,,Pirmiausia turime atpažinti, kada būname savikritiški. Tada galime pakeisti situaciją ir, užuot save teisę sakyti ,,Tai buvo skaudi patirtis”. Tą akimirką, kai, užuot save teisę, tai situacijai suteikiame pavadinimą ,,skausminga”, kažkas pasikeičia. Mes pripažįstame, kad nesvarbu, dėl kokių priežasčių ta patirtis mums buvo skausminga, todėl galime pajusti užuojautą. O tada, užuot toliau apie tai galvoję, mes paleidžiame tą patirtį ir judame toliau”.
Labai patiko pažvelgt į valgymo sutrikimus labiau iš medicininės pusės, jų indikacijas, pasekmes ir aišku gydymo būdus. Visgi pritrūko puslapių pabaigoje knygos, ką galime daryti kiekvienas, kad išvengtume ar bent sumažintume riziką susirgti valgymo sutrikimais aplink mus supančius žmones (įskaitant ir mus pačius). Išvados greitai perbėgtos mano nuomone, labiausiai orientuojamasi į vaikus.
Įdomu būtų kokį veikalą paskaityti tokio gylio, kokia situacija yra Lietuvoje šiuo klausimu.