Jau ne pirma perskaityta knyga apie įdomų ir skaudų Suomijos istorinį laikotarpį antrojo pasaulinio karo metu: nuo partnerystės su fašistine Vokietija iki karo su buvusia partnere. Kiek pamenu, apie tose aplinkybėse atsidūrusias moteris, jų likimus, rašyta daugiausiai. Ir naujas, debiutuojančios autorės romanas apie moters likimą, kuris pateikiamas gan neįprastai: pasakoja kiti, o jos pačios – Gundos – tarsi nėra; kaltina ir gina artimieji, o jai pačiai žodis nesuteikiamas; keistokas procesas. Bet įdomu. Tik gaila, kad autorė (atleistina debiutantei) nesugebėjo pati atitolti nuo pasakotojų (nors jie kalba pirmu asmeniu), trūksta tekstuose individualumo, skirtingumo, stilistinės įvairovės. Tačiau teigiamybių daugiau negu trūkumų: autorė sugeba įtraukti skaitytoją į veiksmą, skatina jo emocijas, veikėjai charakteringi, tekstas sklandus, lengvai skaitomas. Skaitytoją paperka išpažintinė intonacija, intymumas, geras realizmo ir romantikos santykis.
Romanas daugiasluoksnis, jame ne tik pasakojimas apie pagrindinę heroję, bet ir daugelio nedidelio kaimelio žmonių likimai. Knygos pabaiga, veiksmo atomazga gan išradinga.
Trūkumai: psichologinio įtikinamumo stoka, o ir tekstas stokoja taiklių pastebėjimų, gilesnių minčių, poteksčių, veikėjų kalbos individualumo, jų vidinių būsenų vaizdavimo. Man pritrūko pagrindinės veikėjos dvasinė raidos istorijos – taip norėjosi, kad bent knygos pabaigoje prabiltų ji pati.
Autorei, kaip debiutantei, atleistinas siužeto nenuoseklumas (ypač trečiojoje dalyje), pasikartojimai, nors jie ir gali trikdyti, net erzinti kai kuriuos skaitytojus. Trečioje dalyje, kurioje savo istoriją pasakoja Gundos sesuo, šiek tiek blanksta Gundos paveikslas, daugoka aprašinėjimų, bet autorė sugebėjo išlaikyti intrigą beveik iki romano pabaigos, o tai, ko gero, svarbiausia. Tad bendras mano vertinimas 8 balai, manau, yra objektyvus.
Neabejotinai geras debiutas, kad tik neišsektų autorės kūrybinė versmė...