Knygoje aprašoma marginalinių visuomenės grupių (elgetų, valkatų, plėšikų) gyvenimo būdas, vidinė struktūra, vieta visuomenėje, ryšys su kitomis visuomenės grupėmis. Tyrimo objektas yra elgetos, valkatos ir plėšikai. Pirmajame knygos skyriuje analizuojami elgetos dviem - pačių elgetų ir visuomenės - aspektais. Antrasis knygos skyrius skirtas valkatoms. Jis parašytas daugiausia remiantis valkatų gyvenimo aprašymais, buvusiais jų trėmimo bylose. Trečiajame knygos skyriuje nagrinėjamos plėšikų gaujos. Analizuojama gaujų sudėtis bei struktūra, gaujų narių tarpusavio santykiai ir kriminalinis stilius. Aptariama plėšiko karjera, nusikaltimams palanki aplinka - kriminalinė infrastruktūra, be kurios neįmanoma sėkminga nusikaltėlių veikla.
Labai geras istorijos darbas, daugiau tokių būtų. Sugriauna gražios agrarinės XVIII-XIX a. Lietuvos paveikslą, kurį formuoja folkloras ir folkloro garbintojai. Kartais toks siaubas apimdavo, kai pagalvodavau, jeigu tuo laiku reikėtų gyventi: čia apie gatvėj atsidurdavusius nesantuokinius vaikus, apie valkataujančias moteris be jokio užtarimo, apie neįgalius vaikus, kurie ūgtelėję išeidavo elgetauti, nes neapsimokėjo jų laikyti šeimoj, ir šiurpiausias momentas - apie plėšikų gaujas, nuo kurių, kiek supratau, niekas negalėjo garantuotai apsisaugoti. Gal visgi yra kažkoks progresas, bent jau socialinėj plotmėj.
Įdomi mažai nagrinėta tema, puiku, kad autorė to ėmėsi ir buvo pakankamai įdomu skaityti ir daugiau sužinoti. Labai nepatiko kursinio darbo rašymo stilius, prastai atspausdintos iliustracijos, diagramos su pieno riebumą rodančiais skaičiais, kur jau nesuprast, ar dedant duomenis padarytos kelios klaidos, ar duomenys traukti iš vienos "ahem" vietos.