Laiškai iš Bordo

by Aurima Dilienė

„Laiškai iš Bordo" – knyga apie drąsą. Drąsą eiti savu keliu. Bijoti ir... vis tiek daryti.
Juk drąsa – tai ne baimės nebuvimas. Drąsa – tai savo svajonės siekimas, nepaisant baimės.

Knygos autorė kaip tik tokia – drąsi ir einanti savo keliu.
Norėtum kažką pakeisti, tačiau nežengi pirmo žingsnio? Skaityk Aurimos laiškus. Jei septynis vaikus turinti moteris galėjo leistis paskui savo svajonę, gali ir Tu!
Sieki permainų, pavargai nuo kasdienės rutinos? Atsiverk laiškų istorijai – ji ves ne tik Prancūzijos keliais, bet ir padės atrasti savąjį!

Ilgiesi padrąsinimo ar įkvėpimo svajoti? Ši knyga kaip tik Tau!
Apie Aurimos norą gyventi Prancūzijoje sužinojau gerokai prieš jai išvažiuojant. Tik... mes daug ko norime, bet maža darome. Pamenu, kalbėjomės mano namų virtuvėje gerdamos arbatą, mačiau, kaip nuo jaudulio žiba draugės akys. Stebėjau. Linkėjau, kad būtų taip, kaip ji nori ir kaip jų šeimai geriausia. Viskas nutiko taip, kaip kad Aurima buvo pasakojusi: kelionė tik su vyru savosios vietos ieškoti, prancūzų kalbos pamokos ir, galų gale, šeima didžiajame šeimos automobilyje – kelyje!

Aurima man – įkvėpimas. Permainoms. Eiti ten, kur kviečia širdis. Neabejoju, ji įkvėps ir Tave. Jei tik leisiesi į kelionę laiškų eilutėmis.

Loreta, pirmoji skaitytoja, penkių vaikų mama

Genres: Nonfiction

224 pages, Paperback

First published May 1, 2018

Reviews

[Sandra · Rating 2 out of 5]

2 žvaigždutės už Atlanto vandenyno dvelksmą ir naujakurio įžvalgas, įsikurdinant mano mylimoje Prancūzijoje. Kiek nuvylė pernelyg mėgėjiška knygos kalba, pritrūko įdomiau pateiktos intrigos. Tiesa, jaučiuosi taip, lyg būtų pavykę pajusti autorės kaip žmogaus šiltumą ir jaukumą - nuoširdžiausi linkėjimai Jums vejantis savo laimės paukštę ;)

[Rasa-Skaitau ir keliauju · Rating 5 out of 5]

Knyga - labai artima emigraciją patyrusiems. Aš pati gyvenu Norvegijoje, todėl skaitydama radau labai daug bendrų patirčių ir išgyvenimų. Labai smagiai susiskaitė. Be to, labai patiko įžvalgos kiekvieno laiško pabaigoje, įprasminančios visus aprašytuosius paprastus ir tuo pačiu nepaprastus gyvenimo įvykius. Priminsiu, kad Aurima Dilienė yra psichotarapeutė, todėl jos pastebėjimai ir paaiškinimai gale po kiekvienu laišku, padėjo suprasti daug dalykų.
Man labai patiko. O tie, kurie esat emigracijoje arba ruošiatės tokiam žingsniui, perskaitykit. Tikrai sužinosite nemažai dalykų.

[Urtė Jarockė · Rating 3 out of 5]

Nestora knyga apie emigrantę, kuri nusprendžia įsikurti Prancūzijoje, su visa savo didele šeima (šiais laikais tokios didelės šeimos, septynių asmenų šeimos, kelia nuostabą tikriausiai daugeliui, o gal tik man), gali būti perskaitoma ir per dieną. Arba ja galima mėgautis ilgiau, pavyzdžiui, kasdien skaitant tik po vieną laišką. Knygoje kiekvienas skyrius turi labai aiškią struktūrą. Autorės rašymo stilius taip pat labai aiškus, konkretus, be jokių itin didelių lyrinių nukrypimų ten, kur nereikia. Tai tikrai ne tokia knyga, apie kurią sakoma, kad joje tarsi būtų užrašytas kūrėjo sąmonės srautas. Čia viskas aišku, tikslu ir nugludinta kaip tie jūros akmenėliai, kuriuos autorė rašė mėgstanti rinkti vaikščiodama pakrante...

Kiekvienas iš skyrių pasibaigia vienokia ar kitokia išvada, pastebėjimu. Pasakojimas apie įsikūrimą Bordo praturtintas psichologinėmis ar psichoterapeutinėmis (gal tai vienas ir tas pats?) įžvalgomis. Nejučia skaitydamas pradedi galvoti, o tu ar ryžtumeisi mesti viską, ką turi Lietuvoje ir išvykti kažkur į pasaulį, nebūtinai Prancūziją, gaudyti savo laimės paukštės. Ir pradedi galvoti, kur būtent vyktum, jei taip nuspręstum...

Skaičiau šią knygą sirguliuodama, todėl labai atkreipiau dėmesį į paragrafus, kur autorė kalba apie ligas iš psichologijos perspektyvos. Kad visos ligos kyla dėl kažkokių psichologinių problemų, nerimo, streso, užgniaužtų emocijų. Manau, yra tame tiesos, bet vaistus nuo fizinės ligos vis tiek reikia vartoti... Bet ir nepamiršti pasirūpinti savo vidumi.

[Aurelija Adomonienė · Rating 3 out of 5]

Smagiausia dalis, jog skaičiau ją skrisdama tyrinėti Rivjeros pakrantę. Knyga lengvai skaitėsi ir laikas lėktuve visai neprailgo.
Žavi faktas, jog 9 asmenų šeima ryžtasi įgyvendinti svajonę ir persikraustyti gyventi į Prancūziją. Nemažai įdomių faktų apie prancūzams būdingus dalykus, kultūrinius skirtumus.
Visai patiko rašymo stilius, skirstymas laiškai, bet apskritai, nors ir puikiai tiko kelionei, knyga per daug nesužavėjo.

[Indrė Pliukštaitė · Rating 5 out of 5]

Įkvepia nebijot pokyčių ir siekt svajonių :)