What do you think?
Rate this book
Žalčio žvilgsnis
Romane kalbama apie Meižių giminę - pradedant nuo vaikų, baigiant mirusiais seneliais, vis dar aktyviai dalyvaujančiais gyvųjų gyvenime - diskutuojančiais, retkarčiais pasirodančiais prie vieno stalo ar kalėjimo vienutėje. Tokių ir panašių absurdiškų motyvų „Žalčio žvilgsnyje“ apstu - štai, pavyzdžiui, kad ir senelio Lizano šermenys, kurios tęsiasi kelis mėnesius, o karstas visą šį laiką guli prie puotaujančių, be to, pirmąją mirties dieną nebegyvas senelis net pasodinamas prie stalo, kartu „geria ir valgo“.
- GenresFiction
351 pages, Hardcover
First published January 1, 1980
4 people are currently reading
217 people want to read
About the author
Saulius Tomas Kondrotas
20 books35 followersBorn in 1953, Saulius Tomas Kondrotas emigrated to the West in 1986. During the years of 2001-2004, he worked as a journalist for Radio Free Europe. Since 2004 he has been living in Los Angeles, California (USA). He published three collections of stories, and the novels: “A Glance of the Serpent“ (1981), “And the Faces of Those Glancing through the Window Will Darken“ (1985).
His works have been translated into 20 different languages around the world. Kondrotas’s masterfully composed stories are marked by elements of time and fantasy, as well as intertextuality. He often combines several literary genres, while examining universal questions. Kondrotas is considered the most important representative of magical realism in Lithuanian literature.
---
Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953) – prozininkas, scenaristas. 1976 m. Vilniaus universitete baigė istorijos studijas. Dirbo Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, dėstė Dailės institute marksizmo katedroje. Debiutavo apsakymų rinkiniu „Pasaulis be ribų“ (1977). Vėliau išleido apsakymų rinkinį „Įvairių laikų istorijos“ (1982), romanus „Žalčio žvilgsnis“ (1981), „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ (1–2, 1985). 1986 m. pasitraukė iš Lietuvos. Po emigracijos Lietuvoje buvo tapęs nepageidaujamu rašytoju. Daug metų dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje. 2004 m., uždarius šią stotį, išvyko gyventi į JAV. Pastaruoju metu pirmenybę teikia ne literatūrai, o foto menui (žr. www.kondrotas.com). 2004 m. LRS leidykla išleido S. T. Kondroto prozos rinktinę „Meilė pagal Juozapą“, kurioje yra ir naujų autoriaus tekstų. S. T. Kondroto meninis pasaulis paklūsta ne įprastiems tikrovės suvokimo dėsniams, o ribų nežinančiai vaizduotės laisvei. Istorinis laikas pasirodo vos keliomis detalėmis, jo abstrahuotame pasaulėvaizdyje veikiantys žmonės panašūs į mitinius personažus, kurie įkūnija tam tikrą aistrą ar idėją. Vaizduodamas personažų likimus ir moralinius kazusus, S. T. Kondrotas naudoja biblinius simbolius, siužetus, istorijos, mitologijos motyvus. Romanuose be pagrindinės fabulos vystoma daugybė kitų siužetinių linijų. Tekstas konstruojamas kaip nenutrūkstantis įvairialypis dialogas, į kurį kartais įpinama detektyvinė intriga, filosofiniai apmąstymai ir nerimuotai poezijai artimi pasažai. Pasaulis atrodo nerealus kaip sapnas, tačiau keistai baisus dėl aiškiai apčiuopiamo tikrumo. „S. T. Kondrotas yra bene barokiškiausias lietuvių rašytojas. Žaisminga, neafektuota retorika, daugiaprasmės metaforos, ironija, krikščioniškų ir pagoniškų mitų, simbolių, įvaizdžių sintezė, archaiški, magiški užkalbėjimai, tanki, sutirštinta kalba ir stenografinė kalba, šaltas racionalaus ir iracionalaus žmogaus psichologijos skerspjūvis ir mistikos, pasakų – „šulinių dugne radusios laimę našlaitės“ – pasaulis. Magiškojo arba mitinio realizmo pasaulis“ (Vygandas Šiukščius).
His works have been translated into 20 different languages around the world. Kondrotas’s masterfully composed stories are marked by elements of time and fantasy, as well as intertextuality. He often combines several literary genres, while examining universal questions. Kondrotas is considered the most important representative of magical realism in Lithuanian literature.
---
Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953) – prozininkas, scenaristas. 1976 m. Vilniaus universitete baigė istorijos studijas. Dirbo Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, dėstė Dailės institute marksizmo katedroje. Debiutavo apsakymų rinkiniu „Pasaulis be ribų“ (1977). Vėliau išleido apsakymų rinkinį „Įvairių laikų istorijos“ (1982), romanus „Žalčio žvilgsnis“ (1981), „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ (1–2, 1985). 1986 m. pasitraukė iš Lietuvos. Po emigracijos Lietuvoje buvo tapęs nepageidaujamu rašytoju. Daug metų dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje. 2004 m., uždarius šią stotį, išvyko gyventi į JAV. Pastaruoju metu pirmenybę teikia ne literatūrai, o foto menui (žr. www.kondrotas.com). 2004 m. LRS leidykla išleido S. T. Kondroto prozos rinktinę „Meilė pagal Juozapą“, kurioje yra ir naujų autoriaus tekstų. S. T. Kondroto meninis pasaulis paklūsta ne įprastiems tikrovės suvokimo dėsniams, o ribų nežinančiai vaizduotės laisvei. Istorinis laikas pasirodo vos keliomis detalėmis, jo abstrahuotame pasaulėvaizdyje veikiantys žmonės panašūs į mitinius personažus, kurie įkūnija tam tikrą aistrą ar idėją. Vaizduodamas personažų likimus ir moralinius kazusus, S. T. Kondrotas naudoja biblinius simbolius, siužetus, istorijos, mitologijos motyvus. Romanuose be pagrindinės fabulos vystoma daugybė kitų siužetinių linijų. Tekstas konstruojamas kaip nenutrūkstantis įvairialypis dialogas, į kurį kartais įpinama detektyvinė intriga, filosofiniai apmąstymai ir nerimuotai poezijai artimi pasažai. Pasaulis atrodo nerealus kaip sapnas, tačiau keistai baisus dėl aiškiai apčiuopiamo tikrumo. „S. T. Kondrotas yra bene barokiškiausias lietuvių rašytojas. Žaisminga, neafektuota retorika, daugiaprasmės metaforos, ironija, krikščioniškų ir pagoniškų mitų, simbolių, įvaizdžių sintezė, archaiški, magiški užkalbėjimai, tanki, sutirštinta kalba ir stenografinė kalba, šaltas racionalaus ir iracionalaus žmogaus psichologijos skerspjūvis ir mistikos, pasakų – „šulinių dugne radusios laimę našlaitės“ – pasaulis. Magiškojo arba mitinio realizmo pasaulis“ (Vygandas Šiukščius).
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 29 of 29 reviews
January 25, 2023
Nežinau kodėl, bet didžiausią įspūdį padarė romano pradžia ir pabaiga. Graži kalba, puikūs žmonių ir vietovių aprašymai, įdomi istorija bet, mano nuomone, ne visada įtikinami dialogai ir vidiniai monologai.
'Rudenio naktį žmogus supranta, kad priklauso panašių į save būriui ir kad paramos gali sulaukti tik iš jų, nes pasaulis, kuris kitais metų laikais atrodo jaukus ir darniai bičiuliškas žmogui, šiuo metu atskleidžia savo esmę: nepasikliauk, girdi, manim, savo gelmėse aš brandinu pyktį tau ir tavi genčiai; tu nenori laikyti kelio, kurį aš kažkada tau parodžiau, kai daviau rankas tik vaisiui nuskinti; t pradėjai kalbėti liežuviu, kurį tau daviau vartalioti maistui burnoje; tu nepatenkintas nuolatine gyvenimo ir mirties kaita, tai ŠE TAU. Smūgis sudrebina namų sienas, subraška stogas tarsi moters sąnariai agnaus meilužio glėby. Tie, kurie turi žmonas, nubunda ir vėl užmiega tvirčiau apsikabinę jas. Vienišieji ieško šilumos savyje. Jie pasitelkia atmintį ir vaizduotę ir ima kurti rūmą iš minčių. Ir tik tada vėl įgyja pasitikėjimo ir tvirtybės. Jie išvysta skaidrius šaltinius, sruvenančius per žalias, saulėtas pievas, išgirsta tyrus paukščių balsus, patiria pavasarišką sielos vaiskumą. Ir šitaip jie vėl susigrąžina gyvybišką norą norėti.'
'Rudenio naktį žmogus supranta, kad priklauso panašių į save būriui ir kad paramos gali sulaukti tik iš jų, nes pasaulis, kuris kitais metų laikais atrodo jaukus ir darniai bičiuliškas žmogui, šiuo metu atskleidžia savo esmę: nepasikliauk, girdi, manim, savo gelmėse aš brandinu pyktį tau ir tavi genčiai; tu nenori laikyti kelio, kurį aš kažkada tau parodžiau, kai daviau rankas tik vaisiui nuskinti; t pradėjai kalbėti liežuviu, kurį tau daviau vartalioti maistui burnoje; tu nepatenkintas nuolatine gyvenimo ir mirties kaita, tai ŠE TAU. Smūgis sudrebina namų sienas, subraška stogas tarsi moters sąnariai agnaus meilužio glėby. Tie, kurie turi žmonas, nubunda ir vėl užmiega tvirčiau apsikabinę jas. Vienišieji ieško šilumos savyje. Jie pasitelkia atmintį ir vaizduotę ir ima kurti rūmą iš minčių. Ir tik tada vėl įgyja pasitikėjimo ir tvirtybės. Jie išvysta skaidrius šaltinius, sruvenančius per žalias, saulėtas pievas, išgirsta tyrus paukščių balsus, patiria pavasarišką sielos vaiskumą. Ir šitaip jie vėl susigrąžina gyvybišką norą norėti.'
January 16, 2021
Mane ištiko viena geriausių (jeigu ne pati geriausia!) lietuviškų knygų.
Neblevyzgosiu apie ką joje rašoma, kokios temos nagrinėjamos ar kaip virtuoziškai visa tai daroma - ją tiesiog privalu perskaityti ir tiek. Taip, ši knyga tikrai tokia gera. Dulkėse ji palieka ir numylėtą "Baltą drobulę", ir "Altorių šešėly"; galbūt vienintelis rimtesnis konkurentas, su kuriuo stumdosi pečiais, išlieka "Vilniaus pokeris"- mano subjektyviu vertinimu, abi jos vertos pirmosios vietos laurų, tik "Žalčio žvilgsnis" kažkaip nepelnytai primirštas ir plačiai nebeaptarinėjamas.
Norėčiau būti šią knygą perskaičiusi anksčiau, tačiau jeigu būčiau žinojusi kokia ji gera, būčiau taupiusi ir delsusi iki paskutinės minutės. Tad dabar tik saldžiai pavydžiu visiems neskaičiusiems ir dar kartą sakau, kad labai labai labai verta ją pažinti.
Neblevyzgosiu apie ką joje rašoma, kokios temos nagrinėjamos ar kaip virtuoziškai visa tai daroma - ją tiesiog privalu perskaityti ir tiek. Taip, ši knyga tikrai tokia gera. Dulkėse ji palieka ir numylėtą "Baltą drobulę", ir "Altorių šešėly"; galbūt vienintelis rimtesnis konkurentas, su kuriuo stumdosi pečiais, išlieka "Vilniaus pokeris"- mano subjektyviu vertinimu, abi jos vertos pirmosios vietos laurų, tik "Žalčio žvilgsnis" kažkaip nepelnytai primirštas ir plačiai nebeaptarinėjamas.
Norėčiau būti šią knygą perskaičiusi anksčiau, tačiau jeigu būčiau žinojusi kokia ji gera, būčiau taupiusi ir delsusi iki paskutinės minutės. Tad dabar tik saldžiai pavydžiu visiems neskaičiusiems ir dar kartą sakau, kad labai labai labai verta ją pažinti.
March 16, 2019
Šį romaną laikau meno kūriniu. Ne apie visą literatūrą tai pasakyčiau. Vienu metu jau vengiau skaityti knygas, kurių veiksmas vyksta tradiciniame lietuviškame kaime, nes studijuodama jaučiausi į valias prisiskaičiusi mūsų klasikos.
Pasakojimas įtraukė ir sužavėjo mane nuo pat pradžių. Vaizduojama kartų kartomis susieta giminė, kurios gana ryškus bruožas: labai gražios moterys ir santūrūs, uždari vyrai. Pasakojimas prasideda visai Meižių giminei susirinkus Anapilin išlydėti senolį. Į trobas ir tvartus susirenka tiek gyvieji atsisveikinti, tiek mirusieji pasiimti pas save. Absoliučiai dėl subjektyvių priežasčių ši pasakojimo vieta mane tiesiog griebė už širdies.
Toliau romano naratyve plėtojama giminės tragedijų istorija. Sunkūs meilės ryšiai, likimo (gal tiksliau būtų įvardinti: Dievo) nulemti išbandymai ir praradimai. Čia gausu krikščionybės aliuzijų: nukryžiavimo, atlyginimo už nuodėmes, o pagrindinio veikėjo gyvenimo kelią taip pat palietusi sunki Dievo ranka ("Kai vaikas gimsta su juodais plaukais, žmonės šneka, kad Dievas nuo jo nusigręžė"). Pats veikėjas su tokiu likimu buvo susitaikęs ("Dievas viską supina ir iškraipo, kai tik kieno nors lemtis susiliečia su manąja"). Skaitant šį kūrinį paliečiami jausmai, o kartu įdarbinamas ir protas, bandant šifruoti simbolius, perpreasti estetinius sapno, mito elementus.
Pastebėjau, kad pagrindinio veikėjo santykis su vyrais (seneliu, tėvu, įtėviu) grįstas meile ir pagarba. Čia vyriškas supratingumas, parama, kurie demonstruojami labai santūriai. Autoriaus plunksna tai vaizduoji virtuoziškai ("Aš supratau, kad senolis Venclovas rengiasi numirti. Žiūrėjau tėvui į veidą, tėvas į mane. Abu vienas kitą supratom: aš, kad senolis žada išeiti ir kad tėvo širdis dėl to susispaudžia kaip menkas vieversio kūnas saujoje ir vos neplyšta, jis - kad aš žinau jo jausmus. Mes abu kentėjom, bet slėpėm. Mes - Meižiai).
Santykis su motina skaudus, paženklintas nuodėme, gėda. Motinos pėdsakai sūnaus gyvenime neišnyksta jai žuvus. Ji tarsi persikelia į kitą likimo liniją - mylimosios. Mylimoji Regina graži ir geidžiama visų vyrų. Ji eina į intymų ryšį su jais, tačiau myli tik vieną išrinktąjį. Jis ją supranta ir džiaugiasi esąs vienintelis mylimas, tačiau šiai meilei iki gali išsipildyti taip pat nelemta. Tiek motinos, tie Reginos nuodėmės tarsi deginamos gaisruose. Literatūroje tenka sutikti ugnies įvaizdžių, kurių prasmė yra apvalyti žmogų. Motina žūva liepsnose kartu su savo praeitimi, mylimoji namų gaisrą išggyvena, jai pasitaiko gakimybė ištekėti už Meižio, bet, bet, bet... Žalčio žvilgsnis jo nepaleidžia.
Pasakojimas įtraukė ir sužavėjo mane nuo pat pradžių. Vaizduojama kartų kartomis susieta giminė, kurios gana ryškus bruožas: labai gražios moterys ir santūrūs, uždari vyrai. Pasakojimas prasideda visai Meižių giminei susirinkus Anapilin išlydėti senolį. Į trobas ir tvartus susirenka tiek gyvieji atsisveikinti, tiek mirusieji pasiimti pas save. Absoliučiai dėl subjektyvių priežasčių ši pasakojimo vieta mane tiesiog griebė už širdies.
Toliau romano naratyve plėtojama giminės tragedijų istorija. Sunkūs meilės ryšiai, likimo (gal tiksliau būtų įvardinti: Dievo) nulemti išbandymai ir praradimai. Čia gausu krikščionybės aliuzijų: nukryžiavimo, atlyginimo už nuodėmes, o pagrindinio veikėjo gyvenimo kelią taip pat palietusi sunki Dievo ranka ("Kai vaikas gimsta su juodais plaukais, žmonės šneka, kad Dievas nuo jo nusigręžė"). Pats veikėjas su tokiu likimu buvo susitaikęs ("Dievas viską supina ir iškraipo, kai tik kieno nors lemtis susiliečia su manąja"). Skaitant šį kūrinį paliečiami jausmai, o kartu įdarbinamas ir protas, bandant šifruoti simbolius, perpreasti estetinius sapno, mito elementus.
Pastebėjau, kad pagrindinio veikėjo santykis su vyrais (seneliu, tėvu, įtėviu) grįstas meile ir pagarba. Čia vyriškas supratingumas, parama, kurie demonstruojami labai santūriai. Autoriaus plunksna tai vaizduoji virtuoziškai ("Aš supratau, kad senolis Venclovas rengiasi numirti. Žiūrėjau tėvui į veidą, tėvas į mane. Abu vienas kitą supratom: aš, kad senolis žada išeiti ir kad tėvo širdis dėl to susispaudžia kaip menkas vieversio kūnas saujoje ir vos neplyšta, jis - kad aš žinau jo jausmus. Mes abu kentėjom, bet slėpėm. Mes - Meižiai).
Santykis su motina skaudus, paženklintas nuodėme, gėda. Motinos pėdsakai sūnaus gyvenime neišnyksta jai žuvus. Ji tarsi persikelia į kitą likimo liniją - mylimosios. Mylimoji Regina graži ir geidžiama visų vyrų. Ji eina į intymų ryšį su jais, tačiau myli tik vieną išrinktąjį. Jis ją supranta ir džiaugiasi esąs vienintelis mylimas, tačiau šiai meilei iki gali išsipildyti taip pat nelemta. Tiek motinos, tie Reginos nuodėmės tarsi deginamos gaisruose. Literatūroje tenka sutikti ugnies įvaizdžių, kurių prasmė yra apvalyti žmogų. Motina žūva liepsnose kartu su savo praeitimi, mylimoji namų gaisrą išggyvena, jai pasitaiko gakimybė ištekėti už Meižio, bet, bet, bet... Žalčio žvilgsnis jo nepaleidžia.
May 30, 2015
Turbūt įspūdingiausia lietuviška knyga, kurią teko skaityti! Labiausiai (pa)tikusi tai tikrai. Masterpiece!
April 8, 2018
Pirmiausia tai man labai smagu. Kaip ir rašiau nekart, aš nuoširdžiai mėgstu rasti ką nors vertingo iš LT. Bet kokį meną. Literatūrą... Juvelyriką... Fotografiją... Popieriaus karpinius blia. Bet ką. Ir tai būna taip retai. Bet šį kart - valio valio. Ir antras valio už tai, kad truputį pažįstų šį įdomų žmogų. Ir dėl to man net dvigubai smagu. O knyga? Lietuviškumas, net tarmiškumas - neerzina. Nuotykis - yra. Kai kurios kalbos figūros tokios gražios, kad net nustoji skaityti, kad leisti sau kiek pasidžiaugt. Kaip namudinis kritikas tik atskirčiau daugybės herojų linijų žemėlapio painumą ir keistą pojūtį skaitant kai kuriuos dialogus, kurie skamba kaip "autoriaus balsas". Bet tai tik prisip****mas ir vis tiek tvirtas ir besidžiaugiantis #Recom nuo #LEBooks. Ačiū, Sauliau.
January 30, 2021
Nuostabi knyga. Lietuviškas magiškas realizmas literatūrine kokybe taikantis į aukščiausius standartus ne vien lietuviškame kontekste.
October 5, 2025
Labai įdomi Meižių giminės saga, kurią kai kurie skaitytojai atsiliepimuose lygina su K.Sabaliauskaitės "Silva Rerum". Nelyginčiau, nes šias knygas skiria nemenkas laiko tarpas ir žanro skirtumas. S.T. Kondroto kūrinio magiškasis realizmas yra priimtinas.
July 16, 2020
Nuostabi, tiesiog meistriškai parašyta knyga.
Read
June 9, 2018Nos adentramos a un mundo apunto de desvanecerse, no es nostalgia, es la dura realidad. Todo cambia excepto el mismo cambio. El personaje con quien caminamos por la vieja y mágica Lituania, que para los latinoamericanos, mexicano en mi caso, no solo es fascinante sino educativo poder imaginar eso lares tan distantes y acaso por eso mismo tan ficcionales que nos hace sentirnos parte de la historia y la sensibilidad de una sociedad estóica y resiliente que aprende siempre algo de la adversidad y soledad del espíritud. Pedagogía en todo el recorrido.
February 15, 2022
Romanas, primenantis magiškojo realizmo ir prozos meistro G. G. Markeso prozos eksperimentus. Romanas, kuriame įdomiai atskleidžiami paslaptingos kaimo šeimos gyvenimo paradoksai, 19 a. plėšikų gyvenimas, meilės trilampis, romantiškai nusiteikusio plėšiko aistros. Verta skaityti, jei norite patirti magiškojo realizmo atspindį Lietuvos prozoje.
August 3, 2022
Keista, kad man labai patiko. Kaip tas, kuriam "Šimtas metų vienatvės" yra nuobodžiausia knyga, aš nelabai ko tikėjausi ir iš šios. Bet galiu pasakyti kad knyga turėtų būti mokyklose privalomų knygų saraše vyriesnių klasių moksleiviams.
February 7, 2020
A könyvek két csoportba oszthatóak aszerint, hogy a.) el lehet mesélni a történetüket pár mondatban b.) nem lehet elmesélni a cselekményüket sok mondatban sem. Ez a könyv bízvást az utóbbi csoportba sorolható*. Aztán ez az utóbbi csoport is két csoportra bontható: vagy azért nem lehet elmesélni a történetét, mert b1.) nincs neki olyanja b2.) túlságosan is sok történet van benne ahhoz, hogy ínszakadás nélkül át lehessen nyalábolni mindet. Ez a könyv a b2.) halmazba tartozik. Kezdjük ott, hogy Kondrotas műve eleve két lazán kapcsolódó kisregényből áll, de a szerző ezen felül megsokszorozza az elbeszélők számát is – nem mindentudó E/3-ban vagy személyes, de monoton E/1-ben mesél, hanem hagyja, hogy mindenki elmondja a magáét. És természetesen ahányan csak vannak, annyi szálat tartanak fontosnak, annyi szemszöget mutatnak be, újra és újra máshová helyezve a hangsúlyokat. De nem csak ez az oka a szöveg olvasatokban való gazdagságának – Kondrotas ugyanis tapintható filozófiai-pszichológiai-történelmi ismeretanyag birtokosa, aminek köszönhetően a regény tárházává válik az utalásoknak, a bujkáló rejtett jelentéseknek. Én magam a szövegben így első olvasásra a bűnbeesés motívumát tartottam legfontosabbnak – bizonnyal a cím is erősítette ezt a benyomásomat –, és azt, hogy a szereplők milyen sokáig tudják hurcolni magukkal a bűnök meddő súlyát, azét a bűnét, amit talán nem is ők, hanem apáik követtek el. De azt is hiszem, hogy azok a szereplők képesek kivívni az olvasó szimpátiáját, akik vállalják ezeket a bűnöket és levezeklik őket, nem pedig azok, akik képesek egyszerűen elfelejteni, mintha meg sem történt volna, mintha meg sem tették volna. Bár utóbbiak vannak többen.
Aztán lehet, ha legközelebb olvasom, már mást tartok majd fontosnak. Egyszer talán meglátódik majd.
* Két csoportba oszthatóak a könyvek abban a tekintetben is, hogy vajon illik-e rájuk a mágikus realizmus címke, avagy sem**. Nos, ez a regény ebből a szempontból is a második kategóriába tartozik. Tény ugyan, hogy akadnak benne nehezen megmagyarázható jelenségek (leginkább Lizanas, a mesemondó – vagy mesehallgató? – figurája, aki valami időtlen, évtizedeken átnyúló entitásként fogja keretbe a történetet), de amikor ezt a kötetet mágikus realizmusnak nevezik (sőt, a litván Száz év magány-nak, brrrrr), akkor csak azt kívánják közölni az olvasóval, hogy a balti irodalomban nehezen lehet megtalálni az előzményét. Aki ennél többet kíván tudni arról, mi mágikus realizmus és mi nem, esetleg vitát szeretne kezdeményezni velem kategória mibenlétéről,
bátran tegye meg.
** És a könyvek még számtalan módon két csoportba oszthatóak, de ebbe nem folynék bele. Nem elég a moly tárhelye hozzá. Abba meg belegondolni is borzongató, hányféleképpen oszthatóak a könyvek három, négy vagy öt csoportba.
Aztán lehet, ha legközelebb olvasom, már mást tartok majd fontosnak. Egyszer talán meglátódik majd.
* Két csoportba oszthatóak a könyvek abban a tekintetben is, hogy vajon illik-e rájuk a mágikus realizmus címke, avagy sem**. Nos, ez a regény ebből a szempontból is a második kategóriába tartozik. Tény ugyan, hogy akadnak benne nehezen megmagyarázható jelenségek (leginkább Lizanas, a mesemondó – vagy mesehallgató? – figurája, aki valami időtlen, évtizedeken átnyúló entitásként fogja keretbe a történetet), de amikor ezt a kötetet mágikus realizmusnak nevezik (sőt, a litván Száz év magány-nak, brrrrr), akkor csak azt kívánják közölni az olvasóval, hogy a balti irodalomban nehezen lehet megtalálni az előzményét. Aki ennél többet kíván tudni arról, mi mágikus realizmus és mi nem, esetleg vitát szeretne kezdeményezni velem kategória mibenlétéről,
bátran tegye meg.
** És a könyvek még számtalan módon két csoportba oszthatóak, de ebbe nem folynék bele. Nem elég a moly tárhelye hozzá. Abba meg belegondolni is borzongató, hányféleképpen oszthatóak a könyvek három, négy vagy öt csoportba.
April 12, 2021
“Tu galvosi: kur yra Dievas? Aš jo nematau. Apsidairyk aplink ir išvysi judėjimą. Pūs vėjas, lankstydamas jazminų krūmus, danguj lėks debesys, mainydami savo pavidalus, šniokš žemyn besiveržiančios upės. Visur bus matyti begalinė kantrybė. Turėsi mokytis jos iš kinivarpos, graužiančios medieną, iš šaltinio, kuris prasisunkia pro žemes, iš paukščio, kuris tiek laiko tūno ankštame tvankiame kiaušinyje susirietęs. Apie Dievą nereikia galvoti. Reikia atsimerkus žiūrėti į pasaulį ir tikėti Dievą, nes negali jo netikėti, kai matai šitokią įvairovę.”
June 10, 2021
Turi šiek tiek Márquezo prieskonio. Sužavėjo, stebino, įtraukė, atstūmė ir vis tiek nepaleidau iki paskutinių puslapių.
March 7, 2018
I liked it. Barely. The first half more than the second one.
August 16, 2021
4.3*
Meiziu gimines saga. Abieju Meiziu vyru (tevo ir sunaus) gyvenimai pasmerkti, likimai tragiski, o mylimos moterys - graziausios ir geidziamiausios kaime, taciau ju lemtis siurpi, apgailetina.
Romanas mistinis, destruktyvus, turintis krastutinumu, bet taip pat ir nemazai intelektualiu pasvarstymu.
Tiesa, knyga romano neprimena, sakyciau, tai labiau daugiaplanis kriminalinis kurinys.
“Naujuju Laiku Zmogus turi si ta is Judo Iskarijoto: toks zmogus gali prireikus isduoti tai, ka jis labiausiai myli. Mat Naujuju Laiku Zmogus labai racionalus. Ir tatai yra jo silpnybe. Racionalu zmogu veikia protingi argumentai, ji galima itikinti, ir itikinti visai priesingais dalykais, negu jis iki tol tikejo. Stai mudu nesame tokie. Mes pripazinsime, kad argumentai stiprus, bet vistiek laikysimes savo, manydami, kad tiesiog nesugebame rasti stipresniu kontrargumentu, bet ju yra. Tokie jau ir numirsime. O Naujuju Laiku Zmogus ne toks. Ir todel, kaip cia pasakius, kelia abejoniu jo moralinis atsparumas. Mudviem nekyla klausimas, kodel morale yra tokia. O jam gali kilti.”
Meiziu gimines saga. Abieju Meiziu vyru (tevo ir sunaus) gyvenimai pasmerkti, likimai tragiski, o mylimos moterys - graziausios ir geidziamiausios kaime, taciau ju lemtis siurpi, apgailetina.
Romanas mistinis, destruktyvus, turintis krastutinumu, bet taip pat ir nemazai intelektualiu pasvarstymu.
Tiesa, knyga romano neprimena, sakyciau, tai labiau daugiaplanis kriminalinis kurinys.
“Naujuju Laiku Zmogus turi si ta is Judo Iskarijoto: toks zmogus gali prireikus isduoti tai, ka jis labiausiai myli. Mat Naujuju Laiku Zmogus labai racionalus. Ir tatai yra jo silpnybe. Racionalu zmogu veikia protingi argumentai, ji galima itikinti, ir itikinti visai priesingais dalykais, negu jis iki tol tikejo. Stai mudu nesame tokie. Mes pripazinsime, kad argumentai stiprus, bet vistiek laikysimes savo, manydami, kad tiesiog nesugebame rasti stipresniu kontrargumentu, bet ju yra. Tokie jau ir numirsime. O Naujuju Laiku Zmogus ne toks. Ir todel, kaip cia pasakius, kelia abejoniu jo moralinis atsparumas. Mudviem nekyla klausimas, kodel morale yra tokia. O jam gali kilti.”
May 8, 2020
Tai nuostabus lietuviškos literatūros perlas. Sunku net kažką bandyti apibendrinti, o būtina imti ir skaityti
May 27, 2021
Kokia puiki, subtili ir sustot pamąstyt verčianti knyga.
Ir dar truputis citatų, kurių nepamiršau išsirašyt:
“Bet jis tegali padaryti žmogų laimingą sapne. Tikrovėje lemia žodis.”
“Viešpatie, pagalvojau, senos jos kaip pasaulis, kurį tu sutvėrei, istorijos kartojasi ir kartojasi kiekviename žingsnyje.”
“Žmogus pasirodo ko vertas ne tada, kai daro gerus darbus, o tada, kai iš dviejų blogybių yra priverstas pasirinkti mažesnę.”
“Kodėl vaikai visi buvom vienodi ir nejutom jokio skirtumo tarp savęs ir kitų? Ar tam išaugam, ar tam subręstam, kad vieni pasijustume paženint, kiti paaukštinti? Ar tam mūsų kūnas prisipildo mėsos, kaulų ir kraujo, kad su pavydu žiūrėtume į paukščius, lakuojančius padangėje, kurie yra tokie parys: vienodai skrenda, vienodai tupia, virnodai lesa, vienodai peri. Ar neužteko Viešpačiui suskirstyti visus pagal kalbas Babilone? Kam jis sutvėrė vyrą ir moterį ir padarė juos skirtingus? Skirtingo amžiaus, skirtingos išvaizdos, skirtingų sugebėjimų, skirtingo kraujo, skirtingo turto? Vienodi būtume laimingi. Dabar nesame.”
“Gerdamas vyną, galvok, kad toks yra mano skonis. Jeigu ant tavęs kris medžio šešėlis, galvok, kad tai mano plaukai. Žiūrėdamas į dangų, galvok, kad tokia yra mūsų meilė.”
Ir dar truputis citatų, kurių nepamiršau išsirašyt:
“Bet jis tegali padaryti žmogų laimingą sapne. Tikrovėje lemia žodis.”
“Viešpatie, pagalvojau, senos jos kaip pasaulis, kurį tu sutvėrei, istorijos kartojasi ir kartojasi kiekviename žingsnyje.”
“Žmogus pasirodo ko vertas ne tada, kai daro gerus darbus, o tada, kai iš dviejų blogybių yra priverstas pasirinkti mažesnę.”
“Kodėl vaikai visi buvom vienodi ir nejutom jokio skirtumo tarp savęs ir kitų? Ar tam išaugam, ar tam subręstam, kad vieni pasijustume paženint, kiti paaukštinti? Ar tam mūsų kūnas prisipildo mėsos, kaulų ir kraujo, kad su pavydu žiūrėtume į paukščius, lakuojančius padangėje, kurie yra tokie parys: vienodai skrenda, vienodai tupia, virnodai lesa, vienodai peri. Ar neužteko Viešpačiui suskirstyti visus pagal kalbas Babilone? Kam jis sutvėrė vyrą ir moterį ir padarė juos skirtingus? Skirtingo amžiaus, skirtingos išvaizdos, skirtingų sugebėjimų, skirtingo kraujo, skirtingo turto? Vienodi būtume laimingi. Dabar nesame.”
“Gerdamas vyną, galvok, kad toks yra mano skonis. Jeigu ant tavęs kris medžio šešėlis, galvok, kad tai mano plaukai. Žiūrėdamas į dangų, galvok, kad tokia yra mūsų meilė.”
July 8, 2020
Unikalus balsas lietuvių literatūroj. BUVO. Labai gaila, kad taip anksti išsisėmė. Abu romanai (pirmasis, neabejotinai, geresnis) ir didžioji dalis novelių - lietuviškos prozos aukso fondas. Vargu ar yra dar vienas tokio lygio lietuviškas kūrinys, kurį būtų galima pastatyti šalia "Žalčio žvilgsnio". Galbūt tik "Vilniaus pokeris", vienintelis, kuris ateina į galvą. Turiu omeny emocinį poveikį, kūrinį perskaičius ir filosofinius apmąstymus, kuriuos romanas sukėlė. Panašiai ir novelistikoj. Puikias noveles rašė R.Lankauskas, įdomių turėjo L.Jacinevičius, šiuo metu trumpoj prozoj patrauklus J.Melnikas ("Rojalio kambarys"). Niekad nemėgau J.Ivanauskaitės, J.Apučio, J.Kunčino, R.Granausko (išskyrus vieną vienintelę jo apysaką). S.T. Kondrotas visada buvo būtent tas lietuvių rašytojas, iš kurio laukiau sekančio kūrybine magija dvelkiančio romano ar paslapties kupino apsakymo. Deja, deja ... Viskas anksti baigėsi. Paskutinis patikęs kūrinys, apysaka "Kita versija" (publikuota 1989-ais rinkinyje "Kentauro herbo giminė"). O po to ... tyla. Panašiai kaip pas T.A. Rudoką: "Chebra, mes pralošėm. Mes pralošėm kelią. Kelio nebėra".
November 19, 2022
nieko naujo nepasakysiu: taip, man sunku su LT rašytojų kūriniais, taip, labai maloniai nustebino šis, gėrėjausi tiek kalba, tiek vingiais, tiek meilėm ir skausmais, likimais bei pragaištim.
na, gal nebent pasidžiaugsiu, kad "užsiroviau" ant šios knygos kalbėdamas su dukros mokytoja apie saulėlydžius ir saulėtekius, tad jinai kaip nuorodą @tekstai.lt atmetė man S.T.Kondroto apsakymą "Kolekcionierius", kurį (ir dar kitą) perskaitęs susigundžiau paimt monumentalesnį opusą.
ačiū netikėtumams, pavydžiu panašiems LT literatūros skeptikams, kurie dar tik susidurs su STK :)
na, gal nebent pasidžiaugsiu, kad "užsiroviau" ant šios knygos kalbėdamas su dukros mokytoja apie saulėlydžius ir saulėtekius, tad jinai kaip nuorodą @tekstai.lt atmetė man S.T.Kondroto apsakymą "Kolekcionierius", kurį (ir dar kitą) perskaitęs susigundžiau paimt monumentalesnį opusą.
ačiū netikėtumams, pavydžiu panašiems LT literatūros skeptikams, kurie dar tik susidurs su STK :)
February 25, 2023
Kažkas kitokio ir išskirtinio. Tai ne koks romanas, o subtilus filosofinis, gilių ir gražių minčių, vaizdingų aprašymų, gausybės metaforų, senovinių žodžių, papročių, mitinių, mistinių, detektyvinių ir kt detalių junginys. Sunkiai ir lėtai skaitėsi, bet ir nesinorėjo knygos numesti į šalį. Pabaigus skaityti atrodo, kad reiktų dar kartą viską perskaityti, kad visos detalės susidėliotų tikrai į tinkamas vietas :)
March 6, 2021
Prieš pradedant skaityti knygą, lūkesčiai buvo gana nedideli, tačiau autorius man nustebino ne tik sunkiai nuspėjamu siužetu, bet ir gana giliomis mintimis, labai meistriškai įpindamas lietuvių mitologiją. Knyga kartu ir žaisminga ir liūdna, paliekanti skaitytoją dar kurį laiką apie ją mąstyti.
December 21, 2021
Muy bien la primera parte, un poco más floja la segunda por lenta y pesada. Cuenta historias muy interesantes mezclando costumbrismo lituano y realismo mágico. Además me lo encontré por la calle y casi no hay nada escrito sobre él en internet, lo que lo hace más interesante (⊙.☉)
October 6, 2020
Skaičiau šitą knygą ilgai ir nesigailiu, kad taip gavosi. Pakerėjo labai aukštas lygis siužeto ir psichologizmo prasme. Kam patinka misticizmas, tai labai tiks.
April 24, 2021
"Žmogus pasirodo ko vertas ne tada, kai daro gerus darbus, o tada, kai iš dviejų blogybių yra priverstas pasirinkti mažesnę. Ar teisingas bus tas pasirinkimas?"
August 18, 2022
Labai rekomenduoju ir tikiuosi, kad greitu metu bus perleista:)
April 6, 2023
knyga pagonims, krikščionims ir laumėms!
February 6, 2009
The grass-snake is dreaming in our minds. It is good grass-snake, who learn us to love and to feel in a really way, without hypocrisy.
September 23, 2014
I read the translation in Dutch, De schaduw van de slang
Displaying 1 - 29 of 29 reviews