What do you think?
Rate this book
Knygą gali parašyti bet kas
Vieno populiariausių komikų Lietuvoje Olego Šurajevo knyga „Knygą gali parašyti bet kas“ – tai pirmoji lietuviška komedijos žanro knyga. Autorius joje pristato savo sukurtas istorijas, netikėtas, kartais šokiruojančias ir paradoksalias mintis ar fantazijas.
Knygoje „Knygą gali parašyti bet kas“ rasite 7 tekstus ir 80 paties autoriaus sukurtų iliustracijų, kurias vizualizavo ir leidiniui pritaikė iliustratorė Gintarė Kavaliauskaitė. Olego tekstai knygoje – tarsi trumpi stand-up pasirodymai, kuriuose rasite tik šiam komikui būdingo drąsaus, aštraus humoro, kartais ironijos ar sarkazmo ribą peržengiančios socialinės kritikos ir net visiškai netikėto atvirumo bei nuoširdžių prisipažinimų.
Knygoje „Knygą gali parašyti bet kas“ aprašytos įvairios gyvenimiškos situacijos, autorius naudoja skirtingus komedijos žanrus ir, kaip pats teigia, šia knyga nepretenduoja į literatūrą, o tiesiog siūlo skaitytojui pramogą.
O. Šurajevas yra sakęs, kad nuo pat vaikystės jautė, jog jis mąsto kažkaip kitaip nei visi ir kelia keistesnius klausimus nei iš jo tikimasi. Gana ilgą laiką jis to savo kitoniškumo gėdijosi, tačiau galiausiai suprato, jog tai ir yra jo jėga ir stiprybė. Dabar Olegas drąsiai kalba ir rašo tik tai, ką galvoja, atvirai ir drąsiai kritikuoja bei analizuoja šalies gyvenimą – politiką, kultūrą ir leidžiasi į filosofines diskusijas apie gyvenimo prasmę ir žmonių elgesio motyvus. Jo mąstymo kitoniškumas akivaizdus ir knygoje „Knygą gali parašyti bet kas“. Ją perskaityti galite maždaug per porą valandų, tačiau dar ilgai nešiositės šypsenas ir mintis, kurias ji sukels.
Oleg Šurajev yra populiarus rusų ir ukrainiečių kilmės lietuvių komikas. Jau po pirmojo savo stand-up pasirodymo jis sulaukė prieštaringų vertinimų dėl itin atvirų ir aštrių pasisakymų, tačiau daug kam patiko šviežio oro gūsis Lietuvos humoro scenoje, todėl komikas pradėjo rinkti ištikimų gerbėjų būrį. Vėliau Olegas kūrė TV ir interneto projektus, subūrė tūkstančius gerbėjų socialiniuose tinkluose. 2018 metais autorius pristatė vaidybinį filmą „Grąžinti nepriklausomybę“ – buvo vienas iš scenarijaus autorių bei prodiuserių.
„Knygą gali parašyti bet kas“ – pirmoji Olego knyga, kurioje jis teigia išnaudojęs galimybę pasakyti daugiau ir kitaip nei tai daro socialinėje erdvėje. Savo projektuose, rengiamose laidose, interviu ar pasisakymuose Olegas dažnai provokuoja, nebijo nejaukių socialinių situacijų, kurios atskleidžia visuomenės stereotipus ir demaskuoja melą, kurį toleruojame kaip mandagumą.
Knygoje „Knygą gali parašyti bet kas“ rasite 7 tekstus ir 80 paties autoriaus sukurtų iliustracijų, kurias vizualizavo ir leidiniui pritaikė iliustratorė Gintarė Kavaliauskaitė. Olego tekstai knygoje – tarsi trumpi stand-up pasirodymai, kuriuose rasite tik šiam komikui būdingo drąsaus, aštraus humoro, kartais ironijos ar sarkazmo ribą peržengiančios socialinės kritikos ir net visiškai netikėto atvirumo bei nuoširdžių prisipažinimų.
Knygoje „Knygą gali parašyti bet kas“ aprašytos įvairios gyvenimiškos situacijos, autorius naudoja skirtingus komedijos žanrus ir, kaip pats teigia, šia knyga nepretenduoja į literatūrą, o tiesiog siūlo skaitytojui pramogą.
O. Šurajevas yra sakęs, kad nuo pat vaikystės jautė, jog jis mąsto kažkaip kitaip nei visi ir kelia keistesnius klausimus nei iš jo tikimasi. Gana ilgą laiką jis to savo kitoniškumo gėdijosi, tačiau galiausiai suprato, jog tai ir yra jo jėga ir stiprybė. Dabar Olegas drąsiai kalba ir rašo tik tai, ką galvoja, atvirai ir drąsiai kritikuoja bei analizuoja šalies gyvenimą – politiką, kultūrą ir leidžiasi į filosofines diskusijas apie gyvenimo prasmę ir žmonių elgesio motyvus. Jo mąstymo kitoniškumas akivaizdus ir knygoje „Knygą gali parašyti bet kas“. Ją perskaityti galite maždaug per porą valandų, tačiau dar ilgai nešiositės šypsenas ir mintis, kurias ji sukels.
Oleg Šurajev yra populiarus rusų ir ukrainiečių kilmės lietuvių komikas. Jau po pirmojo savo stand-up pasirodymo jis sulaukė prieštaringų vertinimų dėl itin atvirų ir aštrių pasisakymų, tačiau daug kam patiko šviežio oro gūsis Lietuvos humoro scenoje, todėl komikas pradėjo rinkti ištikimų gerbėjų būrį. Vėliau Olegas kūrė TV ir interneto projektus, subūrė tūkstančius gerbėjų socialiniuose tinkluose. 2018 metais autorius pristatė vaidybinį filmą „Grąžinti nepriklausomybę“ – buvo vienas iš scenarijaus autorių bei prodiuserių.
„Knygą gali parašyti bet kas“ – pirmoji Olego knyga, kurioje jis teigia išnaudojęs galimybę pasakyti daugiau ir kitaip nei tai daro socialinėje erdvėje. Savo projektuose, rengiamose laidose, interviu ar pasisakymuose Olegas dažnai provokuoja, nebijo nejaukių socialinių situacijų, kurios atskleidžia visuomenės stereotipus ir demaskuoja melą, kurį toleruojame kaip mandagumą.
112 pages, Paperback
First published January 1, 2018
5 people are currently reading
216 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 37 reviews
April 2, 2019
Čia yra kažkas. Tu sėdi, skaitai (o veikiau vartai, nes ten daugiausia tiesiog paveiksliukų), kartais nusišypsai, galvoji, kad šiaip tai čia tokia lieva knyga, ir kad tu mokėjai vien už vardą ar gražų viršelį tuos 12 eurų, jautiesi tiesiog parėmęs Olego veiklą.
Ir kai jau eina paskutiniai bajeriai, jis parašo 3 trumpas istorijas apie save. O paskutinėje jis meta kozirį - savo nuoširdų atviravimą.
Ir va dabar sėdžiu ir man ir *ujovai ir gerai. Ir kad šios knygos nebegaliu įvertinti iš kokybės pusės, nes tu negali vertinti kažkieno jausmų. Nebegaliu parašyti: "ai, nu šiaip sau tokia knyga, neverta 12 eurų. Nebent norite paremti Olego veiklą".
Nes toje knygoje yra tos 3 širdį daužančios istorijos, kurias tu gauni kaip smūgį ir bandai suvokti kaip čia ką tik nutiko, kad silpnų bajeriukų rinkinys tapo didele emocijos įkrova.
Ir tada jautiesi, kad tuos 12 eurų tiesiog davei savo draugui. Ir tau negaila ne vieno cento. Nes jis tau davė kažką daug daugiau nei pinigai - nuoširdumą ir dėkingumą.
Ir kai jau eina paskutiniai bajeriai, jis parašo 3 trumpas istorijas apie save. O paskutinėje jis meta kozirį - savo nuoširdų atviravimą.
Ir va dabar sėdžiu ir man ir *ujovai ir gerai. Ir kad šios knygos nebegaliu įvertinti iš kokybės pusės, nes tu negali vertinti kažkieno jausmų. Nebegaliu parašyti: "ai, nu šiaip sau tokia knyga, neverta 12 eurų. Nebent norite paremti Olego veiklą".
Nes toje knygoje yra tos 3 širdį daužančios istorijos, kurias tu gauni kaip smūgį ir bandai suvokti kaip čia ką tik nutiko, kad silpnų bajeriukų rinkinys tapo didele emocijos įkrova.
Ir tada jautiesi, kad tuos 12 eurų tiesiog davei savo draugui. Ir tau negaila ne vieno cento. Nes jis tau davė kažką daug daugiau nei pinigai - nuoširdumą ir dėkingumą.
October 23, 2018
Gavau šią knygą dovanų - nebuvo pasakyta, kad in exchange for a honest review , bet gal nieko tokio, jei parašysiu.
Originali, eklektiška knyga, tuo ir žavi, nes humoras - dalykas labai individualus ir iš visų paveiksliukų dauguma ras bent kelis, kurie prajuokins. Bet, kadangi humoras - dalykas labai individualus, kiekvienas ras ir tokių, kurie bus "meh" arba "nu ir kam šito reikėjo". Nu ir gerai, ką čia padarysi.
Mano "humoro skoniui" (ar taip sakoma?) labai patiko "Telefono išradimas", "Tarpininkas", o ypač - "Mano svajonės". Jei būtų visa knyga iš Olego svajonių, būčiau pirma eilėje ją pirkti. Dar patiko puns, nes aš paprastas žmogus. Tokie biškį socialinės kritikos paveiksliukai, kaip "Valstybė" ar "Pramogos", buvo ne prie širdies, bet turbūt apskritai sunku padaryti gerą socialinę kritiką.
"Rimtas skyrius" užklupo netikėtai ir visai šauniai pabaigė knygą.
Gal tuo ir faina šita knyga - netikėtumais. Tikiuosi, kitoje Olego knygoje jų bus dar daugiau!
(no pressure)
Paskutinio skyriaus įkvėpta padarysiu tokį asmeninį prisipažinimą - po to, kai pati paišiau knygą ir susidūriau su tam tikromis abejonėmis, ir atradau tam tikrus tų abejonių sprendimus, man kažkodėl labai ėmė kristi į akis, kad kiti irgi susiduria su panašiais dalykais ir randa panašius sprendimus (arba aš įsivaizduoju, kad taip nutinka). Kalbu apie siekį užbėgti už akių kritikai ar užtikrinimą, kad autorius žino, kad daro rizikingą dalyką, ir žino, kad kažkam nepatiks. Norisi pasakyti: "Viskas gerai su Tuo Skyrium, nėra čia ko teisintis". Atrodo, kiti - tie, kurių knygas skaitau - turėtų būti gudresni / drąsesni už mane ir arba neturėti abejonių, arba išsivartyti iš jų gudriau negu aš. Gal taip ir yra, gal čia kokią projekciją padariau - o gal ir ne, gal normalu, kad turim visi mes tų abejonių ir iš jų vartomės kaip išeina.
(Asmeninis prisipažinimas baigėsi)
+ Plojimai iliustratorei!
Originali, eklektiška knyga, tuo ir žavi, nes humoras - dalykas labai individualus ir iš visų paveiksliukų dauguma ras bent kelis, kurie prajuokins. Bet, kadangi humoras - dalykas labai individualus, kiekvienas ras ir tokių, kurie bus "meh" arba "nu ir kam šito reikėjo". Nu ir gerai, ką čia padarysi.
Mano "humoro skoniui" (ar taip sakoma?) labai patiko "Telefono išradimas", "Tarpininkas", o ypač - "Mano svajonės". Jei būtų visa knyga iš Olego svajonių, būčiau pirma eilėje ją pirkti. Dar patiko puns, nes aš paprastas žmogus. Tokie biškį socialinės kritikos paveiksliukai, kaip "Valstybė" ar "Pramogos", buvo ne prie širdies, bet turbūt apskritai sunku padaryti gerą socialinę kritiką.
"Rimtas skyrius" užklupo netikėtai ir visai šauniai pabaigė knygą.
Gal tuo ir faina šita knyga - netikėtumais. Tikiuosi, kitoje Olego knygoje jų bus dar daugiau!
(no pressure)
Paskutinio skyriaus įkvėpta padarysiu tokį asmeninį prisipažinimą - po to, kai pati paišiau knygą ir susidūriau su tam tikromis abejonėmis, ir atradau tam tikrus tų abejonių sprendimus, man kažkodėl labai ėmė kristi į akis, kad kiti irgi susiduria su panašiais dalykais ir randa panašius sprendimus (arba aš įsivaizduoju, kad taip nutinka). Kalbu apie siekį užbėgti už akių kritikai ar užtikrinimą, kad autorius žino, kad daro rizikingą dalyką, ir žino, kad kažkam nepatiks. Norisi pasakyti: "Viskas gerai su Tuo Skyrium, nėra čia ko teisintis". Atrodo, kiti - tie, kurių knygas skaitau - turėtų būti gudresni / drąsesni už mane ir arba neturėti abejonių, arba išsivartyti iš jų gudriau negu aš. Gal taip ir yra, gal čia kokią projekciją padariau - o gal ir ne, gal normalu, kad turim visi mes tų abejonių ir iš jų vartomės kaip išeina.
(Asmeninis prisipažinimas baigėsi)
+ Plojimai iliustratorei!
April 15, 2019
Knygoje buvo palikta vietos parašyt savo atsiliepimą, bet nedrįsau, nes knyga buvo ne mano, tai parašysiu čia. Tai yra knyga-torto gabaliukas arba knyga-mažas čipsų pakelis, žiūrint, ką labiau mėgsti. Yra tortų ir čipsų, kurie liūdina (medučiai, su visokiais sviestiniais kremais, labai biskvitiniai, pomidoriniai, su grietine ir svogūnais) ir kurie džiugina (cheesecake'ai, black forest, šokoladiniai, jogurtiniai, su krapais, su paprikom, su bekonu), ir tai yra visiškai skonio dalykas. Jeigu tau neskanu punsai ir absurdas, tai neskanu, o jei patinka, tai lapnoji ir džiaugiesi. Tai man patiko ir po knygos jaučiuosi kaip po to džiuginančio torto gabalo ar mažo čipsų pakio, kai jautiesi, kad buvo skanu, bet mažai ir reikia dar. Bet jeigu tai būtų visas tortas arba šeimyninis pakis, tai patys žinot, kaip būtų. Todėl knyga atrodo per trumpa, bet iš tiesų jos yra kaip tik tiek, kiek reikia, kad užvertęs vis dar norėtum daugiau. Ir dar joje yra visko primaišyta labai daug, todėl jautiesi, lyg valgytum tortą užsikąsdamas čipsais, bet iš tikro tai jokia ne beprotybė, o tiesiog normali šventė, kurioje yra ir torto, ir čipsų, ir alaus, ir stipriau, tai aišku, kad reikia visko iš karto, nes o kaip be moralkių vizito paskui.
Atsiliepimą irgi gali parašyti bet kas. Kartais geriau būtų jo neparašyti (kaip šiuo atveju). Su knygom irgi taip. Bet man atrodo, kad labai gerai, kad Olegas ir Gintarė parašė ir nupiešė šitą knygą.
Atsiliepimą irgi gali parašyti bet kas. Kartais geriau būtų jo neparašyti (kaip šiuo atveju). Su knygom irgi taip. Bet man atrodo, kad labai gerai, kad Olegas ir Gintarė parašė ir nupiešė šitą knygą.
December 3, 2018
Labai fainas asmeninis valandos standup'as. Puikios iliustracijos, smagūs pun'ai, gražus pasijuokimas iš knygos formato. Ne viskas super wow, bet to ir naivu tikėtis. Iliustracijų stilius labai patinka -- minimalistiškos, su kaip tik tiek detalių, kiek reikia.
Norėtųsi dar daugiau tekstų, nes tie, kurie sudėti, labai smagiai skaitosi. Kalba neišprievartauta, autentiška. "Rimtasis skyrius" nušviečia knygos kontekstą, bet gerai, kad jis pabaigoje.
Žodžiu, kaip tokio žanro knyga -- puiki. O vertinti ją kaip romaną vien dėl to, kad tai knyga, neadekvatu.
Norėtųsi dar daugiau tekstų, nes tie, kurie sudėti, labai smagiai skaitosi. Kalba neišprievartauta, autentiška. "Rimtasis skyrius" nušviečia knygos kontekstą, bet gerai, kad jis pabaigoje.
Žodžiu, kaip tokio žanro knyga -- puiki. O vertinti ją kaip romaną vien dėl to, kad tai knyga, neadekvatu.
February 14, 2023
Ko aš tikėjausi?
Kad bus linksma. Kad juoksiuosi ar bent jau nusišypsosiu.
Buvo.
Ko aš nesitikėjau?
Kad skaitysiu šitą knygą ir apsiverksiu.
Tikriausiai turi būti visiškai supuvęs arba “dead inside” žmogus, kad knygos pabaiga nesujaudintų.
Nes yra toks skyrius, ne, rimtai, toks rimtas skyrius, net kai manai, kad ir tai bus bajeris.
Visas gyvenimas - kaip bajeris, bet kai kurie jo “bajeriai” labai paliečia širdį.
Ačiū, Olegai, nuostabi knyga, kurios negalėjo parašyti niekas kitas.
Tik tu. Ir tik taip.
Kad bus linksma. Kad juoksiuosi ar bent jau nusišypsosiu.
Buvo.
Ko aš nesitikėjau?
Kad skaitysiu šitą knygą ir apsiverksiu.
Tikriausiai turi būti visiškai supuvęs arba “dead inside” žmogus, kad knygos pabaiga nesujaudintų.
Nes yra toks skyrius, ne, rimtai, toks rimtas skyrius, net kai manai, kad ir tai bus bajeris.
Visas gyvenimas - kaip bajeris, bet kai kurie jo “bajeriai” labai paliečia širdį.
Ačiū, Olegai, nuostabi knyga, kurios negalėjo parašyti niekas kitas.
Tik tu. Ir tik taip.
May 26, 2020
Siaip galvojau kad knyga bus lieva, ir neverta moketi 12 eur uz tokia plona knyga, pasiemiau po ilgu svarstymu nacionalineje bibliotekoje ir vaziuodamas nuo zveryno iki pasilaiciu perskaiciau beveik puse jos. na ne tiek skaitoma ji kiek daug juokingu iliustraciju. Lengvo turinio knyga smagiai popietei ne daugiau.
July 3, 2022
nežinau ar galima “skaityti” knyga, tai kas tiesiog yra paveiksliukai ir doodles, bet buvo fun
October 20, 2018
Buvo gerai. Tekstai ir 80 iliustracijų. Fantastiška!
August 9, 2019
Nors ši knyga-neknyga išėjo dar pernai rudenį, ją truputį užtrunka perskaityti. Nes joje yra puslapių.
Tik paaiškėja, kad šita knyga yra ne tiek parašyta, kiek išpaišyta: 90 proc. jos turinio sudaro klasikinės karikatūros. Todėl būtų tiksliau knygą vadinti: „Knygą gali nusipaišyti bet kas“. Kai kurios karikatūros turi netikėtą potekstę, kai kuriuos visiškai tiesmukos. Pavyzdžiui, autorius frazeologizmą „kaip pirštu į akį“ iliustruoja dviem personažais, iš kurių vienas duria pirštu kitam, aišku, į akį. Rusakalbiui tokia lietuvių kalbos forma galbūt ir suskamba, bet juk ne mažiau linksmi yra ir mūsiškiai frazeologizmai „pamesti galvą“, „nukabinti nosį“, „parodyti, iš kur kojos dygsta“, o „ausimis karpyti“ išvis turėtų suteikti beribio peno karikatūristo vaizduotei. Ir apskritai ar kas nors žino, ką danai turi omeny tardami „mano plaukai pašto dėžutėje“?
Likusią veikalo dalį sudaro įspėjimas, įvadinis žodis, padėkos (2 vnt.), prozinės / eseistinės miniatiūros (5 vnt.) ir dar keli tarpiniai grafine forma užrašyti tekstai, tokie tarytum anekdotai. Trys tekstai, kuriuose vaizduojamos absurdo situacijos, artimiausi literatūros skaitytojui. Jeigu autorius būtų uoliau padirbėjęs prie kalbos, tai yra meniškai užaštrinęs užrašomus dialogus, būtų išėjusi visai nebloga kūrybinė paraiška, artima Paulinos Pukytės knygos „Bedalis ir labdarys“ tekstų absurdui. Dar kiek, ir žiūrėk, galėtume palyginti O. Šurajevą su Samueliu Beckettu. Bet dabar ne.
Dar ne. Nes O.Šurajevas ir nesistengė parašyti knygos. Kadangi tai ne visai knyga (tik tokios formos), duodu jai vieną. Kadangi šis karikatūrų ir kelių anekdotinių miniatūrų vartalas yra nuotaikingas, duodu penkis.
Iš viso: 3.
Tik paaiškėja, kad šita knyga yra ne tiek parašyta, kiek išpaišyta: 90 proc. jos turinio sudaro klasikinės karikatūros. Todėl būtų tiksliau knygą vadinti: „Knygą gali nusipaišyti bet kas“. Kai kurios karikatūros turi netikėtą potekstę, kai kuriuos visiškai tiesmukos. Pavyzdžiui, autorius frazeologizmą „kaip pirštu į akį“ iliustruoja dviem personažais, iš kurių vienas duria pirštu kitam, aišku, į akį. Rusakalbiui tokia lietuvių kalbos forma galbūt ir suskamba, bet juk ne mažiau linksmi yra ir mūsiškiai frazeologizmai „pamesti galvą“, „nukabinti nosį“, „parodyti, iš kur kojos dygsta“, o „ausimis karpyti“ išvis turėtų suteikti beribio peno karikatūristo vaizduotei. Ir apskritai ar kas nors žino, ką danai turi omeny tardami „mano plaukai pašto dėžutėje“?
Likusią veikalo dalį sudaro įspėjimas, įvadinis žodis, padėkos (2 vnt.), prozinės / eseistinės miniatiūros (5 vnt.) ir dar keli tarpiniai grafine forma užrašyti tekstai, tokie tarytum anekdotai. Trys tekstai, kuriuose vaizduojamos absurdo situacijos, artimiausi literatūros skaitytojui. Jeigu autorius būtų uoliau padirbėjęs prie kalbos, tai yra meniškai užaštrinęs užrašomus dialogus, būtų išėjusi visai nebloga kūrybinė paraiška, artima Paulinos Pukytės knygos „Bedalis ir labdarys“ tekstų absurdui. Dar kiek, ir žiūrėk, galėtume palyginti O. Šurajevą su Samueliu Beckettu. Bet dabar ne.
Dar ne. Nes O.Šurajevas ir nesistengė parašyti knygos. Kadangi tai ne visai knyga (tik tokios formos), duodu jai vieną. Kadangi šis karikatūrų ir kelių anekdotinių miniatūrų vartalas yra nuotaikingas, duodu penkis.
Iš viso: 3.
March 16, 2019
Jokinga ir su daug piešinukų. Taip pat priminė laikus, kai patekęs į nuobodžius svečius, užuot lindęs į savo telefą, lysdavai į namų šeimininko knygas (tiek pat nemandagu, bet kažkaip oriau). Tokią gali perskaityt per vieną apsilankymą svečiuose, žiauriai gerai.
December 27, 2019
Knyga prasideda banter'iu skirtu būsimiems knygos kritikams ir žmonėms, kuriems knyga pasirodys šūdas ir baigiama širdies stygeles siekiančia užgauti sob story apie tai, kaip čia viskas autoriui slogu ir liūdna. Kadandi visa knyga yra tiesiog pandering'as į tam tikras auditorijas ir tam tikrus jausmus, nėra visai aišku, kas daryta ir rašyta nuoširdžiai, o kas tėra marketinginis triukas.
Iliustracijos visiškai ne mano skoniui, pernelyg primityvios ir nykios, jeigu mintis už iliustracijos yra įdomi ir su vaizduote tai nėra pasiteisinimas iliustracijai sutaupyti laiko ir pastangų.
Kalbant apie mintis už iliustracijos, žiūrėdama ne į vieną iš jų turėjau stiprų de žavu jausmą. Ir čia nėra 'viskas jau sugalvota, nėra originalių idėjų pasaulyje' tipo scenarijus, nes tai nebuvo 'kažką panašaus kažkur girdėjau' tipo de žavu, bet labiau 'mačiau absoliučiai tokią pat mintį, išreikštą tais pačiais žodžiais (bet nebūtinai ta pačia kalba) įgyvendintą geriau' tipo de žavu. Ir čia nenoriu pasakyti, kad tos idėjos būtinai buvo vogtos, tiesiog kai kurios jų yra tokios primityvios, kad jas jau sugalvojo, pasakė ir nupiešė koks tūkstantis žmonių anksčiau. Panašu, kad buvo sugalvotos kelios neblogos idėjos ir supratus, kad vien iš jų neišeina padorios apimties knyga, tarpeliai užkaišyti ne visai nusisekusiais sketch'ais. Čia daugiausia turiu minty tuos opposite day bajerius kaip stalo tenisas, dušo želė ir panašius reto tingumo 'žė, tas žodis dar reiškia ir kitą dalyką' prikolus.
Vis tik bendrai paėmus knyga nėra bloga, tiesiog siaubingai neįspūdinga, kas galbūt yra dar blogiau... Susidarė įspūdis, kad autorius labiausiai iš knygos tikisi auditorijos suskaldymo, kad ji paliks įspūdį tuo, kaip nevienodai yra vertinama, kad čia bus toks 'love it or hate it' tipo deal'as. Galbūt ir tas heiterių tampymas už ūsų knygos pradžioje buvo iš dalies skirtas pabaksnoti lokį, sužadinti pyktį ir norą knygą koneveikti tiems, kuriems ji nepatiks, nes juk net ir bloga reklama yra reklama.
Lietuvos rinkoje tokia knyga yra unikali ir merkia koją ten, kur retas težengia, iš dalies galbūt todėl, kad tokios 'gag gift' tipo knygos reikalauja kur kas didesnės auditorijos, kad būtų pelningos, tad tikrai buvo įdomu pažiūrėti kas čia iš to išėjo ir labai liūdna, kad galutinis įspūdis yra toks nykus.
Iliustracijos visiškai ne mano skoniui, pernelyg primityvios ir nykios, jeigu mintis už iliustracijos yra įdomi ir su vaizduote tai nėra pasiteisinimas iliustracijai sutaupyti laiko ir pastangų.
Kalbant apie mintis už iliustracijos, žiūrėdama ne į vieną iš jų turėjau stiprų de žavu jausmą. Ir čia nėra 'viskas jau sugalvota, nėra originalių idėjų pasaulyje' tipo scenarijus, nes tai nebuvo 'kažką panašaus kažkur girdėjau' tipo de žavu, bet labiau 'mačiau absoliučiai tokią pat mintį, išreikštą tais pačiais žodžiais (bet nebūtinai ta pačia kalba) įgyvendintą geriau' tipo de žavu. Ir čia nenoriu pasakyti, kad tos idėjos būtinai buvo vogtos, tiesiog kai kurios jų yra tokios primityvios, kad jas jau sugalvojo, pasakė ir nupiešė koks tūkstantis žmonių anksčiau. Panašu, kad buvo sugalvotos kelios neblogos idėjos ir supratus, kad vien iš jų neišeina padorios apimties knyga, tarpeliai užkaišyti ne visai nusisekusiais sketch'ais. Čia daugiausia turiu minty tuos opposite day bajerius kaip stalo tenisas, dušo želė ir panašius reto tingumo 'žė, tas žodis dar reiškia ir kitą dalyką' prikolus.
Vis tik bendrai paėmus knyga nėra bloga, tiesiog siaubingai neįspūdinga, kas galbūt yra dar blogiau... Susidarė įspūdis, kad autorius labiausiai iš knygos tikisi auditorijos suskaldymo, kad ji paliks įspūdį tuo, kaip nevienodai yra vertinama, kad čia bus toks 'love it or hate it' tipo deal'as. Galbūt ir tas heiterių tampymas už ūsų knygos pradžioje buvo iš dalies skirtas pabaksnoti lokį, sužadinti pyktį ir norą knygą koneveikti tiems, kuriems ji nepatiks, nes juk net ir bloga reklama yra reklama.
Lietuvos rinkoje tokia knyga yra unikali ir merkia koją ten, kur retas težengia, iš dalies galbūt todėl, kad tokios 'gag gift' tipo knygos reikalauja kur kas didesnės auditorijos, kad būtų pelningos, tad tikrai buvo įdomu pažiūrėti kas čia iš to išėjo ir labai liūdna, kad galutinis įspūdis yra toks nykus.
June 17, 2023
Galvojau knyga bus juokinga.
November 14, 2018
Man Olego humoras skanus. Labai skanus. Ir nors skaitydama knygą garsiai nesijuokiau, bet viduje labai juokiaus (apie žmogaus vidų irgi būtų galima iliustraciją knygai sukurti). Skaityti knygoje nelabai yra ko, bet mąstyti - ištisi puslapiai.
November 13, 2019
Ne visos knygos turi būti prikimštos nesibaigiančių aprašymų ir pagrindinių herojų monologų. Man ši knyga buvo lengvas įtemptos dienos pabaigimas.
Gintarės Kavaliauskaitės iliustracijos ne kartą privertė nusišypsoti ir kiek ilgiau stabtelėti prie kai kurių puslapių. Kitas žavesį kėlias aspektas - Olego sąmojis, kuris jautėti kiekviename šios knygos puslapyje.
Visgi, ilgiausiai mano širdyje išliks istorija knygos gale. Nepasakosiu, kas ir apie ką, tačiau ši knyga yra puikus priminimas mums visiems, jog net linksmiausius ir bene nerūpestingiausius artimuosius karts nuo karto reikia apkabinti, skirti jiems laiko ir tiesiog nuoširdžiai pasidomėti, kaip gi jie gyvuoja.
Gintarės Kavaliauskaitės iliustracijos ne kartą privertė nusišypsoti ir kiek ilgiau stabtelėti prie kai kurių puslapių. Kitas žavesį kėlias aspektas - Olego sąmojis, kuris jautėti kiekviename šios knygos puslapyje.
Visgi, ilgiausiai mano širdyje išliks istorija knygos gale. Nepasakosiu, kas ir apie ką, tačiau ši knyga yra puikus priminimas mums visiems, jog net linksmiausius ir bene nerūpestingiausius artimuosius karts nuo karto reikia apkabinti, skirti jiems laiko ir tiesiog nuoširdžiai pasidomėti, kaip gi jie gyvuoja.
April 15, 2020
Šiaip visai smagi, neįprasta knyga. Daugiau gaunasi puslapių vartymas ir iliustracijų žiūrėjimas nei skaitymas :)
March 8, 2021
knyga pakeitė mano gyvenimą. galėjau nieko neveikti, tačiau visą valandą varčiau puslapius. ačiū autoriui.
October 12, 2019
Dėl reklamos tikėjausi kažko daugiau
May 1, 2019
Lėkštas, vaikiškas, nuvalkiotų juokelių komiksas. Tualeto skaitalas 10 - tokui.
October 19, 2021
Perskaičiau Rose Hip'e, kai laukiau pietų.
March 19, 2023
Man patiko, keliauja į lentyną šalia VTF knygų ir Žygimanto Kudirkos. Tokia neknygiška knyga, arba tekstinio trolinimo eksperimentas. Be tekstų (jų nedaug), puslapius užpildo bajerius iliustruojantys piešiniai, o bajeriai dažnai būna grįsti daugiareikšmiškumu - pvz, groja orkestras, salės viduryje parašiutininkas, sako - aš pirmą kartą šoku su parašiutu. Patiko, kad tie one-lineriai visi yra iš dviejų komponentų, teksto ir vaizdo, pvz kaip žmogus žiūri teliką ir jo smegenyse įrašyta "čia galėtų būti jūsų reklama" - vien tekstu arba vien vaizdu to nepadarysi.
O patys tekstai gražūs, nevulgarūs ir nepikti, du pačioje pabaigoje - labai jautrūs, tiesą sakant, tikros novelės ir dar geresnės už nemažą dalį lietuviškų klasikinių novelių. Tokios biliūniškos (ypač jų pabaigos) - apie žmonių santykį ir tai, ar vienas žmogus gali išgelbėti kitą, ir to klausimo nulemtą skausmą.
Šiandien, bent mano aplinkoj, sunku vertinti Šurajevo veiklą ne karo kontekste, sunku jo nevadinti Olegu, taip tarsi nusavinant kaip "mūsų herojų". Šiame kontekste irgi gerai perskaityti knygą, prisiminti, kad geras laikas buvo, kai humoras ne taip smarkiai buvo surištas su pykčiu, kai buvo ne konstruojamas kito sąskaita, nutaikytas ne į kitą žmogų, o į - juokingus sąskambius, keliareikšmius simbolius, medijas, vartojimą, aplinkinį pasaulį. Ir kai Šurajevas buvo ne tiek kareivis ir vėliavnešys, kiek humoristas, ir nebūtinai juokingai juokaujantis. Svajonė - kad šita knygelė vėl atspindėtų dabartį, o ne praeitį IKI.
O patys tekstai gražūs, nevulgarūs ir nepikti, du pačioje pabaigoje - labai jautrūs, tiesą sakant, tikros novelės ir dar geresnės už nemažą dalį lietuviškų klasikinių novelių. Tokios biliūniškos (ypač jų pabaigos) - apie žmonių santykį ir tai, ar vienas žmogus gali išgelbėti kitą, ir to klausimo nulemtą skausmą.
Šiandien, bent mano aplinkoj, sunku vertinti Šurajevo veiklą ne karo kontekste, sunku jo nevadinti Olegu, taip tarsi nusavinant kaip "mūsų herojų". Šiame kontekste irgi gerai perskaityti knygą, prisiminti, kad geras laikas buvo, kai humoras ne taip smarkiai buvo surištas su pykčiu, kai buvo ne konstruojamas kito sąskaita, nutaikytas ne į kitą žmogų, o į - juokingus sąskambius, keliareikšmius simbolius, medijas, vartojimą, aplinkinį pasaulį. Ir kai Šurajevas buvo ne tiek kareivis ir vėliavnešys, kiek humoristas, ir nebūtinai juokingai juokaujantis. Svajonė - kad šita knygelė vėl atspindėtų dabartį, o ne praeitį IKI.
Read
August 24, 2023https://open.spotify.com/track/5rAff9...
"Šios knygos turinys yra Oleg Surajev intelektinė (bet nebūtinai intelektuali nuosavybė)" (4 p.)
"Tiesiog +10. Absoliučiai niekuo neypatinga temperatūra, apie kurią niekas nekalba." (39 p.)
"Kvalifikacijos kėlimas: visada pakeliu." (83 p.)
"Kosmonautikos verslas sudaro 0,02 % Lietuvos BVP, bet manau, kad į šią statistiką neįtraukti darbų ir kūno kultūros mokytojai."(102 p.)
"- O kaip dar gali skaudėti? Skauda ir viskas, ko jūs iš manęs norite. Pasakiau, kad skauda - ieškokite, kas negerai. Ar aš studijavau mediciną, ar jūs?" (105 p.)
"Todėl labai atsiprašau, kad įtraukiu tiek daug žmonių į savo kovą su nuoboduliu, ydomis ir emocinėmis problemomis." (111 p.)
"Šios knygos turinys yra Oleg Surajev intelektinė (bet nebūtinai intelektuali nuosavybė)" (4 p.)
"Tiesiog +10. Absoliučiai niekuo neypatinga temperatūra, apie kurią niekas nekalba." (39 p.)
"Kvalifikacijos kėlimas: visada pakeliu." (83 p.)
"Kosmonautikos verslas sudaro 0,02 % Lietuvos BVP, bet manau, kad į šią statistiką neįtraukti darbų ir kūno kultūros mokytojai."(102 p.)
"- O kaip dar gali skaudėti? Skauda ir viskas, ko jūs iš manęs norite. Pasakiau, kad skauda - ieškokite, kas negerai. Ar aš studijavau mediciną, ar jūs?" (105 p.)
"Todėl labai atsiprašau, kad įtraukiu tiek daug žmonių į savo kovą su nuoboduliu, ydomis ir emocinėmis problemomis." (111 p.)
This entire review has been hidden because of spoilers.
December 28, 2018
Jei laikysime tai juokeliu - tai pavyko. Jei laikysime tai saviraiškos priemone - tai pavyko. Jei laikysime tai kirčiu susireikšminusiems leidėjams, redaktoriams ir kritikams - tai vėlgi pavyko. Tačiau turbūt ir pats autorius rašydamas (hm) šitą knygą (hm hm) turbūt ir pats labai gerai suprato, kad nepretenduoja į nieką daugiau, kaip tik į vykusį juokelį su keliom taikliom įžvalgėlėm. Ar tai blogai? Ko gero, ne. Lengvam valandos pasiskaitinėjimui/ pavartinėjimui (o gal ir paspalvinimui). Tačiau tai tokia knyga, kurią nebūtų gaila pamiršti kur nors parke ant suolelio ar ant autobuso sėdynės.
January 25, 2019
Labai mėgstu Olego humorą ir čia jis smagiai susivarto (skaitymo knygoje mažai, tai tik vartai puslapius vieną po kito). Taip pat labai džiaugiuosi, jog jis savo plačią platformą išnaudoja mentalinių ligų visuomenėje normalizavimui. Ši knyga - ne išimtis. Kalbėti apie emocines duobes nėra lengva. Esu dėkinga, kad Olegas drįsta taip atsiverti. Ir esu dėkinga už juoką balsu dėl kai kurių paveikslėlių!
August 23, 2023
if you have followed oleg for a while you know that this is exactly what you should expect from him and i found it wonderful, the jokes i genuinely really enjoyed since im a fan for puns and similar stuff. and the stories at the end made me think and almost cry, and are even relatable, i loved it and i would love a book just full of stories like ones at the end or even just a second version of this.
November 6, 2018
Man ši knyga, kaip greitai prabėganti diena pilna įspūdžių. Humoras puikiai praveža emocijų kalneliais, karts nuo karto už kampo išlenda rūkančios 'moralkės' . Bus įdomu dar karta ją skaityti po 1x metų, o gal ir ne :)
November 10, 2018
Meno kūrinys.
December 28, 2018
Mediniai bajeriai - jėga. <3 Absurdą
February 26, 2019
Visai patiko,bet nemanau, kad tai rimta knyga. Manau, jog sita knyga yra smagus laiko praleidimas.
June 6, 2021
Draudžiama fotografuoti ir kelti iliustracijas ar kitą knygos medžiagą į bet kokius socialinius tinklus, išskyrus Myspace.com
Displaying 1 - 30 of 37 reviews