What do you think?
Rate this book
Klampynių kronikos #1
Klampynių kronikos
„Senelė sako, kad padorus miestelis turi turėti tris dalykus – turgaus aikštę, paminklą ir kraupią legendą. Jau galima šokinėti iš džiaugsmo. Mažosiose Klampynėse yra visi trys.“
Ar esate girdėję apie Mažąsias Klampynes? Miestelį supa miškai ir pelkės, aikštėje stovi Nežinia Kieno dešinės kojos paminklas, o gyventojų namuose jaukiai įsitaisę baubai. Be to, čia nuolat nutinka keisčiausių dalykų. Miestelėnai žino: jei miestelį užplūdo žalčiai, aplink namus naktimis slankioja vilkai ar skraido švytinčios žaltvykslės, nagus bus prikišę nenustygstantys Mažųjų Klampynių dvyniai Agata ir Aringas. Tačiau gyvenimas dėl to tik įdomesnis: kiekvienas norėtų įsikurti magiškų nuotykių kupinose Mažosiose Klampynėse!
Ar esate girdėję apie Mažąsias Klampynes? Miestelį supa miškai ir pelkės, aikštėje stovi Nežinia Kieno dešinės kojos paminklas, o gyventojų namuose jaukiai įsitaisę baubai. Be to, čia nuolat nutinka keisčiausių dalykų. Miestelėnai žino: jei miestelį užplūdo žalčiai, aplink namus naktimis slankioja vilkai ar skraido švytinčios žaltvykslės, nagus bus prikišę nenustygstantys Mažųjų Klampynių dvyniai Agata ir Aringas. Tačiau gyvenimas dėl to tik įdomesnis: kiekvienas norėtų įsikurti magiškų nuotykių kupinose Mažosiose Klampynėse!
232 pages, Hardcover
Published June 1, 2018
3 people are currently reading
55 people want to read
About the author
Neringa Vaitkutė
15 books9 followersNeringa Vaitkutė žavi nuoširdžiu optimizmu, energija ir begaline fantazija. Kai nerašo, yra mama, žmona ir biologijos mokytoja. Mokinių labai mėgstama už savo humoro jausmą, šiltumą ir tai, kad yra asmenybė.
Rašyti ji pradėjo nuo mažens – eilėraščiai, istorijos, scenarijai mokyklos teatrui – ir pomėgio nemetė. Neringos kūrinys „Atgauti nuožmumą“ pateko į rinkinį „Geriausia Lietuvos fantastika 2003–2006“. Ėmusi rašyti, autorė nenustoja kurti naujų pasaulių, siužetų ir, svarbiausia, tobulėti.
Neringos Vaitkutės kūrybą galima lyginti su tokiais autoritetais kaip J.R.R. Tolkienas, turėdami omenyje kuriamo pasaulio turtingumą ir gylį. Tačiau N. Vaitkutė turi savo išskirtinį balsą ir nieko nekopijuoja. Lietuvos autorių kontekste jos kūryba išsiskiria gyvybingumu, lengvai plaukiančiais sakiniais ir gebėjimu žodingą kalbą ir meistriškai piešiamus gamtos vaizdus suderinti su greitu, įtraukiančiu ir stipriai sukaltu siužetu, dalykais, kurių dažnai pritrūksta mūsų autoriams. Rašytoja, kurdama knygos pasaulį, nevengia žaisti tekstu.
Rašyti ji pradėjo nuo mažens – eilėraščiai, istorijos, scenarijai mokyklos teatrui – ir pomėgio nemetė. Neringos kūrinys „Atgauti nuožmumą“ pateko į rinkinį „Geriausia Lietuvos fantastika 2003–2006“. Ėmusi rašyti, autorė nenustoja kurti naujų pasaulių, siužetų ir, svarbiausia, tobulėti.
Neringos Vaitkutės kūrybą galima lyginti su tokiais autoritetais kaip J.R.R. Tolkienas, turėdami omenyje kuriamo pasaulio turtingumą ir gylį. Tačiau N. Vaitkutė turi savo išskirtinį balsą ir nieko nekopijuoja. Lietuvos autorių kontekste jos kūryba išsiskiria gyvybingumu, lengvai plaukiančiais sakiniais ir gebėjimu žodingą kalbą ir meistriškai piešiamus gamtos vaizdus suderinti su greitu, įtraukiančiu ir stipriai sukaltu siužetu, dalykais, kurių dažnai pritrūksta mūsų autoriams. Rašytoja, kurdama knygos pasaulį, nevengia žaisti tekstu.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 17 of 17 reviews
January 1, 2021
Neabejotinai geriausia metų knyga. Ir viena geriausių, jei ne pati geriausia, lietuviškų knygų vaikams.
January 1, 2021
Šiai knygai žvaigždučių niekada nebus per daug. Vaikams/paaugliams, bet tinka ir suaugusiems :)
June 4, 2018
Yra toksai miestelis – Mažosios Klampynės. Jei tokio nežinot, tai nieko tokio, beveik niekas jo nežino. Mat jis net žemėlapiuose nepažymėtas. Ir gal ir gerai, o tai privažiuotų visokių turistų ir sugadintų visą miestelio magiją. O tos magijos ten tiek, kad gyventojų nestebina nei žaltvykslės, nei laumės, nei žalčių karaliaus prakeiksmai, nei namų baubai (šituos jie išvis augina kaip naminius gyvūnus ir dažnai šeimoj kiekvienas turi po savo asmeninį. Vieni kojines stalčiuose jaukia, kiti daiktus slepia, kiti krebžda, bet visi maitinasi trupiniais. Jei kada pas jus apsigyvens baubas, tai dabar jau žinosit, kuo šert, kad ramus būtų ir gražiai elgtųsi). O šitoj knygoj surašyti trumpi pasakojimai apie tai, kas stebuklingo ar tiesiog keisto tame miestelyje vyko – ir, žinoma, visus įvykius stebėjo ir juose dalyvavo (o kai kuriuos net ir sukėlė) tie patys trys vienos šeimos vaikai. Tikrai labai gražu, kaip dera senovės lietuvių mitologija su šiuolaikinių vaikų gyvenimu (ir broliškais bei seseriškais pykčiais ir žaidimais) ir autorės fantazija. Patiko. O Monikos Mitkutės iliustracijos – išvis tobulos. Ant sienos kabinčiau ir tyrinėčiau visokius keistus padarėlius jose. Rekomenduoju.
November 9, 2023
Prisipažinsiu,kad iš pirmo karto man nepavyko perskaityti šios knygos. Jau įžangoje užkliuvo pagrindinių veikėjų vardai ir nesiskaitė,nors tu ką. Nors iš bibliotekos paimta knyga buvo labai nuskaityta. Bet praėjo keleri metai,perskaičiau kauką Gugį ir naršydama daugiau informacijos apie jį,vis rasdavau paminėtas Klampynių kronikas. Ir atsiverčiau jas antrąsyk. Labai patiko. Vaizdinga kalba, gyvi veikėjai,o miestelyje mielai pati gyvenčiau. Džiaugiuosi,kad po kiek laiko skaitysiu ir antrą kartą, tik jau balsu, paaugusiai dukrai.
July 17, 2021
Kitty Writer
Tinklaraštis: https://kittywriterpsl.wordpress.com/
Instagram: https://www.instagram.com/kittywriterlt/
Facebook: https://www.facebook.com/KnyguPasauli...
Galvojate, kad tik Graikų, Senovės Egipto ir gal Skandinavų mitologijos yra įdomios ir tinkamos kurti įvairaus žanro ir apimties istorijas? Pasirodo, lietuvių mitologija nenusileidžia visam pasauliui gerai žinomiems kitų šalių mitologiniams pasauliams, ir rašytoja Neringa Vaitkutė tai puikiai įrodo savo kūriniu „Klampynių kronikos“, kuris autorei pelnė ne tik didesnį būrį skaitytojų, tačiau dėka jo autorei 2018 m. buvo įteikta Prano Mašioto premija už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams. Apie „Klampynių kronikas“ girdėjau nemažai gerų dalykų, deja, nors dievinu mitologiją, perskaityti šią knygą (dėl man dabar visiškai nesuprantamos priežasties) vis delsiau ir vengiau. Bet pasirodant trečiai daliai nusprendžiau čia, žinot, neišsidirbinėti ir pagaliau paimti Neringos Vaitkutės knygą. Ir ką? Tuoj jums papasakosiu.
Lietuvių rašytoja Neringa Vaitkutė (g. 1974 m. vasario 22 d.) yra ne tik fantastinių istorijų rašytoja vaikams ir paaugliams, bet ir biologijos mokytoja, mokanti žinių ištroškusius Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos moksleivius. Būtent Lentvaryje autorė užaugo, lankė darželį ir vidurinę mokyklą. Be to, Neringa Vaitkutė yra rašytojos meninis slapyvardis. Tikroji rašytojos pavardė yra Borovikė. Savo pirmą knygą ir trilogijai priklausančią pirmą dalį „Vaivorykščių Arkos“ Neringa Vaitkutė išleido 2013 m. Šiuo metu rašytoja yra išleidusi (bent jau tiek aš suskaičiavau) net vienuolika knygų ir dar prisidėjusi istorijomis ir iliustracijomis prie kelių almanachų. Visos knygos yra su didele meile ir susidomėjimu priimamos jaunųjų skaitytojų. Dabar pati esu viena šių skaitytojų.
„Klampynių kronikos“, kurias gražiomis iliustracijomis iliustravo Monika Mitkutė, nukelia skaitytojus į jokiame žemėlapyje nepažymėtas Mažąsias Klampynes. Šį miestelį supa miškai ir pelkės, bet jį tikrai išskirtiniu padaro tai, jog čia žmonės gyvena drauge su lietuvių mitologijoje sutinkamomis būtybėmis: laumėmis, baubais, aitvarais ir t.t. Pagrindiniai istorijos veikėjai yra vienos šeimos vaikai: dvyniai Agata ir Aringas bei jų jaunėlė sesutė Smiltė, kuri yra tikra nenuorama ir įvairiais būdais kartina vyresnėlių gyvenimą. Vaikai tyrinėja miestelį ir jo gyventojus, taip patirdami linksmus, liūdnus ir kvapą gniaužiančius nuotykius, kurie žadina vaizduotę ir suteikia progą skaitytojams geriau pažinti nuostabų lietuvių mitologijos pasaulį ir jo sutvėrimus. Skaitydama pagrindinių veikėjų nuotykius Mažosiose Klampynėje pati norėjau apsigyventi šiame paslaptingame miestelyje ir gyventi drauge su laumėmis, baubais, aitvarais… Net sunku išsirinkti, kuris vaikų nuotykis man buvo pats įdomiausias, nes jie visi turėjo kažką, kas man buvo artima ir įdomu.
Pati rašytoja Neringa Vaitkutė pasakoja, kad mintis parašyti „Klampynių kronikas“ kilo ankstyvą ir ūkanoto pavasario rytą važiuojant susitikti su skaitytojais. Autorei teko važiuoti netolygiu keliu, kuris čia pradingdavo rūke, čia nuspręsdavo pavingiuoti ar pakilti į kalvą. Autorė pasakoja, kad pro langą matomas reginys ją sudomino – ūkanota, sniego lopinėliai ant pievų, belapiai pilki medžiai. Vienu momentu rašytoja privažiavo keliuką vedantį nežinia kur, nes paprasčiausiai nebuvo jokių nuorodų ar ženklų. Taip rašytojos galvoje pradėjo kirbėti mintis: o kas jeigu šis keliukas vestų į miestelį, kuriame gyvena išrinkti žmonės ir jame gali nutikti bet kas? Autorė grįžusi namo jau turėjo pavadinimą, istorijos idėją, o po kelių dienų sėdo rašyti istorijos. Graži knygos gimimo istorija, ar ne?
Įdomiausia, kad tai yra daugybės trumpų istorijų rinkinys, kurių veikėjai yra tie patys ir veiksmo vieta ta pati. Todėl iš tiesų skaitytojas (-a) atsivertęs (-usi) knygą tarsi gali pasirinkti, kokią trumpą istoriją jis ar ji nori perskaityti: ar apie užburtą, tik vaikus įsileidžiantį dvarą, ar apie aitvarą, kuris nusprendė pasiautėt miestelyje. Kiekviena iš šių istorijų leidžia geriau susipažinti su mitologiniais sutvėrimais ir netgi pažvelgti į juos naujai. Be to, rašytoja rodo nuostabų pavyzdį, kaip be didelio vargo galima įtraukti į istorijų pasaulį ir sukurpti įdomų bei įtraukiantį tekstą.
O kur dar pačios rašytojos gausus ir spalvingas žodynas? Apie Neringos Vaitkutės platų žodyną jau buvau girdėjusi iš Eglioshos, kuri skaitė kitus autorės kūrinius, tačiau pati tuo įsitikinau tik perskaičiusi „Klampynių kronikas“. Ne kartą skaitydama knygą norėjau nusirašyti tai vieną, tai kitą įdomesnį ar spalvingesnį žodį ar frazę. Tai dar vienas šios knygos bruožas, kuris mane sužavėjo ir pavergė. Tikrai buvo labai smagu skaityti istorijas ir grožėtis tokiu spalvingu žodynu.
Reziumė. „Klampynių kronikos“ mane pakerėjo. Joje esančios įvairios apimties istorijos su mitologiniais sutvėrimais ir paslaptingomis vietomis bei Monikos Mitkutės iliustracijomis nukėlė į Mažąsias Klampynes, taip leisdamos pabėgti iš realaus pasaulio ir kartais truputį į rutiną panirusios kasdienybės. Rašytojos Neringos Vaitkutės veikėjai, istorijos ir mitologinių sutvėrimų įkomponavimas į jas, suteikiant jiems naują žvilgsnį, skatina smalsumą plačiau pasidomėti lietuvių mitologija, kuri neretai gali nublankti kitų tautų mitologijų apsuptyje. Be to, vienas malonumas skaityti istorijas dėl autorės spalvingo ir gausaus žodyno. Taigi, jeigu norite trupučio magijos, nuotykių ir drauge praturtinti savo žodyną, Neringos Vaitkutės „Klampynių kronikos“ yra pati tinkamiausia tam knyga. Beje, ji tinka įvairaus amžiaus skaitytojams.
Tinklaraštis: https://kittywriterpsl.wordpress.com/
Instagram: https://www.instagram.com/kittywriterlt/
Facebook: https://www.facebook.com/KnyguPasauli...
Galvojate, kad tik Graikų, Senovės Egipto ir gal Skandinavų mitologijos yra įdomios ir tinkamos kurti įvairaus žanro ir apimties istorijas? Pasirodo, lietuvių mitologija nenusileidžia visam pasauliui gerai žinomiems kitų šalių mitologiniams pasauliams, ir rašytoja Neringa Vaitkutė tai puikiai įrodo savo kūriniu „Klampynių kronikos“, kuris autorei pelnė ne tik didesnį būrį skaitytojų, tačiau dėka jo autorei 2018 m. buvo įteikta Prano Mašioto premija už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams. Apie „Klampynių kronikas“ girdėjau nemažai gerų dalykų, deja, nors dievinu mitologiją, perskaityti šią knygą (dėl man dabar visiškai nesuprantamos priežasties) vis delsiau ir vengiau. Bet pasirodant trečiai daliai nusprendžiau čia, žinot, neišsidirbinėti ir pagaliau paimti Neringos Vaitkutės knygą. Ir ką? Tuoj jums papasakosiu.
Lietuvių rašytoja Neringa Vaitkutė (g. 1974 m. vasario 22 d.) yra ne tik fantastinių istorijų rašytoja vaikams ir paaugliams, bet ir biologijos mokytoja, mokanti žinių ištroškusius Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos moksleivius. Būtent Lentvaryje autorė užaugo, lankė darželį ir vidurinę mokyklą. Be to, Neringa Vaitkutė yra rašytojos meninis slapyvardis. Tikroji rašytojos pavardė yra Borovikė. Savo pirmą knygą ir trilogijai priklausančią pirmą dalį „Vaivorykščių Arkos“ Neringa Vaitkutė išleido 2013 m. Šiuo metu rašytoja yra išleidusi (bent jau tiek aš suskaičiavau) net vienuolika knygų ir dar prisidėjusi istorijomis ir iliustracijomis prie kelių almanachų. Visos knygos yra su didele meile ir susidomėjimu priimamos jaunųjų skaitytojų. Dabar pati esu viena šių skaitytojų.
„Klampynių kronikos“, kurias gražiomis iliustracijomis iliustravo Monika Mitkutė, nukelia skaitytojus į jokiame žemėlapyje nepažymėtas Mažąsias Klampynes. Šį miestelį supa miškai ir pelkės, bet jį tikrai išskirtiniu padaro tai, jog čia žmonės gyvena drauge su lietuvių mitologijoje sutinkamomis būtybėmis: laumėmis, baubais, aitvarais ir t.t. Pagrindiniai istorijos veikėjai yra vienos šeimos vaikai: dvyniai Agata ir Aringas bei jų jaunėlė sesutė Smiltė, kuri yra tikra nenuorama ir įvairiais būdais kartina vyresnėlių gyvenimą. Vaikai tyrinėja miestelį ir jo gyventojus, taip patirdami linksmus, liūdnus ir kvapą gniaužiančius nuotykius, kurie žadina vaizduotę ir suteikia progą skaitytojams geriau pažinti nuostabų lietuvių mitologijos pasaulį ir jo sutvėrimus. Skaitydama pagrindinių veikėjų nuotykius Mažosiose Klampynėje pati norėjau apsigyventi šiame paslaptingame miestelyje ir gyventi drauge su laumėmis, baubais, aitvarais… Net sunku išsirinkti, kuris vaikų nuotykis man buvo pats įdomiausias, nes jie visi turėjo kažką, kas man buvo artima ir įdomu.
Pati rašytoja Neringa Vaitkutė pasakoja, kad mintis parašyti „Klampynių kronikas“ kilo ankstyvą ir ūkanoto pavasario rytą važiuojant susitikti su skaitytojais. Autorei teko važiuoti netolygiu keliu, kuris čia pradingdavo rūke, čia nuspręsdavo pavingiuoti ar pakilti į kalvą. Autorė pasakoja, kad pro langą matomas reginys ją sudomino – ūkanota, sniego lopinėliai ant pievų, belapiai pilki medžiai. Vienu momentu rašytoja privažiavo keliuką vedantį nežinia kur, nes paprasčiausiai nebuvo jokių nuorodų ar ženklų. Taip rašytojos galvoje pradėjo kirbėti mintis: o kas jeigu šis keliukas vestų į miestelį, kuriame gyvena išrinkti žmonės ir jame gali nutikti bet kas? Autorė grįžusi namo jau turėjo pavadinimą, istorijos idėją, o po kelių dienų sėdo rašyti istorijos. Graži knygos gimimo istorija, ar ne?
Įdomiausia, kad tai yra daugybės trumpų istorijų rinkinys, kurių veikėjai yra tie patys ir veiksmo vieta ta pati. Todėl iš tiesų skaitytojas (-a) atsivertęs (-usi) knygą tarsi gali pasirinkti, kokią trumpą istoriją jis ar ji nori perskaityti: ar apie užburtą, tik vaikus įsileidžiantį dvarą, ar apie aitvarą, kuris nusprendė pasiautėt miestelyje. Kiekviena iš šių istorijų leidžia geriau susipažinti su mitologiniais sutvėrimais ir netgi pažvelgti į juos naujai. Be to, rašytoja rodo nuostabų pavyzdį, kaip be didelio vargo galima įtraukti į istorijų pasaulį ir sukurpti įdomų bei įtraukiantį tekstą.
O kur dar pačios rašytojos gausus ir spalvingas žodynas? Apie Neringos Vaitkutės platų žodyną jau buvau girdėjusi iš Eglioshos, kuri skaitė kitus autorės kūrinius, tačiau pati tuo įsitikinau tik perskaičiusi „Klampynių kronikas“. Ne kartą skaitydama knygą norėjau nusirašyti tai vieną, tai kitą įdomesnį ar spalvingesnį žodį ar frazę. Tai dar vienas šios knygos bruožas, kuris mane sužavėjo ir pavergė. Tikrai buvo labai smagu skaityti istorijas ir grožėtis tokiu spalvingu žodynu.
Reziumė. „Klampynių kronikos“ mane pakerėjo. Joje esančios įvairios apimties istorijos su mitologiniais sutvėrimais ir paslaptingomis vietomis bei Monikos Mitkutės iliustracijomis nukėlė į Mažąsias Klampynes, taip leisdamos pabėgti iš realaus pasaulio ir kartais truputį į rutiną panirusios kasdienybės. Rašytojos Neringos Vaitkutės veikėjai, istorijos ir mitologinių sutvėrimų įkomponavimas į jas, suteikiant jiems naują žvilgsnį, skatina smalsumą plačiau pasidomėti lietuvių mitologija, kuri neretai gali nublankti kitų tautų mitologijų apsuptyje. Be to, vienas malonumas skaityti istorijas dėl autorės spalvingo ir gausaus žodyno. Taigi, jeigu norite trupučio magijos, nuotykių ir drauge praturtinti savo žodyną, Neringos Vaitkutės „Klampynių kronikos“ yra pati tinkamiausia tam knyga. Beje, ji tinka įvairaus amžiaus skaitytojams.
April 21, 2019
Sugalvojau patikrint, kas ten taip patinka mano dukrai. Tai ir man labai patinka, nepaisant to, kad knyga skirta smarkiai jaunesniam skaitytojui. Komplimentai autorei už turtingą kalbą ir įtraukiančias istorijas, o ypač už taip gražiai įpibtus lietuvių tautosakos elementus.
Yra N.Vaitkutę peikiančių dėl senesnių, rečiau vartojamų ir vaikams nelabai žinomų žodžių. Bet tai kaip ir kada tie vaikai išmoks, jei niekada niekur tų žodžių nepamatys?
Yra N.Vaitkutę peikiančių dėl senesnių, rečiau vartojamų ir vaikams nelabai žinomų žodžių. Bet tai kaip ir kada tie vaikai išmoks, jei niekada niekur tų žodžių nepamatys?
May 29, 2019
Ši knyga turėtu būti skaitoma visiems vaikams. Tai vienintelė lietuviška knyga vaikams, kuria esu skaičiusi, kuria tikrai galima didžiuotis. Neringa Vaitkutė sukūrė unikalia, lietuviška, ypatinga legenda. Ši knyga man taip primena vaikystėje šimta kartu skaitytus Astridos Lindgren “Emilį iš Lionebergos” bei “Mūsu visu Madikė”, - tai ir šiuolaikiška, džiaugsminga, ir realistiška, ir fantastiška, ir - pilna nuotykiu knyga. Net jei esate suaugęs - nepraleiskite šitos knygos.
December 31, 2018
Tikrai įdomi fantastinė/mistinė knyga jaunesniems! O šalia dar ir nuostabios iliustracijos. Labai patiko, kad knyga ne eiline vampyrų tematika, o parodo tikrą magija (laumės/žaltvykstės ir pan.).
December 24, 2021
Nuostabu! Tikrai rekomenduoju dovanoti vaikams. Su didele meile papasakoti mažo miestelio vaikų nuotykiai įpinant daug lietuviškos mitologijos.
April 2, 2022
Nuostabi knyga. Labai rekomenduoju visiems vaikams nuo 10 iki 12metų
October 22, 2022
megstamiausia knygos series tbh
July 10, 2023
Šauni, įtraukianti knyga. Rekomenduoju
April 26, 2024
Nuostabi knyga vaikams,apie kerus,paslaptis,magija,stebuklus. Laumes ir baubus. Labai džiugu,kad tai tik pirma dalis :)
July 5, 2024
THE BEST BOOK EVER! JUST LOVE IT, READ IT AND YOU KNOW WHY!
December 27, 2025
Įdomi knyga.
February 21, 2025
Perskaičiusi knygą, prisiminiau mintyse išlikusį tokį keistą lyg ir kažkur girdėtą palyginimą - "Klampynių kronikos" primena tarsi lietuviško kaimo užkaboriuose slypintį serialą, pagardintą Netflix prieskoniu. Čia gausu neįprastai tikroviškų personažų, vietinės magijos, netikėtų siužeto vingių, tad nė pats kipšas nesuspėtų iš paskos. Sutinkamų veikėjų spektras labai platus - nuo paskalas laidančių kaimo bobučių iki paslaptingų šmėklų. Miestelio glūdumoje susiduria senosios legendos ir šiuolaikinis žmogus, kuris bando suprasti, kaip įmanoma taip paprastai į savo kasdienybę įsileisti antgamtiškus reiškinius. Visa knyga pulsuoja tokiu smalsumą skatinančiu siaubo ir mistikos mišiniu, tad nė pats nepajunti, kaip pirštai verčia vieną paskui kitą puslapius.
May 16, 2022
Šiurpios istorijos.
Displaying 1 - 17 of 17 reviews