveno diagnozės, tokios kaip nacionalinis „feminizmas“, patriotinis fetišizmas ir „istorinė“ mitologija, lieka vertos dėmesio. Man asmeniškai įdomiausias yra pirmasis knygos skyrius, kuriame aptariamas kiekvienos baltų tautos nacionalinis charakteris, kaip mato stebėtojas, ir, žinoma, kaip mes norime jį jam pristatyti.
Tiems, kurie nori sužinoti apie regiono ir jo tautų pagrindus, Lieveno knyga yra tokia gera įžanga kaip ir anglų kalba.
Maskvos sugertos Baltijos šalys Vokietijai buvo tarsi Elzasas-Lotaringija: Achilo kulnas, aplenkiantis visą imperiją. Dauguma to, kas tapo sovietinėmis respublikomis, niekada neturėjo nepriklausomo valstybingumo, išskyrus kelis laikinus 1917 m. Režimus, kuriuos sovietų armija lengvai numušė. Baltijos šalys (paprastai Suomija neįtraukiama į grupę, nors techniškai tai neteisinga) išvengė tokio likimo ir kartai įtvirtino save kaip pripažintas nacionalines valstybes. Jei Stalinas būtų parodęs savo pokario apdairumą 1940 m., Jis būtų pertvarkęs jas į „Liaudies respublikas“, išsaugodamas bent jau suvereniteto fasadą. Tokios partnerystės tikėjosi baltieji kairieji, o ne tiesioginė aneksija. Tačiau kadangi šios sritys kažkada buvo „rusų“, atskirtos Bresto-Litovsko sutarties, Stalinas matė kerštingą galimybę, kaip ir kiti atgimstančių imperijų diktatoriai, nusimetę Pirmojo pasaulinio karo pančius.
Apibūdindamas tolesnę Baltijos raidą, Lievenas vengia propagandinių klišių, kurias puoselėja tam tikri emigrantai ir tremtiniai (baltų kalbos buvo „uždraustos“ arba Raudonoji armija vykdė „genocidą“). Jis taip pat nenutolsta nuo tam tikrų nacionalistų vaidmens nacių bendradarbiavime, kuris Maskvai „pateisino“ pokario reaneksavimą.Lietuva Kartu jis vengia pastebėti prieštaravimą: smerkdami sovietų okupaciją, daugelis baltų pasiliko teisę pasirinkti pageidaujamus okupantus. Taigi sovietmečio pareigūnai dažnai buvo teisiami kaip išdavikai, o jų kolegos iš Vokietijos dažnai gavo patriotinius medalius ir veteranų lengvatas.
Nors dauguma buvusių sovietinių respublikų pateko į buvusių Europos kolonijų Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose spąstus - šiek tiek daugiau nei getai su vėliavomis - palanki Baltijos šalių padėtis išlygino jų posovietinę raidą. Tačiau jie turi savo problemų: etninę netoleranciją, meilę pasiūlos šalims, tokias kaip vienodas mokestis, religinį fundamentalizmą, mafijos korupciją. Jų naudingumas skaidant SSRS dėl to, kad jie išmetė Vakarų radarą (taigi reikia kartkartėmis šiek tiek šurmuliuoti su Rusija, kad mums visiems kitiems primintų, kad jie vis dar gyvi).
Šiek tiek ilga, ši knyga puikiai susidoroja su visa šio regiono istorija. Į istoriją įtraukus kraštovaizdį, šioje knygoje iš tikrųjų nagrinėjami visi kampai.
Norėčiau pamatyti atnaujintą versiją, nes leidinys buvo beveik prieš 20 metų! Nepaisant šio trūkumo, informacija yra šviesi tiems, kurie bando suvokti regiono paveldą ir įtaką.
Gana pasenusi dabar. Tačiau nuoširdus, aštrus Liuveno liudininkų pasakojimas apie tą lemtingą šiuolaikinės Europos istorijos laikotarpį (1988–1991 m.). Norėčiau pamatyti 2 t., Kai Lievenas dabar, 2020 m., Aplankys Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Tai ne pirmas kartas, kai man patinka skaityti šį baltų nacionalizmo tyrimą, parašytą puikiu žurnalistiniu stiliumi. Labai įdomu palyginti šiandieninės valstybės (ir kaimyninių latvių bei estų) realijas su 1993 m. Perspektyvos realijomis. Džiugu pastebėti, kad daugeliu atvejų gana pesimistinės šio įžvalgaus autoriaus prognozės nepasitvirtino, o Baltijos šalių politinė ir ekonominė pažanga pranoko drąsiausias to meto prognozes. Kita vertus, kai kurios Lieveno diagnozės, tokios kaip nacionalinis „feminizmas“, patriotinis fetišizmas ir „istorinė“ mitologija, lieka vertos dėmesio. Man asmeniškai įdomiausias yra pirmasis knygos skyrius, kuriame aptariamas kiekvienos baltų tautos nacionalinis charakteris, kaip mato stebėtojas, ir, žinoma, kaip mes norime jį jam pristatyti.
Tiems, kurie nori sužinoti apie regiono ir jo tautų pagrindus, Lieveno knyga yra tokia gera įžanga kaip ir anglų kalba.
June 11, 2009
A bit outdated since it came out in 93/94, but the background information about the Baltic States was very useful in understanding the current state of affairs in these countries.
I especially enjoyed the translations and excerpt of literature and poetry from the region.
I especially enjoyed the translations and excerpt of literature and poetry from the region.
June 14, 2020
Quite outdated now. But honest, incisive eyewitness account by Lieven of that crucial period (1988-1991) in Europe’s modern history. Would love to see vol 2, with Lieven revisiting Lithuania, Latvia and Estonia now, in 2020.
November 26, 2022
It is a great resource on the background of the Baltic countries up until 1993, when the book was published. It provides an insight into the history and culture of the three nations.
March 26, 2014
A bit long, this book does a nice job in dealing with the full history of this region. Including the landscape in the history, this book truly examines all of the angles.
I would love to see an updated version, as the publication was nearly 20 years ago! Despite this shortcoming, the information is enlightening for someone trying to grasp the heritage and influences present in the region.
I would love to see an updated version, as the publication was nearly 20 years ago! Despite this shortcoming, the information is enlightening for someone trying to grasp the heritage and influences present in the region.
Displaying 1 - 6 of 6 reviews