Ilgai mąsčiau koks čia tas žodis, kuris mintyse kaip ir sukasi, kuriuo norėčiau apibūdint visą knygą, bet lietuviško atitikmens neradau. Disturbing, būtų angliškai. Labai labai nejauki, neteisybe piktinanti ir galvą sprogdinanti knyga. Trilerio čia daug ir jis geras, bet dar geresnė psichologinė įtampa ir žaidimai, kuriuos negailestingai žaidžia kūrinio parazitai. Kitaip jų ir nepavadinsi.
Tai istorija apie ramų gyvenimą gyvenusį mokslininką Eliotą, kuris susituokė su gan trumpai pažįstama moterimi Džema. Su jų santuoka kaip ir viskas gerai, pora laiminga, šlifuojasi gyvenimą, bet kas labai labai negerai – Džemos šeima. Tėvas, mama ir sesuo Kloja atvyksta pas juos pasisvečiuoti ir gyvenimas virsta baisiausiu pragaru. Prie savo skrupulingos tvarkos ir švarių namų pratęs Eliotas bando taikstytis su uošvių paliekamu balaganu ir absoliučiu savivaliavimu, bet su kiekviena diena jo kantrybė senka. Nenuleistas vanduo tualete, daiktų nusavinimas, netausojamas turtas, perstumdinėjami baldai – ženklai, kurie rodo, kad šeimynėlės pažadai „pasisvečiuoti trumpai“ tėra juodas melas. Eliotas suvokia, kad Džemos šeima kone bando okupuoti jo namus ir nusprendžia atskleisti jų tamsias paslaptis, kurių tikrai esama.
Ši knyga man buvo tikras nervų išbandymas, nes galėjau iki panagių suprast Eliotą. Ne dėl to, kad kažkas kažkada parazitavo mano namuose, o dėl mandagaus žmogaus mentaliteto. Šis naratyvas knygoje labai svarbus. Skaitant gali pasirodyt – na ir ką, žmonės šlykščiai elgiasi tavo namuose - paimi už pakarpos ir išmeti. Dar į skūrą duodi, jei priešinasi. Bet taip gali ne visi. Jei nuo mažumės tave augino mandagioje aplinkoje, auklėjo būti maloniu ir svetingu, mokeisi, lavinaisi, dirbai civilizuotoje, akademinėje terpėje, kur su tavimi pačiu niekada nebuvo elgtąsi bjauriai – tas įsivaizdavimas, jog reikiamoje situacijoje pulsi svaidytis žaibais ir lieka tik įsivaizdavimu. Ir ne pridergti unitazai buvo siaubingiausias dalykas, kurį Eliotui teko kęsti. Apgalvotas ir taiklus psichologinis smurtas, kurį taikė Džemos tėvai buvo iš kitos paralelės. Man pačiai, gan taikiam žmogui, nagai niežtėjo pridaužt tuos tarakonus ir išlaisvint Eliotą iš kančių. Kai savuose namuose tave priverčia jaustis nei pageidajamu, nei apskritai ko nors vertu. Ir ta nuolat auganti įtampa – visas knygos variklis. Taip, Eliotas kapstosi uošvių praeityje, vyksta daug veiksmo šalia, žinoma, kad yra kažkas, ką atkapsčius įvyks didelis sprogimas, bet ta besikaupanti įtampa, kurią pats savo kūnu net jauti, ir kantrybės taurės perpildymas žada didžiausią BOOM. Labai labai kitoks ir labai paveikus trileris, kurį skaitant tikrai šiurps oda. Stipriai rekomenduoju, norintiems literatūriškai pasinervuot, kartu su veikėjais laukiant teisingo atpildo parazitams.