Kai tik pradėjau šią knygą skaityti tikėjausi, kad manęs laukia itin jautri motinos ir dukters istorija, kurių ryšio niekas negali atstoti ar nutraukti, net šešiolikmetei dukrai diagnozuotas vėžys. Iš pradžių tikrai jaučiausi taip, lyg mane apėmusi slogių ir liūdnų emocijų našta temps mane gilyn į dugną, bet gana greit "išmokau plaukti", tad su šia knyga praplaukiau paviršiumi ir tik vos prisiliečiau prie visų jausmų vandenyno.
Istorija man labai daug žadėjo, ypač todėl, kad tokių istorijų daug ir dažnai neskaitau. Gal kiek dažniau filmus žiūriu, kuriuose paaugliai serga sunkiai pagydoma, arba išvis nepagydoma liga. Tikrai negaliu sakyti, kad ši knyga mane nuvylė. Nenuvylė, jausmų šioje knygoje daug, labiausiai jaučiamas motinos ir dukters ryšys ir laviravimas per plonytę liniją, ypač iš motinos pusės, kai norisi savo sergantį vaiką laikyti prie savęs ir saugoti, bet kartu turi leisti pažinti pasaulį ir save.
Labiausiai šioje knygoje žavėjausi būtent šešiolikmete Madi. Žavėjausi jos sielos gyvybe, troškimu gyventi, mokytis, ieškoti savo kilmės, aiškintis egzistencinius klausimus, sužinoti pirmosios meilės skonį, kai kūnas yra lyg tiksinti bomba ir neaišku, kiek daug spėsi patirti. Iš Madi mamos Evos perspektyvos pasakota istorija manęs taip nesužavėjo. Nebuvo taip jautru, gilu ir liūdna. Natūralu, kad jos viską matė kitaip ir motina iš savo pusės jausmus išgyveno, tačiau Eva manęs nesužavėjo kaip žmogus. Susitaikymo ir širdgėlos skausmas labai sunkus, tačiau jaučiausi, lyg autorė jį tik paklibino..
Bet kokiu atveju, skaitant tokias knygas, labiau pagalvoji apie save ir savo gyvenimą. Kaip jį reikia branginti, vertinti ir imti iš jo viską, kas tik įmanoma. Nes gali būti ir taip, kad būtent gyvenimas pradės imti iš tavęs viską tol, kol nieko nebegalėsi duoti. Ši knyga leidžia apie tai ir dar daug dalykų pagalvoti, ypač koks trapus yra vaikų ir tėvų ryšys, koks sunkus darbas yra išlaikyti pasitikėjimą ir atvirumą.
Knyga "Visi pasaulio vandenys" labai liūdna ir skaudi istorija apie gyvenimą, kai į nugarą nuolat alsuojanti mirtina liga, nesutrukdo pamatyti gyvenimo grožio. Labai norėjau, kad man ši knyga patiktų labiau, bet gaila, kad paskutinį knygos trečdalį turėjau truputį save versti ją skaityti. Ir vis tikėjausi, kad vėl bus geriau, vėl nersiu gilyn. Rekomenduoju šią knygą mėgstantiems jautrias, gyvenimiškas istorijas, narpliojančias sudėtingus vaikų ir tėvų santykius. Esu tikra, kad ši knyga ras savo skaitytoją, kurį pavyks nusitempti į jausmų vandenyną.