What do you think?
Rate this book
Fotografas
Fotografas Aleksas Pietinis išgyvena ne pačius geriausius laikus: užsakymų nėra, pinigų – taip pat, o širdis vis dar kraujuoja po mylimos Medos išdavystės. Laimei, paguodą, šilto maisto ir net nakvynę galima rasti Fotografijos namuose tarp spalvingų asmenybių, dievinančių fotografiją ir fotografus. Saugi užuovėja ypač praverčia paaiškėjus, kad jaunystėje Alekso Pietinio nuspaustas nepadorus kadras kelia rimtą grėsmę perspektyvios politikos žvaigždės reputacijai. Užverda tikra košė, į ją prieskonių dar paberia pažintis su aistringa gražuole. Gaudynės ir slėpynės Aleksą Pietinį blaško nuo Šiaulių iki Amsterdamo ir atokių Skandinavijos užkampių, galiausiai praregėjusį grąžina ten, kur viskas ir prasidėjo.
336 pages, Hardcover
First published January 1, 2018
6 people are currently reading
23 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 10 of 10 reviews
January 26, 2019
Nuotykinė ir detektyvinė istorija, kuria siekta parodyti fotografo gyvenimo tamsius ir šviesius momentus, Šiaulių miesto išskirtinumą atkuriant tarmę, nusikaltėlių pasaulį, emigrantų legendas apie rojų kitose šalyse.
December 29, 2020
Per šiuos metus perskaičiau 23 knygas. Drąsiai galiu teigti, kad šita - pati geriausia! Humoras, mafija, kelionės, nuotykiai, meilė ir jausminga knygos pabaiga tiesiog priverčia skaityti vieną puslapį po kito. Knyga NE-RE-A-LI. Prieš tai skaičiau Erlicką ir tikėjausi WOW įspūdžio, bet visiškai nusivyliau jo knyga. O šitą nusipirkau tiesiog šiaip, nes patiko aprašymas. WOW įspūdžio nesitikėjau, bet tik pradėjus skaityti supratau, kad nesuklydau nusipirkęs. Dievinu tokį rašymo stilių. Kaip pasakytų ŠVARCO BICAS - 10 balu, kurvable ;)
February 20, 2022
Oi ne man skirta Rolando Parafinavičiaus knyga "Fotografas", ne man... Knygos veiksmas vyksta 2016-aisiais, bet toks jausmas, kad galėtų būti 1996-ieji, visi lygiai taip pat susmurgę, nuskurdę, nepatenkinti, nepasitikintys policija, valdomi gaujų, ir taip toliau ir panašiai. Tik tokios detalės kaip euras ar mobilusis telefonas šiek tiek labiau patraukia prie šių dienų. Man labai nepatinka knygos apie dešimtą dešimtmetį Lietuvoje, tad ir "Fotografas" nuo pat pradžių nelipo.
Kuo toliau skaičiau, tuo sunkiau knygai sekėsi prilipti. Realiai joje nieko nevyksta. Pagrindinis veikėjas Aleksas Pietinis bendrauja su draugais, kitais menininkais, bando rasti būdų užsidirbti. Staiga jam prisakoma per trumpą laiką atkapstyti seniai darytą nuotrauką, nes ji buvo panaudota šantažui. Ant galinio viršelio pateiktoje rašytojos Sandros Bernotaitės citatoje minima, kad "romanas netelpa į vieno žanro rėmus". Esu linkusi su tuo sutikti. Pradžioje tikėjausi trilerio ir skaičiau būtent taip. Bet paskui viskas taip išskydo, kad ėmiau nebesuprasti, ko iš tiesų siekiama pasakojant šią istoriją: neradau tikslo, kuris gražiai apjungtų visus šio romano elementus. O beieškodama tikslo, ėmiau atrasti kitas erzinančias smulkmenas.
Kaip atrodo meškučių dakučių tapetai? Meškutis Dakutis buvo Donaldos Meiželytės kurtas personažas "Radiocentro" laidoje vaikams. Tai buvo radijo laida, Dakutis nebuvo matomas, ir, kadangi man nieko nepavyko rasti, greičiausiai neturėjo konkretaus pavidalo. Tai kaip tie tapetai atrodo? Tiesiog bet kokie meškučiai ar Meiželytės veidas?
Labai stengtasi neįžeisti ko nors mažoje Lietuvėlėje, todėl buvo sugalvota nauja partija: krikščionys reformatoriai. Man tai skamba panašiau į kažkokią religinę bendruomenę, krikščionybės atšaką.
Nežinau, gal aš esu pernelyg įpratusi prie verstinių knygų, bet šioje veikėjų vardai man atrodo neįtikimi, nelietuviški. Vėlgi, gal bandoma išvengti atsitiktinių sutapimų su realiais asmenimis, bet man tai skambėjo kažkaip nenatūraliai. Be to, kodėl nuolat visus veikėjus reikia vadinti ir vardu, ir pavarde? Tikrai buvo galima bent jau pagrindinį veikėją ne visada vadinti Aleksu Pietiniu, o kartais Aleksu, kartais Pietiniu. O gal bijoma, kad veikėjų per daug, jie per retai minimi ir skaitytojas neprisimins, tai kuris čia tas veikėjas dabar kažką daro?
Apibendrinant, "Fotografą" galėčiau palyginti su ir pavadinti Dariaus Taugino "Draugo" ir Andriaus Tapino "Prezidento" mišiniu: panašaus stiliaus trileriai kenčiantys nuo tų pačių trūkumų.
-----
2022-ųjų skaitymo iššūkis
Pagrindinis iššūkis
12. Knyga, kurios 22-ame puslapyje prasideda naujas skyrius
22-ame puslapyje prasideda 3-čias skyrius "Suvelto tapatumo angarai".
21. Knyga, kurioje yra dvyniai
Aleksui padeda ne(iš/at)skiriami broliai dvyniai Elis ir Marabelis Bubiai.
Geografinis
1. Lietuvių autoriaus knyga
Knygos autorius yra lietuvių fotografas Rolandas Parafinavičius.
Kuo toliau skaičiau, tuo sunkiau knygai sekėsi prilipti. Realiai joje nieko nevyksta. Pagrindinis veikėjas Aleksas Pietinis bendrauja su draugais, kitais menininkais, bando rasti būdų užsidirbti. Staiga jam prisakoma per trumpą laiką atkapstyti seniai darytą nuotrauką, nes ji buvo panaudota šantažui. Ant galinio viršelio pateiktoje rašytojos Sandros Bernotaitės citatoje minima, kad "romanas netelpa į vieno žanro rėmus". Esu linkusi su tuo sutikti. Pradžioje tikėjausi trilerio ir skaičiau būtent taip. Bet paskui viskas taip išskydo, kad ėmiau nebesuprasti, ko iš tiesų siekiama pasakojant šią istoriją: neradau tikslo, kuris gražiai apjungtų visus šio romano elementus. O beieškodama tikslo, ėmiau atrasti kitas erzinančias smulkmenas.
Kaip atrodo meškučių dakučių tapetai? Meškutis Dakutis buvo Donaldos Meiželytės kurtas personažas "Radiocentro" laidoje vaikams. Tai buvo radijo laida, Dakutis nebuvo matomas, ir, kadangi man nieko nepavyko rasti, greičiausiai neturėjo konkretaus pavidalo. Tai kaip tie tapetai atrodo? Tiesiog bet kokie meškučiai ar Meiželytės veidas?
Labai stengtasi neįžeisti ko nors mažoje Lietuvėlėje, todėl buvo sugalvota nauja partija: krikščionys reformatoriai. Man tai skamba panašiau į kažkokią religinę bendruomenę, krikščionybės atšaką.
Nežinau, gal aš esu pernelyg įpratusi prie verstinių knygų, bet šioje veikėjų vardai man atrodo neįtikimi, nelietuviški. Vėlgi, gal bandoma išvengti atsitiktinių sutapimų su realiais asmenimis, bet man tai skambėjo kažkaip nenatūraliai. Be to, kodėl nuolat visus veikėjus reikia vadinti ir vardu, ir pavarde? Tikrai buvo galima bent jau pagrindinį veikėją ne visada vadinti Aleksu Pietiniu, o kartais Aleksu, kartais Pietiniu. O gal bijoma, kad veikėjų per daug, jie per retai minimi ir skaitytojas neprisimins, tai kuris čia tas veikėjas dabar kažką daro?
Apibendrinant, "Fotografą" galėčiau palyginti su ir pavadinti Dariaus Taugino "Draugo" ir Andriaus Tapino "Prezidento" mišiniu: panašaus stiliaus trileriai kenčiantys nuo tų pačių trūkumų.
-----
2022-ųjų skaitymo iššūkis
Pagrindinis iššūkis
12. Knyga, kurios 22-ame puslapyje prasideda naujas skyrius
22-ame puslapyje prasideda 3-čias skyrius "Suvelto tapatumo angarai".
21. Knyga, kurioje yra dvyniai
Aleksui padeda ne(iš/at)skiriami broliai dvyniai Elis ir Marabelis Bubiai.
Geografinis
1. Lietuvių autoriaus knyga
Knygos autorius yra lietuvių fotografas Rolandas Parafinavičius.
May 31, 2020
Pirma pažintis su šiuo autoriumi ir visai sėkminga. Rolandas Parafinavičius „Fotografe“ sutalpino fotografo profesijos ypatybes, įdomumus, sėkmes ir nesėkmes, meilės bei gyvenimo prasmės paieškos eigą, įspūdingus ir neįprastus nuotykius, šiuolaikiškumo pojūtį bei dar visko daug, ko įvardyti nepavyks. Kiekvienas žmogus turi pats paskaityti ir atrasti knygoje tai, ką ši jam parodo.
Knygoje stipriai išryškinamas draugų santykis su pagrindiniu veikėju Aleksu Pietiniu. Šie jam jau tapę tokiais artimais, kad drąsiai galėčiau pavadinti juos Alekso šeima. Fotografijos namai, įkurti jo bičiulio Janio Mako, vyrui tampa antrais namais ir slėptuve, užklupus nemaloniai bei tamsiai situacijai. Aleksas Pietinis kūrinyje plėšo ir skaičiuoja ramunėlės žiedlapius: pasakoja istoriją apie buvusią meilę, sutinka žavią moterį, vėliau romanas tarp jų pasisuka netikėta linkme, vyras vėl prisimena buvusią meilę, aiškinasi, kuri yra ta jo „myli ar nemyli“ gėlelė. Betvarkydamas meilės reikalus Aleksas taip pat ieško gyvenimo prasmės užuomenų, sutinka daug žmonių, kurie suteikia jam geras gyvenimo pamokas, padeda surasti gyvenimo džiaugsmą, pagyvinti sielą. Visgi, kone stipriausia romano tema, mano nuomone, yra draugai ir jų pasiaukojimas.
Trumpai ir aiškiai tariant, šis lietuvių rašytojas manęs nenuvylė. „Fotografo“ puslapiai tirpo akyse, pagavau save tyčia neskaitančią, kad tik kuo ilgiau galėčiau išgyventi skaitinį. Skaitant jokių sunkumų neatsirado, kūrinys buvo lengvas, tačiau pakankamai įdomus, kad nepabostų, o pabaigoje išspaudžiau ašarą. Kaip sakant, ideali vasaros pradžia. Rolando Parafinavičiaus romanas mane sužavėjo visomis prasmėmis ir sužadino manyje šiltus jausmus. Rekomenduoju perskaityti visiems. Nenusivilsit.
Knygoje stipriai išryškinamas draugų santykis su pagrindiniu veikėju Aleksu Pietiniu. Šie jam jau tapę tokiais artimais, kad drąsiai galėčiau pavadinti juos Alekso šeima. Fotografijos namai, įkurti jo bičiulio Janio Mako, vyrui tampa antrais namais ir slėptuve, užklupus nemaloniai bei tamsiai situacijai. Aleksas Pietinis kūrinyje plėšo ir skaičiuoja ramunėlės žiedlapius: pasakoja istoriją apie buvusią meilę, sutinka žavią moterį, vėliau romanas tarp jų pasisuka netikėta linkme, vyras vėl prisimena buvusią meilę, aiškinasi, kuri yra ta jo „myli ar nemyli“ gėlelė. Betvarkydamas meilės reikalus Aleksas taip pat ieško gyvenimo prasmės užuomenų, sutinka daug žmonių, kurie suteikia jam geras gyvenimo pamokas, padeda surasti gyvenimo džiaugsmą, pagyvinti sielą. Visgi, kone stipriausia romano tema, mano nuomone, yra draugai ir jų pasiaukojimas.
Trumpai ir aiškiai tariant, šis lietuvių rašytojas manęs nenuvylė. „Fotografo“ puslapiai tirpo akyse, pagavau save tyčia neskaitančią, kad tik kuo ilgiau galėčiau išgyventi skaitinį. Skaitant jokių sunkumų neatsirado, kūrinys buvo lengvas, tačiau pakankamai įdomus, kad nepabostų, o pabaigoje išspaudžiau ašarą. Kaip sakant, ideali vasaros pradžia. Rolando Parafinavičiaus romanas mane sužavėjo visomis prasmėmis ir sužadino manyje šiltus jausmus. Rekomenduoju perskaityti visiems. Nenusivilsit.
February 23, 2023
Pažadėjau sau per mėnesį perskaityti bent vieną lietuvių autoriaus knygą. Toks iššūkis sau. Juk jėga skaityti lietuvių autorius! Tad iškart ėmiausi tai, ką radau namie – senai pirkta akcijų metu, ryškiu raudonu viršeliu. Viskas. Daugiau jokių lūkesčių. Na, gal kad veiksmo vieta – Šiauliai. O Šiauliuose buvo „Pietinia kronikos“, „Remyga“ – abu geri!
„Fotografas“ skaitėsi lengvai ir su ūpu. Man net pralenkė ir gale paliko S. Parulskio avantiūristinį romaną. Truputį trilerio, truputį lietuviško vaizdelio (banditų ir keiksmažodžių), truputį žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimo.
Aleksas Pietinis – žmogus prie meno (kaip mano miestelyje sakydavo). Jis fotografas, vardą turi. Vestuvių fotografuoti nenori, nori meno. O darbelio nėr, spaudžia finansiniai sunkumai, širdį slegia susikomplikavę santykiai su mylima moterimi, pasiveja sena jaunystės paklydimų istorija, gyvenimą praskaidrina ir bėdoje gelbėja draugai ir priebėga – Fotografijų namai. Beje, Šiauliuose tikrai yra Fotografijų namai ir bildukai („Feisbukas“ išdavė)!
Kai nekeli aukštų lūkesčių – tai viskas ir gerai baigiasi.
“Didžiausias mens yra gražiai gyvent i neužmiršt džiaugtis, ka gražiai gyveni. A visa kita tik pižonizmas”.
„Fotografas“ skaitėsi lengvai ir su ūpu. Man net pralenkė ir gale paliko S. Parulskio avantiūristinį romaną. Truputį trilerio, truputį lietuviško vaizdelio (banditų ir keiksmažodžių), truputį žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimo.
Aleksas Pietinis – žmogus prie meno (kaip mano miestelyje sakydavo). Jis fotografas, vardą turi. Vestuvių fotografuoti nenori, nori meno. O darbelio nėr, spaudžia finansiniai sunkumai, širdį slegia susikomplikavę santykiai su mylima moterimi, pasiveja sena jaunystės paklydimų istorija, gyvenimą praskaidrina ir bėdoje gelbėja draugai ir priebėga – Fotografijų namai. Beje, Šiauliuose tikrai yra Fotografijų namai ir bildukai („Feisbukas“ išdavė)!
Kai nekeli aukštų lūkesčių – tai viskas ir gerai baigiasi.
“Didžiausias mens yra gražiai gyvent i neužmiršt džiaugtis, ka gražiai gyveni. A visa kita tik pižonizmas”.
March 8, 2020
Nusipirkau šią knygą visiškai atsitiktinai. Romanas prasidėjo gana nuobodokai, daug veikėjų ir ilgai nebuvo aišku, kokia bus ta pagrindinė istorija ir kas bus tie pagrindiniai veikėjai. Man nekliuvo tie vardai su pavardėmis, tik kad kai kurie iš jų atsirasdavo knygoje ir dingdavo po poros skyrių, tarsi jie būtų sukurti tik tam, kad padidintų romano apimtį. Antra dalis kūrinio jau buvo kur kas įdomesnė, šmaikštesnė, tada ir skaityti pasidarė lengviau. Smagus ir nesudėtingas kūrinys, tik įvykių ir personažų tikrai galėjo būti šiek tiek mažiau.
March 2, 2019
Visai maloniai ir greitai susiskaitė, patiko istorija ir pabaiga. Dėl rašymo stiliaus pritariu, kartais gal pernelyg tvarkingai/formaliai bandoma viską aiškiai apibūdinti ir tos pavardės, bet bendrai vertinu gerai :)
March 24, 2020
Labai gteitai įtraukė ši knyga!!🥰
January 24, 2019
Nenuvertinkit žmonių.
Aš dirbau su knygos autoriumi. Aš rašiau, jis fotografavo. Kaip ir jo kolegos. Nemaniau, kad fotografai moka rašyti. Klydau.
Įdomi, įtraukianti, netikėtai išnarpliota istorija, parašyta gražia kalba.
Tik nesuprantu kam vardas ir pavardė visur neatskiriami. Viename knygos pristatyne autorius sakė, kad skaitytojas nesusipainiotų. Tai nereikėjo tiek daug herojų sugalvoti, jei jau skaitytojas klaidžios -- čia pritariu minčiai, kad bent pusės herojų linijos nutrūko per greit.
Gal jų reikėjo greitai įsisukusiems įvykiams iliustruoti. Gal čia noras (sakau, nes man būdinga) "daugiau yra geriau".
Bet tiek tų minusų. Knyga verta ir reikalinga skaityti.
Aš dirbau su knygos autoriumi. Aš rašiau, jis fotografavo. Kaip ir jo kolegos. Nemaniau, kad fotografai moka rašyti. Klydau.
Įdomi, įtraukianti, netikėtai išnarpliota istorija, parašyta gražia kalba.
Tik nesuprantu kam vardas ir pavardė visur neatskiriami. Viename knygos pristatyne autorius sakė, kad skaitytojas nesusipainiotų. Tai nereikėjo tiek daug herojų sugalvoti, jei jau skaitytojas klaidžios -- čia pritariu minčiai, kad bent pusės herojų linijos nutrūko per greit.
Gal jų reikėjo greitai įsisukusiems įvykiams iliustruoti. Gal čia noras (sakau, nes man būdinga) "daugiau yra geriau".
Bet tiek tų minusų. Knyga verta ir reikalinga skaityti.
January 31, 2024
Smagiai skaitosi, ypač kai daug personažų bent iš dalies atpažinti galima.
Displaying 1 - 10 of 10 reviews