Vienos krūties istorija

by Erika Umbrasaitė

Nupurtyk rutinos dulkes, atrask gyvenimo pamokas, kurias buvai pamiršusi ar praleidusi. Pradėk gyventi, kol dar nevėlu!

„Vienos krūties istorija" – klasika tapusi knyga. Juodu humoru pagardintas jaunos moters, susidūrusios su mirtina liga, dienoraštis, kuriame susipina ir meilė, ir mirtis, ir liūdesio ar džiaugsmo ašaros.

Man liga buvo baisi pirmas keletą savaičių, kai susirgau. Paskui su ja susidraugavau. Panašiai kaip galima susidraugauti su vyro meiluže – tu jos nekenti, „pašpilkuoji", kaip prancūziškoje šeimoje, per daug nemyli ir labai norėtum, kad ji pasitrauktų iš jūsų šeimos. Mano santykis su vėžiu panašus.

Genres: Audiobook

256 pages, Paperback

First published January 1, 2008

About the author

Erika Umbrasaitė (gimė 1970) - Lietuvos rašytoja gyvenanti Prancūzijos pietvakariuose.

Reviews

[Aurelija · Rating 3 out of 5]

Knyga parašyta dienoraščio žanru. Jos stiprybė - nuogas atvirumas. Tačiau knygoje per daug pasikartojimų, kurie persekioja visuose skyriuose. Atrodo, kad nei autorė, nei redaktorius neperskaitė knygos nuo pradžios iki galo.
Kita autorės knyga “Prancūzija mon amour” patiko žymiai labiau.

[Ugnė Lukošienė · Rating 5 out of 5]

Labai stipri knyga. Tikra istorija. Moters biografija. Nors turbūt mažai tokių, kas šios knygos neskaitė...
Patiko švelnus, lengvas humoras, jautrios gilios mintys apie gyvenimą. Erika tikra optimistė ir ne kiekvienas ja apdovanotas...
Knyga su išliekama verte.

[Bent.viena.puslapi · Rating 5 out of 5]

Wow, kokia istorija! Tikra, stirpi, moters susirgusios krūties vėžiu, istorija. Knyga įtraukė nuo pradžios iki pabaigos!

Knygoje man patiko:
⚜️Erikos optimizmas, kovotojos dvasia ir noras gyventi! Gaila, kad kartais tik tokios baisios ligos mus supurto, priverčia sustoti ir pamąstyti! Iš naujo įvertinti gyvenimą, susidėlioti prioritetus;
⚜️žinoma patiko, kad tai lietuvių autoriaus knyga ir veiksmas vyko Vilniuje.

Knygoje man ne patiko:
⚜️tai, kad ši knyga mane taip įtraukė, kad jaučiau Erikos skausmą.
⚜️tai, kad per daug įsijaučiau, o baigusi klausyti, kurį laiką mintys sukosi apie vėžį. Kaip netikėtai jis gali užklupti ir sujaukti mūsų gyvenimus.

Baigiu perklausyti ir antrą Erikos knygą, kuri man taip pat labai patinka.

[San · Rating 5 out of 5]

Tikrai labai gera knyga! ❤️

[Jovita · Rating 4 out of 5]

Aš subjektyvi Erikos Umbrasaitės kūrybai, nes pati Erika man tobulumo viršūnė 😉

[Greta Musteikienė]

Nepabaigiau klausyti, tai nevertinsiu žvaigždutėm.
Kodėl nepabaigiau?
Nežinau ar tiesiog žmogiškas smalsumas, ar medicininis mane kartais nuveda prie pacientų rašytų knygų apie ligas. Šį kartą pradžia man patiko. Netgi labai. Na va, galvoju, autorė, kuri ne tik turi ką papasakoti, bet ir pasakoti moka. Bet paskui, gal nuo trečdalio knygos pasidarė jau sunku. Tokį visai smagų autorės pasakojimo būdą pakeitė susirašinėjimų su draugėmis ir gydytojais perrašymas, kuris, kaip man pasirodė, turėtų būti įdomus tik pačioms susirašinėjimo dalyvėms (ar dalyviams). Na, pavyzdžiui, draugė, apie kurią žinome tik kad tai yra autorės vaikystės draugė su vyru gyvenanti JAV pasakoja kaip sugalvojo pirkti namą. Arba pateikiamas susirašinėjimas su gydytojais ir jų aiškinimas kiek chemoterapijos kursų reikėtų skirti pacientei. Dabar, po 15 metų nuo aprašomų įvykių, tai neturi net jokios edukacinės vertės (medicina keičiasi greitai).
Tačiau, neatmetu galimybės, kad knyga gera, tiesiog nesu jos adresatas. Galbūt autorės likimo draugėms netgi psichoterapiškai suveiktų knyga apie jauną moterį sužinojusią, kad serga pirmų stadijų, bet labai agresyviu krūties vėžiu, ir dėl to pagaliau atrandančią gyvenimo džiaugsmą.

[Eglė Vilčinskienė · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga! Tikrai mažai knygú kurias skaitant patirtum tokiá emocijú puokštę! Teko ir ašarà nubraukti ir juoktis kone iki ašarú! Paskatina pergalvoti gyvenimo verybes!

[Jurgita Pūkytė · Rating 5 out of 5]

Labai įdomi ir įtraukianti knyga apie moterį, kuri sirgo krūties vėžiu. Detaliai aprašyta jos kova ir visa istorija. Tai stipri moteris.

[Agnė · Rating 3 out of 5]

3.5 iš 5

Vienos krūties istorija - tai labai nuoširdžiai, atvirai, emocingai, pozityviai ir su sveika humoro doze papasakota asmeninė autorės akistata su agresyvia krūties vėžio forma.

Iš pradžių šis dienoraščio tipo pasakojimas labai suintrigavo, privertė susimąstyti apie gyvenimą ir kasdieninius dalykus, kurious taip dažnai priimame kaip už gryną pinigą, ir prikaustė savo unikaliu rašymo stiliumi, bet vėliau pradėjo kiek kartotis ir gal mažumėlę prailgo.

P.S. Šios knygos klausiausi audio formatu. Labai gražiai skaitoma Daivos Tamošiūnaitės-Budrės. Rekomenduoju.

P.P.S. O čia ta žymioji Rankino fotografija su autore ir Aleksandru Pogrebnojum:

[Monika M. · Rating 3 out of 5]

Ši knyga - kaip dienoraštis. Tad gal normalu, kad dienoraštį rašantis žmogus neretai daug kartojasi, rutulioja tas pačias mintis kažkur toli nenueidamas, pasakoja istorijas, kurios neturi nieko bendro, neturi poveikio knygai, bet juk yra tiesiog dienoraščio autoriaus gyvenimo dalis.
Bet paskaityti tokią atvirą išpažintį apie jausmus, kylančius sužinojus, kad sergi vėžiu, naudinga kiekvienam, kad nors truputį suvoktum ir pasiruoštum, kas šiais laikais gali laukti kiekvieno.. Pasimokytum optimizmo, ar vilties.

[Lina Vyšniauskienė · Rating 5 out of 5]

Patiko. Tiesiai šviesiai, taip kaip yra.
Ačiū už patyrimą man, ką reiškia būti "su vežiu".

[Rasa-Skaitau ir keliauju · Rating 5 out of 5]

Erika Umbrasaitė – Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė. Aš apie ją tikrai esu girdėjusi, tik neskaičiusi jokios jos knygos. "Vienos krūties istorija" pakiuvo man atsitiktinai, nes audiotekoje ieškojau, kokias knygas įgarsino nuostabaus balso Daiva Tamošiūnaitė.
Erikos Umbrasaitės romane simboliniu pavadinimu „Vienos krūties istorija“ ironiškai, optimistiškai, o kartais ir graudžiai pasakojama skaudi moters, per jaunos sirgti ar mirti, gyvenimo ir meilės istorija susirgus agresyvia krūties vėžio forma. Knygos pagrindas – autentiškas dienoraštis, rašytas beveik kasdien dvejus metus, kuriuos truko kova už teisę pasveikti.
Erikos Umbrasaitės knyga – labai autobiografiška ir trykštanti optimizmu. Kas mėgste tikras išgyvenimo istorijas, ši knyga kaip tik jums. Knygoje atvira, vietomis kelianti graudulį, o vietomis sarkastiška ir su pilna humoro ...
Audioknygą įgarsino radijo ir televizijos laidų kūrėja, o taip pat ir Erikos draugė, Daiva Tamošiūnaitė. Pergyvenusi šiuos įvykius tuomet, kai jie vyko, Daiva neslepia, kad garsinti Erikos knygas buvo tikras iššūkis: „Knygose iš tiesų yra tokių vietų, kurių negali skaityti ramiai, nes tiesiog gniaužia gerklę. Tuomet tiesiog tenka palaukti, kol praeina virpesys ir skaitau toliau. Kaip bebūtų, audioknyga jau nebėra vieno autoriaus knyga. Skaitydamas negali neįdėti savęs. Be abejo, bandai pajusti autorę, bet negali atsiriboti nuo savęs.“
Labai labai patiko šią knygą klausyti. Toks jausmas, kad sirgau ir sveikau kartu su pačia autore.

[Vitalija · Rating 3 out of 5]

Hmh... sunku vertinti tokias knygas, tačiau reikia. Ji tikrai ne džiugi, ji kiek liūdna ir slogi, tačiau tuo pačiu ir optimistiška. Knyga parašyta dienoraščio žanru. Galėtinai įdomi buvo iki knygos trečdalio kol ją perskaičiau, tačiau po to pasitaikė labai daug pasikartojimų, kurie vis kas kelis skyrius kartojosi. Tai trikdė. Knyga parašyta gana optimistiškai, tačiau toliau visą įdomumą pakeitė susirašinėjimų su draugėmis ir gydytojais perrašymas, kuris pasirodė nei įdomus nei reikalingas. Knyga skaitėsi greitai, bet pabaigiau tik dėlto, kad pabaigti ir nemsti, o ne todėl, kad ji buvo įdomi pabaigti.

[Akvilė Petrauskienė · Rating 5 out of 5]

Įtraukianti, atvira, jautri, bet ne liūdna, nors atskleidžia nemalonią, sunkią ir varginančią kelionę kovoje su vėžiu. Yra tekę lankytis vėžininkų ligoninėje, artimoje aplinkoje lydėti vėžiu sergančius žmones ir vis tiek nė neįsivaizdavau ir net negalėjau įsivaizduoti kaip jaučiasi sergantis asmuo. Skaitydama paskutinius skyrius nubraukiau ašarą. Viliuosi, kad ir kiti sergantieji sulaukia pakankamai palaikymo ir pagalbos iš savo aplinkos ir geba nepralaimėti vėžiui panirdami į liūdesį ir savigraužą.
Rašymo stilius vaizdingas, įtraukiantis, tik keliose vietose akis vis kliūdavo už nereikalingų pasikartojimų.

[Ieva · Rating 5 out of 5]

Viena man labiausiai patikusių lietuviškų knygų. Negalėjau padėti į šalį... kaip narkotikas!

[Neringa · Rating 4 out of 5]

Optimistiška, idealistiška, svajokliška, bet tuo pačiu ir stipriai į realybę savas šaknis įleidusi knyga
apie begalinį norą gyventi, už nugaros paliekant savigalą ir pasitelkiant džiaugsmo, humoro ir saviironijos amuniciją į kovą už gyvenimą, o ne prieš ligą.

Moteris, kuri už 300 litų nusiperka juodųjų ikrų ir raudonojo vyno trims dienoms ir jais gydosi neutropeniją.
Moteris, kuri prieš operaciją vaikščiodama po rudenėjantį Onkologijos instituto parką rūko paskutinę cigaretę, prisimindama J.P.Belmondo filmus.
Moteris, kuri išsireikalauja po operacijos pati vairuoti, net jei ir tenka būti apipypsintai visų vairuotojų aplink.
Moteris, kuri švaistydama draudimo išmokos šimtines nusiaubia Ramunės Pikautaitės boutique, nutarusi, kad negali mirti, kol nesunešios viso naujo garderobo.

Ji negali neįkvėpti kartu su ja sau kartoti Je veux vivre (aš noriu gyventi).

[Simona · Rating 4 out of 5]

Ar gali nejaudint tikros kovos ir pergalės prieš vėžį istorijos? Ir dar tokios moters, kuri yra tiesiog parakas!

"Aš sergu vėžiu ir myliu gyvenimą. Dar niekada jo taip nemylėjau."

Knygą surijau. Ji ir parašyta kaip tiksinti bomba. Taip, kad puslapis veja puslapį, istorija istoriją ir žiūrėk - jau pabaiga.

Buvo įdomu, mane intrigavo, vietomis atrodė įžūloka, vietomis banaloka, vietomis man asmeniškai per daug juodo humoro ten, kur aš būčiau juodai bliovus. Bet, geriau pamąsčius suprantu, kad humoras veikia tarsi skydas ir jo (bei visų galimų ginklų) reikia kovojant. Tai gal geriau jis, nei pasidavimas?

Vis knyga trykšta energija, kova, juoku, užsispyrimu, meile gyvenimui, džiaugsmu kiekviena akimirka. Aišku, joje paslėpto ir reiškiamo liūdesio ir tamsių periodų irgi yra, bet sužavi tas viso ko gyvybiškumas! Santykių, kūno, dialogų.

Tikrai įkvėpiančiai susikaitė. 💛

[Emilija Čeponė · Rating 5 out of 5]

Taip jau išėjo, kad perskaičiau E. Umbrasaitės knygas atvirkščiai, t.y nuo naujausios iki pirmosios. Ir ką jau turi tą jau turi Erika, neblėstantį džiaugsmą gyvenimu, dozę teigiamų emocijų ir nepakartojamą humoro jausmą. Knyga apie tokius emocianalius dalykus, apie savo ligą, bet jos optimizas ir požiūris į gyvenimą tiesiog pakeri. Ir nors knygą apie sunkiai gydomą vėžį, apie itin sunkius išgyvenimus, visiškai nesinori verkti, atvirkščiai apima begalinis susižavėjimas autorės požiūriu ir stiprybe. Linkiu, kad niekam netektų patirti tokių negandų kaip Erikai, bet jei jau jums tektų tokia dalia, perskaitykite šią knygą ir semkitės autorės išminties ir stiprybės!

[Aistė Dacė · Rating 5 out of 5]

Sunki, skaudi istorija ir kartu labai graži, apie moters kovą, apie santykius su savim, su pasauliu, su vaiku ir vyrų sergant vėžiu. Skaitant pamenu save, kai radau guzelį, kiek panikos buvo, ačiū dievui tai buvo nieko rimta,bet pro akis bėgo gyvenimas, kol nebuvo aiškios diagnozės. Nejaugi tikrai kaip ir knygoje rašo reikia stiprių sukrėtimų, kad atsimerktum ir pamiltum pasaulį iš naujo ar pradėtum vertinti ką turi? Ar tiesiog pasijustum mirtingas ir imtumeisi pokyčių ? Rekomenduoju perskaityti, nes kaip sako svetimo skausmo nebūna.

P. S. Internete ieškojau ir radau nuotrauką autorės minimą, tai ilgai žiūrėjau jai į akis....

[Diana · Rating 4 out of 5]

Džiaugiuosi, jog autorė taip atvirai, jautriai, bet optimistiškai papasakojo savo ligos istoriją, nes daugybė moterų išgyvena tą patį ir galbūt iš šios knygos jos (ir ne tik jos, bet ir visos moterys) pasisems optimizmo, palaikymo, naudingos informacijos, susimąstys apie savo sveikatą.
Taip pat smagu, kad yra galimybė šią knygą klausyti nemokamai audioknygos formatu. Tai pirmoji mano šitaip "skaityta" knyga :)

[Ernesta Dragūnė · Rating 5 out of 5]

Nežinau, ar dėl to, kad esu artimai susidūrusi su be galo panašia situacija ir visi gydytojų vardai bei įstaigų pavadinimai šioje istorijoje tokie artimi, bet ši knyga mane palietė labai asmeniškai. Labai rekomenduoju. Knygoje paliečiamos ir taip garsiai eskaluojamo moteriškojo solidarumo problemos, ir šeimos, žmogaus sau keliamų tikslų ir vertybių tema. Labai patiko.

[Lina · Rating 3 out of 5]

Pati istorija ir patirtis, kuri teko autorei - neįvertinama. Tai vienareikšmiškai stipru. Vis tik kalbant apie knygą kaip literatūros kūrinį nusivyliau. Suprantu, dienoraščio stilius ir tt, bet labai monotoniškas. Lyginau su Stano "Kodėl aš" ir pastarąją vertinu geriau. Kažkaip pritrūko gelmės. Ne todėl, kad jos nebuvo. Autorė jos neatskleidė...

[Li Na · Rating 5 out of 5]

Tikrai puiki, sukrečianti knyga, kuri priverčia permastyti ar gyveni teisingai. Nemegstu “sunkiu” knygu, taciau si knyga parasyta taip laisvai, su sveiku, kartais skaudziu jumoru, savijuoka. Tikrai rekomenduoju!

[Ieva Pelekaite · Rating 3 out of 5]

A story about a woman who has to deal with devastating truth. She has breast cancer and any minute can be her last. She is very young, successful career woman, has a little kid and a husband who loves her. Therefore to hear the diagnosis like that is just as painful as it gets. The protagonist is trying to cope with this with humor, irony and sarcasm, however, at some point you can see that not always there is enough strength in her to hide her real emotions and fears. The book is written in a diary-like style which makes it more personal and relatable. At some chapters the information is repeated but it didn't really bother me, because I felt that this happened because of a pure honesty, fear and devastation. I started reading this just because I had this book, not because I was very interested in it. However, I have to admit that I quite liked it. At some chapters I couldn't hold back my tears and in some I was smiling and even laughing out loud. In my opinion, only a good book has the power to bring such emotions. However, I have to say that I am a little bit biased when it comes to this topic. Therefore, I recommend reading it yourself and forming your own opinion.

[Buziukas Boruziukas · Rating 4 out of 5]

,,Gyventi - tai ir yra prasmė”
,, Taip tyliai miršta mūsų meilė ir mes nieko nedarome…”
,,Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.”
,,Baisiausia, ką suvoki susirgęs: tu nebekontroliuoji savo gyvenimo. Jį kontroliuoja liga.”
,,mirti bijau ne dėl saves, o dėl tų, kuriuos myliu.”
,,Esi laimingas tol, kol gyveni. O skųstis gyvenimu - per didelė prabanga”
,, Kaip sulaukus gilios prasmingos senatvės būna smagu vartyti senas jaunystės nuotraukas: gali gailėtis prabėgusio laiko, gali būti dėkingas, kad tokį smagų gyvenimą nugyvenai.”
,,Kartais neištikimybė ar jos šešėlis porai lyg pipirai beskoniam patiekalui”
,,Norėtų mirti - per didelė prabanga, kai aplinkui tiek daug norinčiųjų gyventi, bet žinančių, kad kelionė hau beveik baigta…”

[Ieva Stanevičiūtė · Rating 2 out of 5]

Banali ir lėkštoka, paviršinio jumoro knyga. Po kieta autores kauke matyti tik vaikystėje stipriai sugniuždyta mergaitė, neleidžianti sau būti silpna nei profesinėje veikloje, nei palatoje, nei santykiuose su artimaisiais ar juolab savo skaitytojais. Yra ir keletas awkward momentų (pvz., kyšiai medikams ar nuolatinis vyrų patrauklumo vertinimas).
Gal, kad net savo dienoraštyje autorė nėra iki galo su savimi nuoširdi, manęs giliai nepalietė. Tačiau sergančiai moteriai tikriausiai ir toks skaitymas apie kitų patirtis yra savotiška terapija. Visiems sergantiems linkiu lengvo gijimo ir sveikatos ❤️

[Jurgita Vosylė · Rating 4 out of 5]

Skaitėsi sunkiai...ar dėl knygos parašymo stiliaus, ar tiesiog, kad istorija labai sunki, kai kalbama apie mirtiną ligą, kuri paliečia ne tik sergančiojo, bet ir artimųjų gyvenimus, kai tenka pergrupuoti prioritetus ir išmokti džiaugtis esamom akimirkom! Ačiū labai autorei už atvirumą, nuoširdumą, už optimizmą, už kovą ne tik dėl savo sveikatos, bet ir kitų moterų, už švietėjišką veiklą, iniciatyvas, ryžtą, atkaklumą ir visa kita ką nuveikė kovoje prieš vėžį. Manau knyga puikus optimizmo pavyzdys sergančioms ir neduokdie, jei kuri susirgsim, nes mano nuomone, mūsų emocinė būklė ir nusiteikimas yra vienas iš pagrindinių svertų sunkioje kovoje su onkologine liga!

[Saulius · Rating 5 out of 5]

Absoliučiai 10 balų už atvirumą, tiesą ir išgyvenimus, pasidalintus su visais tėvynainiais. Puiku, kad yra žmonių, pasiryžusių dalintis savo ligos ir kančios istorija mūsų mažoje Lietuvoje, kur iš esmės visi vienas kitą pažįsta per kelis žmones.

Literatūriškai kažkas šioje knygoje negerai su redagavimu, bet tokiose istorijose kabinėtis prie teksto visgi nereikia. Galėjo būti profesionaliau įgyvendinta.

[Rosita · Rating 4 out of 5]

Nors pradžioje atrodė, kad stilistika ne man, kuo toliau, tuo įdomiau darėsi skaityti. Iš dalies lengvai papasakota labai sunki patirtis ir istorija. Pirma mano šios lietuvių rašytojos skaityta knyga, tai tikrai nustebino! Dedu nedvejotiną 4 :) iki 5 pritrūkau.

[Vaida Petrauskaite · Rating 4 out of 5]

Pradžioje yra pasikartojimų, tai sukelia nuobodulį skaityti, toliau jų nebelieka. Tačiau knyga įkvepianti gyventi ir nepasiduoti. Skatinanti kiekvieną dieną atrasti kažką naujo ir gražaus