According to Wikipedia: "Thomas Mayne Reid (April 4, 1818 - October 22, 1883), was an Irish-American novelist. "Captain" Reid wrote many adventure novels akin to those written by Frederick Marryat and Robert Louis Stevenson. He was a great admirer of Lord Byron. These novels contain action that takes place primarily in untamed settings: the American West, Mexico, South Africa, the Himalayas, and Jamaica."
"Captain" Reid wrote many adventure novels akin to those written by Frederick Marryat and Robert Louis Stevenson. He was a great admirer of Lord Byron. These novels contain action that takes place primarily in untamed settings: the American West, Mexico, South Africa, the Himalayas, and Jamaica.
Žinoma, kadais seniai skaičiau ‘Raitelį be galvos’ bei ‘Baltąją pirštinę’ ir nors įspūdis paliko geras, praktiškai nieko iš tų knygų nebepamenu. Labai senas ‘Kvarteronės’ leidimas pas mane atkeliavo iš mugės bukinistų ir ilgai gulėjo lentynoje, kol nusprendžiau, kad laikas pasinerti į tą su niekuo nesumaišomą amerikietišką nuotykių laukiniuose vakaruose klasiką.
O ji žavi heroizmu, laimingais atsitiktinumais ir tauriomis meilėmis iš pirmo žvilgsnio. Visa tai naivu, pernelyg dramatiška, kartais atrodo vaikiška, bet nepaneigiamai žavu. Tokias knygas, paauglystėje turbūt labiau pritinka skaityti, nes tada viskas ne taip neįtikėtina atrodo, o įtraukia dar ir dabar nežmoniškai - yra gerieji ir blogieji, yra vienas kitą bevejantys nuotykiai: nuo gelbėjimosi iš skęstančio laivo iki gyvatės įkandimo ar linčo teismo.
Šį kartą Thomas Mayne Reid savo nuotykinga istorija kalba ir apie rimtą, skaudžią temą - vergovę. Iš esmės visa knyga sukasi apie baltąjį, įsimylėjusį vergę kvarteronę ir jo kovą su prietarais ir klaikiais įstatymais, taigi netrūksta žiaurių epizodų, nors lengvas ir kartais naivokas pasakotojo balsas visgi sukuria kažkokį barjerą, leidžiantį gan lengvai slysti tekstu ir sunkesniais momentais. Labai kontrastingas romanas, nes tamsūs ir žiaurūs epizodai ten eina koja kojon su, rodos, labai lengvabūdiškai ir net linksmai pasakojamais nuotykiais.
Vietomis neįtikėtinas, vietomis per daug paskęstantis aprašymuose, bet visgi įstabus romanas, sugebėjęs netgi nustebinti paskutiniais skyriais, nors galbūt aš pati tiesiog nebuvau pakankamai atidi detalėms. Ypatingai savu laiku svarbi žinutė ir šiandien turinti didelę švietėjišką reikšmę, pateikta po pasakos skraiste, leidžia per savotišką atstumą pažvelgti į vieną nesuvokiamiausių žmonijos nusikaltimų.
Много спомени имам с тази книга. Тогава съм я препрочитала, това бяха книгите на моето детство. Сега сигурно историята ще изглежда наивна на днешните юноши.
Ką aš tikrai imu suprasti, kad XIX amžiaus literatūra man yra pernelyg dramatiška. Aš puikiai suvokiu, kad tuo metu kalbėti apie tą ką kalba Jane Austen, Charlotte Bronte ar Thomas Mayne Reidas savo kūriniuose yra neįtikėtinai pažangu, besąlygiškai svarbu, tai be jokios abejonės šviesaus proto ir aukšto intelekto žmonių kūriniai - kurie dar gi ir lengvai skaitomi bei suvokiami, todėl labai švietėjiški. Ir todėl vertinti sunku, kai skaitinys tavo rankose dabar, pusantro amžiaus nutekėjus.
Konkrečiai šiame kūrinyje autorius stipriai verčia permąstyti vergijos rasistine prasme esmę, kuri šiandien, jau žinoma nesuvokiama arba bent jau visai kitokia. Visos šios žiaurios, tačiau tuo metu savaime suprantamos ir priimtinos žmonių išnaudojimo ir priespaudos fone - meilė, romantika ir jausmai, kurių, kaip jau minėjau pradžioje - man buvo šiek tiek per daug ir neįtikinamai. Atrodytų, jei galėčiau veikėjus atkelti į savo amžių ir palikti knygą šiandienos fone - skaityti jos nesirinkčiau. Nors mano palyginimas labai keistas ir greičiausiai nelogiškas, net nevertas diskusijos - taip arčiausiai galėčiau apibūtinti jausmus perskaičius, kad suprastumėte, ką noriu pasakyti.
Ir kad palikčiau daugiau aiškumo - kūrinys tikrai puikus, tiek svarbia tema, žinute praeičiai, tiek autoriaus sugebėjimu nupiešti vaizdą, aplinką, apibūdinti Luizianos gamtą, žmonių gyvenimą ir realijas XIX amžiaus antroje pusėje. Norėdami kelionės laiku atgal - tikrai nebijokite skaityti, dar gi, pažadu, turėsite progą ir meilės telenovelėje sudalyvauti.
I read the book as a teenager - in a country and at the time when I have yet to meet a black person - I do not remember how brilliant (or not) the writing was, but the injustices black or mixed race people suffered in slavery as described in the book, I am sure, had a lot to do with my views on race equality and for that I am thankful to the author.
A gripping tale set in the Wild West delves into thrilling adventures and cultural complexities. Thomas Mayne Reid's storytelling prowess shines through in this riveting read.
Lengvas romanas vakarams prieš miegą. Mažai teko skaityti knygas, kurių veiksmas vyktų Pietų Valstijose prieš pilietinį karą. Vergovė ir visiški laukiniai įstatymai.
Kas mane varė šiek tiek į neviltį? Ypač lengvai nuspėjamas siužetas ir kai kada nuobodžiai atrodantys aprašymai. Nors istorija žavi, tačiau priminė visus tuos meksikiečių ,,muilo" serialus.
Pradėjus skaityti - sustoti yra gana sunku! Thomas Mayne Reid pasižymi įspūdingais aplinkos aprašymais ir dramatiškų gyvenimų/istorijų pateikimu per humoro prizmę. Šio autoriaus romanas "Kvarteronė" yra sąlyginai lengvas su pilna nuotykių, įtampos istorija, be galo gražiai išvystytais charakteriais. Knyga, privertusi stipriau susipažinti su vergija ir XIX a. antrosios pusės Amerika. Nei sekundei nesigailėjau, jog tai pirmasis 2021 metų perskaitytas romanas.
მაინ რიდის ძალიან ანდერრეითედი წიგნი. მე პირადად მის ერთ-ერთ საუკეთესო ნაწარმოებად მიმაჩნია: მონათმფლობელური ამერიკა და მშვენიერი კვარტერონი,რომელიც სიყვარულისა და სიძულვილის ქარცეცხლში გასაოცარი გამბედაობით გაივლის. 5/5.
O kaip man patinka skaityti knygas, kuriose veiksmas vyksta Luizianoje arba Naujajame Orleane, man tai vienos magiškiausių vietovių Amerikoje. Šios knygos veiksmas netik rutuliojasi šiose vietose, bet ir autorius ypač detaliai apibūdina gamtovaizdį. Jo aprašymai tokie detalūs, kad skaitant atrodo, jog pati ten būčiau buvusi. Na o ir pati istorija išties nepaprasta. Knyga pasakoja brito emigranto ir vietinės vergės-kvarteronės (baltoji moteris, kurios vienas iš senelių buvo juodaodis vergas, todėl ir ji neturi laisvės) meilės istoriją. Taip pat čia aprašomas plantacijų gyvenimas, vergvaldžių ir jų vergų santykiai, ir dar daug kitų nuotykių būdingų tam laikotarpiui. Skaityti buvo tikras malonumas.
Романтичная история, написанная с необычайным вниманием к природе и чувствам героев. Разыграно как по нотам: трагедии, надежды, крушения надежд и чудесные спасения.
Edward is a young English man who travels in USA. His life is pretty usual: he works, parties, etc. But it all changes when he mets rich girl and saves her lige. While saving the rich stranger, he gets injured and saved stranger’s docotrs and slaves take care of him. Ant thats when he meets Autora - the Quadroon, but the educated one, with brautiful curly hair and big eyes. He instantly falls in love with her.
But his dreams breaks when she is sold to the rich plantator, who loves Aurora too. But the thing is, Aurora loves Edward, not the one who bought her.
Because of wanting to rescue the loved one, Edward does everything that is possible to kidnap her and just run away where no one knows who they are.
I enjoyed reading the book, but there were moment when i cought myself being boring. 7/10
Автор потрясающе ярко и живописно рассказывает историю героя, передает его мысли. Меня очаровала природа Луизианы, нравы Нового Света. Немного смутила любовь с первого взгляда, однако ее чистота, в какой-то степени возвышенность, достижение этого "блаженства" не оставляет равнодушным. Больше всего порадовало полное раскрытие всех нюансов жизни героя, можно почувствовать его любовь к ней, удивление и любознательность, желание вкусить и попробовать все, что только она может предложить. Эти "живые" герои вкупе с легким стилем повествование и незамысловатым сюжетом делают "Квартеронку" идеальной для приятного теплого(летнего) вечера.
Kvarteronę pirmą kartą skaičiau mokykloj ir man tada labai patiko. Dabar antrąkart perskaičiau šią knygą praėjus bene 14 metų. Su šita ir kitom vėliau skaitytom knygom gilėjo ir plėtėsi mano suvokimas apie tautų, lyčių, rasių, religijų ir visa ko lygybę. Būtent todėl šio autoriaus kūrybą reikia skaityti paauglystėj, charakteriui ir pasaulio suvokimui besivystant sparčiausiai.
Haven't encountered this passionate love myself.. So it's kind of hard to relate. Also it's amazing to see how he's willing to do everything possible in order to be with her, but the way he's doing it based on her beauty was a downfall. I can't imagine him beside than a pervert
Although I loved the last 1/4 of the book, I can't say the whole story was my cup of tea. I know it will stay with me for quite some time now, which is always a good thing.
Книжка пізнавальна. Вона знайомить читача з екзотичною Луїзіаною, і цей читач є в ній найцікавішим героєм. Я читав її майже місяць, смакуючи кожну нісенітницю. На жаль більшість ботаніки пройшла повз мене, бо моє ставлення до неї - це мабуть травинка якась. Про тваринний світ також трохи є. Зі здивуванням довідався, що алігатори люблять ласувати собаками. Але головне, звісно, люди, звичаї та мораль цих дивних країв. У Луїзіані живуть поряд з американцями креоли. Зараз їх звісно називають кажунами, але то таке, назва не особливо важлива. Автор використовує кожну можливість для критики сучасної йому Європи: класичного виховання, капіталістичного рабства, у порівнянні з яким рабство чорних в Луїзіані - свобода, надмірну пристрасть англійців до кінних перегонів тощо. У порівнянні американці - вільний народ, правда мають пристрасть до азартної гри, що називається виборами. Вони також іноді влаштовують суди Лінча - над рабокрадами, наприклад. Одним словом, навіть у них не ідеально. Книжка призначена для читання джентельменами. Чи закохувалися ви коли-небудь у жінку нижчого класу? Ха, любий авторе, вас читає людина найнижчого класу. Звісно, Роман написано препогано. Головний герой спочатку не має імені, здавалося, що це тільки рамка, в яку читач повинен просунути свою голову, але згодом ім'я і прізвище просочилося. Не буду тут писати, щоб не було спойлерів. У зав'язці герой ратує житті прекрасній блондинистій креольці, і, здавалося б, це має бути головний приз. Вона, до речі, так і подумала, і її здивування, коли вона довідалася правду, було головною сюжетною несподіванкою. Але головний герой запав на брюнетку, яка коштує щонайменше 2000 доларів (грубі гроші навіть сьогодні, цікаво, скільки сьогоденні читачі виклали б за будь-яку брюнетку?). Далі головна лінія стала зрозумілою - блондинка через скруту продасть брюнетку (справжня ціна 3500 доларів) - герой її викраде і зазнає суспільного осуду - але все закінчиться щасливо, хоча до канадського кордону далеченько. Потім творилися дивні, але звичні для тогочасної літератури речі - герой не вмів відрізнити дівчинки від хлопчика - досить блондинці одягнути чорну перуку й штани замість сукні з рюшками - ніхто не впізнає. До Канади добиратися не довелося - втрутився deus ex machina. Зловмисники знайшли своє покарання. Ал�� брюнетка, здавалося б, головна героїня, залишилася без характеру й без слів - просто декорація. І головний негідник - декорація, а про головного героя знаємо тільки його критику Європи й захоплення Америкою. У головної героїні навіть нема матері, а головний не поцікавився майбутньою тещею. Чи була блондинка сестрою брюнетки? Читачеві залишається тільки здогадуватися. Одним словом це книжка про англійського джентельмена середини 19 століття з його вірою у власну справедливість, з його цікавістю до екзотичних країв, заселених дикунами, його бурчанням щодо порядків у власній найкращій у світі імперії.