What do you think?
Rate this book
Turnė
Kastytis Sarnickas puikiai lietuviams pažįstamas kaip Kastetas iš grupės „G&G Sindikatas".
„Turnė̃“ – pirmasis jo romanas apie neegzistuojančią kultinę roko grupę „Alkūninis velenas".
Praeityje – 15 metų muzikinės karjeros, priešakyje – 10 dienų koncertinis turas po Airijos ir Didžiosios Britanijos miestus. Vėdaras, Raketa, Pigis ir Guolis darkart susipakuoja savo instrumentus ir paskui vadybininką Rolandą lipa į lėktuvą, tik gerai nežino kodėl. Laikai pasikeitė, maišto kultūra numirė, viską pakeitė pozavimas gražioms nuotraukoms žurnalų viršeliams ir socialiniams tinklams. Ar gali tokiame pasaulyje egzistuoti „Alkūninis velenas", užgimęs priplėkusiame garaže iš begalinės meilės muzikai ir draugystės? Ar pavyks grupės nariams prisiminti, kodėl jie paauglystėje paėmė gitaras į rankas? O gal ieškodami atsakymo jie tiesiog nuskandins savo liūdesį neišsenkančioje alkoholio jūroje?
Viena aišku – jei lig šiol nežinojote jų, užvertus paskutinį puslapį jūsų lūpos nejučia pačios skanduos VE-LE-NAS!
„Turnė̃“ – pirmasis jo romanas apie neegzistuojančią kultinę roko grupę „Alkūninis velenas".
Praeityje – 15 metų muzikinės karjeros, priešakyje – 10 dienų koncertinis turas po Airijos ir Didžiosios Britanijos miestus. Vėdaras, Raketa, Pigis ir Guolis darkart susipakuoja savo instrumentus ir paskui vadybininką Rolandą lipa į lėktuvą, tik gerai nežino kodėl. Laikai pasikeitė, maišto kultūra numirė, viską pakeitė pozavimas gražioms nuotraukoms žurnalų viršeliams ir socialiniams tinklams. Ar gali tokiame pasaulyje egzistuoti „Alkūninis velenas", užgimęs priplėkusiame garaže iš begalinės meilės muzikai ir draugystės? Ar pavyks grupės nariams prisiminti, kodėl jie paauglystėje paėmė gitaras į rankas? O gal ieškodami atsakymo jie tiesiog nuskandins savo liūdesį neišsenkančioje alkoholio jūroje?
Viena aišku – jei lig šiol nežinojote jų, užvertus paskutinį puslapį jūsų lūpos nejučia pačios skanduos VE-LE-NAS!
216 pages, Hardcover
Published January 1, 2018
4 people are currently reading
191 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 64 reviews
May 23, 2024
4/5
Yra du tipai knygų (ar filmų, ar serialų) apie muziką. Knygos, rašomos tų, kuriem muzika px (pabandykit mane įtikint parašyt kitą žodį, kai rašau apie „Turnė“, I dare you) ir tų, kurie muzika gyvena. Ar gyvena iš jos, ar dėl jos, ar su ja kasdien pakeliui. Pirmieji visada, visada išsiduoda. Tarp jų yra, pavyzdžiui, Taylor Jenkins Reid, parašius „Daisy Jones“. Ten nėra meilės muzikai, ten yra tik tema, kuri pasirinkta pamatuotai, nes paeis ir sueis. Iš kur žinau? Palyginkit Daisy su kokiu „Almost famous“, turinčiu dvasios ir meilės, ir suprasit. „Turnė“ irgi prie tų, kur muzika ne px. Ir nėra čia dvasingų prakalbų, nėra čia kažkokių metaforų ar iš kojų verčiančio siužeto. Yra chebra, kuri nori pagert, bet ir kuri tikrai labai, labai, labai myli muziką. Nes myli. Ir jie susišika, susipyksta, daro nesąmones, skandina kompus, pameta pasus, atvaro į oro uostą su kišenėm, pilnom kokaino, bet į viską žiūri atlaidžiai, nenervina tie bičai. Dalis jų (o gal ir visi) yra tokie ant degradacijos ribos laviruojantys durneliai. Bet savi.
Ar šita knyga parašyta genialiai? Ar ji per keletą metų senstelėjo? Nei geniali (bet ir nesistengia būti), nei amžina. Bet kaip su šypsena skaičiau pirmąjį kartą, gulėdama ligoninėje, kuomet lankytojų neįleido ir tik knygos palaikė kompaniją, taip suskaičiau ir antrąjį, ruošdamasi antrosios „Turnė“ dalies skaitymui. Veikėjai čia savi, referencų į tikrus žmones, ypač lietuvių pop muzikos, daug. Ir bus labai įdomu patikrinti, kaip Sarnickas patobulėjo. Noriu vėl leistis į kelią su „Akūniniu velenu“.
Yra du tipai knygų (ar filmų, ar serialų) apie muziką. Knygos, rašomos tų, kuriem muzika px (pabandykit mane įtikint parašyt kitą žodį, kai rašau apie „Turnė“, I dare you) ir tų, kurie muzika gyvena. Ar gyvena iš jos, ar dėl jos, ar su ja kasdien pakeliui. Pirmieji visada, visada išsiduoda. Tarp jų yra, pavyzdžiui, Taylor Jenkins Reid, parašius „Daisy Jones“. Ten nėra meilės muzikai, ten yra tik tema, kuri pasirinkta pamatuotai, nes paeis ir sueis. Iš kur žinau? Palyginkit Daisy su kokiu „Almost famous“, turinčiu dvasios ir meilės, ir suprasit. „Turnė“ irgi prie tų, kur muzika ne px. Ir nėra čia dvasingų prakalbų, nėra čia kažkokių metaforų ar iš kojų verčiančio siužeto. Yra chebra, kuri nori pagert, bet ir kuri tikrai labai, labai, labai myli muziką. Nes myli. Ir jie susišika, susipyksta, daro nesąmones, skandina kompus, pameta pasus, atvaro į oro uostą su kišenėm, pilnom kokaino, bet į viską žiūri atlaidžiai, nenervina tie bičai. Dalis jų (o gal ir visi) yra tokie ant degradacijos ribos laviruojantys durneliai. Bet savi.
Ar šita knyga parašyta genialiai? Ar ji per keletą metų senstelėjo? Nei geniali (bet ir nesistengia būti), nei amžina. Bet kaip su šypsena skaičiau pirmąjį kartą, gulėdama ligoninėje, kuomet lankytojų neįleido ir tik knygos palaikė kompaniją, taip suskaičiau ir antrąjį, ruošdamasi antrosios „Turnė“ dalies skaitymui. Veikėjai čia savi, referencų į tikrus žmones, ypač lietuvių pop muzikos, daug. Ir bus labai įdomu patikrinti, kaip Sarnickas patobulėjo. Noriu vėl leistis į kelią su „Akūniniu velenu“.
May 5, 2019
Esu visiškai netikslinė knygos auditorija: a) niekada neklausiau "G&G Sindikato", kurio narys yra knygos autorius, b) nors šiaip tokį ir anokį roką mėgau, bet į koncertus pernelyg nevaikščiodavau ir tuo labiau niekad nesu svajojusi dalyvauti (dainuoti, groti) roko grupėj, c) šiek tiek prasilenkiu su leidyklos "Lapas" besiformuojančia hipsteriškos literatūros banga.
Gal dėl to ta knyga nesukėlė beveik jokių emocijų. Siužetas lyg ir įdomus: populiari LT roko grupė išvažiuoja į 10 dienų turą UK, ten baliavoja, patiria nuotykių. Bet visgi įsivažiavau gan sunkiai - buvo nuobodu, pagrindinis veikėjas-pasakotojas buvo toks visai joks, kad vietom pasijusdavo kaip Stasio Šaltokos klonas (o vietom prabildavo kažkokia literatūrine, knygine kalba, ir tas gana keistai suskambėdavo). Atsimenu, kažkada studijose su didžiausiu džiaugsmu skaitėm Antano Baranausko dienoraštį, kuris visas buvo "gėriau", "vėmiau", "pasižadėjau sau nebeimti tų velnio lašų", "palūžau" ir žvygavom iš juoko. O "Turnė" visas yra apie GĖRIAU ir VĖMIAU, bet tai, kitaip nei Baranausko savigrauža, visai neveikia. Nei muzikantų gyvenimo nykybė, nei jų turistiniai-komiški nuotykiai, nei nuolatinis alkoholizmas. Net ir keiksmažodžiai bletblet smarkiai atsibodo ir nebeatrodė niekaip iššaukiamai.
Galbūt knyga pavėlavo kokiais 10 metų - dabar nieko nenustebinsi nei keiksmais, nei naujoviškom temom. Galbūt Stasys Šaltoka negali turėti epigonų. O gal aš, kaip Ellen Morgan iš sitcomo (https://www.youtube.com/watch?v=1YfNz...), jau esu not hip enough ir nebesuprantu, kas čia tose knygose kų tę tep jeunatviškai šnęka.
Gal dėl to ta knyga nesukėlė beveik jokių emocijų. Siužetas lyg ir įdomus: populiari LT roko grupė išvažiuoja į 10 dienų turą UK, ten baliavoja, patiria nuotykių. Bet visgi įsivažiavau gan sunkiai - buvo nuobodu, pagrindinis veikėjas-pasakotojas buvo toks visai joks, kad vietom pasijusdavo kaip Stasio Šaltokos klonas (o vietom prabildavo kažkokia literatūrine, knygine kalba, ir tas gana keistai suskambėdavo). Atsimenu, kažkada studijose su didžiausiu džiaugsmu skaitėm Antano Baranausko dienoraštį, kuris visas buvo "gėriau", "vėmiau", "pasižadėjau sau nebeimti tų velnio lašų", "palūžau" ir žvygavom iš juoko. O "Turnė" visas yra apie GĖRIAU ir VĖMIAU, bet tai, kitaip nei Baranausko savigrauža, visai neveikia. Nei muzikantų gyvenimo nykybė, nei jų turistiniai-komiški nuotykiai, nei nuolatinis alkoholizmas. Net ir keiksmažodžiai bletblet smarkiai atsibodo ir nebeatrodė niekaip iššaukiamai.
Galbūt knyga pavėlavo kokiais 10 metų - dabar nieko nenustebinsi nei keiksmais, nei naujoviškom temom. Galbūt Stasys Šaltoka negali turėti epigonų. O gal aš, kaip Ellen Morgan iš sitcomo (https://www.youtube.com/watch?v=1YfNz...), jau esu not hip enough ir nebesuprantu, kas čia tose knygose kų tę tep jeunatviškai šnęka.
July 22, 2022
Sarnicko "Turnė" yra - kaip netikėta - apie menamos populiariausios Lietuvos roko grupės dešimties dienų turnė po UK. Rašau "menamos", bet realiai turbūt čia kelių populiaresnių grupių satyrizuotas lydinys ir priklausomai nuo muzikinio skonio vienų ar kitų realių grupių bruožų tikrai atrasit.
Apie pačią knygą kalbant, tai, sakyčiau, čia kaip tik tokia knyga, kurių kartais pajaučiu stygių. Aš tikiu, kad yra gausybė panašios stilistikos ir žanro knygų, bet vat lietuvio autoriaus, jau rašymo metu adaptuotos prie mūsiškių realijų ir tautosakos - na, tikrai nedaug. Tad labai džiugu, kad ši išvydo dienos šviesą - valio.
Skaičiau negatyvesnių atsiliepimų, kad "jie čia nieko nedaro, tik geria ir geria". Na taip, su tuo nesutikti sunku. Kita vertus, kas bent minimaliai įsigilinęs į populiaresnių grupių turų istorijas ar bent kiek pažįstamas su kuo nors iš muzikantų - irgi nepaneigs, kad dažniausiai būtent taip ir būna. Tad nu negalima pykti ir kritikuoti objektyvios realybės vien dėl to, kad ji tau nepatinka.
Pati knyga išskirtinės išliekamosios vertės kad ir neturi, bet man ji patiko. Lengva, saikingai juokinga, saikinga ironiška, saikingai ir pamoralizuoja apie draugystę ir vertybes. Svarbiausia šiuo atveju, kad visko - saikingai. Dėl to tekstas nepraranda lengvumo ir skaitosi greitai bei maloniai. O toks turbūt ir buvo šitos knygos tikslas.
Tvirtos 4*.
Apie pačią knygą kalbant, tai, sakyčiau, čia kaip tik tokia knyga, kurių kartais pajaučiu stygių. Aš tikiu, kad yra gausybė panašios stilistikos ir žanro knygų, bet vat lietuvio autoriaus, jau rašymo metu adaptuotos prie mūsiškių realijų ir tautosakos - na, tikrai nedaug. Tad labai džiugu, kad ši išvydo dienos šviesą - valio.
Skaičiau negatyvesnių atsiliepimų, kad "jie čia nieko nedaro, tik geria ir geria". Na taip, su tuo nesutikti sunku. Kita vertus, kas bent minimaliai įsigilinęs į populiaresnių grupių turų istorijas ar bent kiek pažįstamas su kuo nors iš muzikantų - irgi nepaneigs, kad dažniausiai būtent taip ir būna. Tad nu negalima pykti ir kritikuoti objektyvios realybės vien dėl to, kad ji tau nepatinka.
Pati knyga išskirtinės išliekamosios vertės kad ir neturi, bet man ji patiko. Lengva, saikingai juokinga, saikinga ironiška, saikingai ir pamoralizuoja apie draugystę ir vertybes. Svarbiausia šiuo atveju, kad visko - saikingai. Dėl to tekstas nepraranda lengvumo ir skaitosi greitai bei maloniai. O toks turbūt ir buvo šitos knygos tikslas.
Tvirtos 4*.
March 17, 2022
Manau, kad šitai knygai pasisekė. Nežinau, kaip ji man būtų pasirodžius kitu metu, bet kaip tik dabar, matyt, reikėjo kažko tokio. Lengvo, neįpareigojančio, pilno gana tiesmuko humoro.
Autoriaus, manau, pristatinėti nereikia. Kastytis – tas pats Kastetas iš kultinio (galima jau taip sakyti, ane?) „G&G sindikato“. Ir būtų keista, jei jo knyga būtų apie lakūnus arba apie ledų pardavėjus. Žinoma, ji apie muzikantus.
Po penkiolikos metų karjeros muzikinėje scenoje grupė „Alkūninis velenas“ vyksta į dešimties dienų turą po Anglijos miestus. Atrodo, visi jau vienas nuo kito pavargę. Ir ne tik protagonistui, Guoliui, retsykiais šmėkšteli mintys apie jų, kaip grupės pabaigą. Bet jie ką tik įrašę naują diską (tuoj tuoj pasirodys), į kurį deda daug vilčių. Ir nežinia, gal „Alkūninis velenas“ tuoj kaip Feniksas iš pelenų šaus į dangaus mėlynę, o gal jie iš tikrųjų, kaip retsykiais mesteli grupės vadybininkas, „jau seniai lavonai“.
Iš esmės, visa knyga – toks savotiškas anekdotų ir baikų rinkinys. Daug alkoholio, keiksmų, alkoholio, linksmų ir nelabai nuotykių, alkoholio. Bet persiritus per pusę, atsiranda ir šiek tiek daugiau. Ne, ypatingos gelmės, neieškokit, maksimum – iki kelių, trumpikių tikrai nesušlapsit. Bet yra. Labiau taip puse lūpų, labiau kažkur anapus teksto, bet yra. Arba man taip pasirodė.
Vertinant, kaip savo nišos atstovą, ne patys tvirčiausi keturi iš penkių. Nes labai stiprūs trys – būtų vos vos per mažai.
Autoriaus, manau, pristatinėti nereikia. Kastytis – tas pats Kastetas iš kultinio (galima jau taip sakyti, ane?) „G&G sindikato“. Ir būtų keista, jei jo knyga būtų apie lakūnus arba apie ledų pardavėjus. Žinoma, ji apie muzikantus.
Po penkiolikos metų karjeros muzikinėje scenoje grupė „Alkūninis velenas“ vyksta į dešimties dienų turą po Anglijos miestus. Atrodo, visi jau vienas nuo kito pavargę. Ir ne tik protagonistui, Guoliui, retsykiais šmėkšteli mintys apie jų, kaip grupės pabaigą. Bet jie ką tik įrašę naują diską (tuoj tuoj pasirodys), į kurį deda daug vilčių. Ir nežinia, gal „Alkūninis velenas“ tuoj kaip Feniksas iš pelenų šaus į dangaus mėlynę, o gal jie iš tikrųjų, kaip retsykiais mesteli grupės vadybininkas, „jau seniai lavonai“.
Iš esmės, visa knyga – toks savotiškas anekdotų ir baikų rinkinys. Daug alkoholio, keiksmų, alkoholio, linksmų ir nelabai nuotykių, alkoholio. Bet persiritus per pusę, atsiranda ir šiek tiek daugiau. Ne, ypatingos gelmės, neieškokit, maksimum – iki kelių, trumpikių tikrai nesušlapsit. Bet yra. Labiau taip puse lūpų, labiau kažkur anapus teksto, bet yra. Arba man taip pasirodė.
Vertinant, kaip savo nišos atstovą, ne patys tvirčiausi keturi iš penkių. Nes labai stiprūs trys – būtų vos vos per mažai.
June 19, 2019
Išliekamosios vertės neradau, bet tai turbūt pirma knyga, kurią skaičiau ir garsiai kvatojau. Man tai linksmas ir neįpareigojantis savaitgalio pasakojimas su labai tikroviškais dialogais. Skaitai ir matai visus nuotykius prieš akis.
June 12, 2025
Net nesitikėjau, kad "Turnė" bus tokio gerumo ir įsitikinau, kad autorius ne tik yra puikus grupės "G&G Sindikato" narys, bet ir jo kūrinys net labai vykęs❤️Taip, jei norite gylio iš šio kūrinio - jame nerasite nė su žiburiu. Tik skaitydama senai taip daug juokiausi❤️ Jau nuo pirmų puslapių veikėjai patenka į kuriozines situacijas, dėl kurių dažniausiai kaltas alkoholis, o jis šiame kūrinyje tiesiog liejasi upeliais. Taip, alkoholio, keiksmų buvo pačiai per daug, atrodo, kad daugiau "Alkūninio veleno" nariai nieko daugiau nematė ir jiems svarbiausia tik pagerti. Bet ta pati draugė minėjo, kad tęsinys "Voyage, voyage" daug geresnis. Reikės tuo įsitikinti🙂
July 23, 2019
Lengvas skaitalas apie rokerių turą po Angliją. Kažko rimtesnio neužkabino, manęs irgi.
January 31, 2020
Rašymo stilius nėra blogas, bet istorija tokia iš praeities, ir tie veikėjai iš praeities, ir mąstymas iš praeities. Ir apskritai ten tik skyriai apie tai, kokiu skirtingu būdu galima nusigerti kiekvieną vakarą. Seksistiškai sakyčiau, kad skirta geriantiems vyrams, bet geriantys vyrai knygų nelabai skaito. Aš paraleliai skaitau The Money ir ten tokia panaši pimpalų knyga, bet tik kad parašyta prieš beveik 40 metų, tai dar šiek tiek galima atleisti. Galėjo geriau paleisti kaip scenarijų filmui su tuo, kur Smetoną vaidino, ir viskas, o čia - kartoniniai viršeliai.
Pliusas, tokios draugų parašytos recenzijos knygos nugarėlėje.
Pliusas, tokios draugų parašytos recenzijos knygos nugarėlėje.
March 13, 2021
Duodu visas penkias žvaigždes ir nė kiek nesigailiu. Švilpiko dieną primenantis 10-ties dienų punk rock'o turas po Airiją ir Angliją man padovanojo juoko balsu dozę, kurios žiauriai reikėjo po metus laiko trukusio (na, dar trunkančio) karantino, nesąmonių darbe ir šiaip ,,nugesusio" gyvenimo. Knyga gal ir neturi išliekamosios vertės ar filosofinio gylio, bet kartu tai ir ne literatūrinė tragedija, kaip pvz. 50 atspalvių. Žodžiu, laiku bei vietoj pakliuvo į rankas.
December 6, 2019
Iš pradžių šmaikštus tekstas "kabino", bet, galiausiai, po kelių dešimčių puslapių įsitikinau, kad iš tiesų smagios teksto dalys "nuskęsta" tame minimum 50proc. likusio turinio, kurį sudarė besikartojantys intarpai "gėrimas (tik du pasirinkimai - viskis arba alus) - vėmimas - pagirios - apsilankymas išvietėje .. ir, ponios ir ponai, replay - viskas iš naujo tiksliai ta pačia tvarka".
Todėl norėjosi tuos identiškus momentus praskip'inti (tikrai ne dėl keiksmažodžių cenzūros ar abstinencijos propogavimo), nes tiesiog darydavosi nuobodu belaukiant prošvaistės - dar vieno gerai suregzto "bajerio".
Todėl norėjosi tuos identiškus momentus praskip'inti (tikrai ne dėl keiksmažodžių cenzūros ar abstinencijos propogavimo), nes tiesiog darydavosi nuobodu belaukiant prošvaistės - dar vieno gerai suregzto "bajerio".
June 16, 2024
Labai patiko, dėkui “Kastetui”. Skaitykite, gera nuotaika garantuota😆😆
September 8, 2024
Nuoširdžiai prajuokinusi pavargusių rokerių švilpiko diena:)
Mane papirko Kasteto ironija ir saviironija, geras humoro jausmas, smagūs ir organiški dialogai bei nuoširdžiai paprastas ir atsipūtęs jo rašymo stilius. Su malonumu ir daug juoko suskaičiau Lietuvos kultinės (o tai reiškia - geriausias savo karjeros dienas praeityje palikusios) roko grupės "Alkūninis velenas" nuotykius D. Britanijoje.
Ar buvo čia Sex & Drugs & Rock & Roll? Na... Merginos (groupies) "Alkūninio veleno" nesekioja, pinigų trūksta net alui, bet jei įskaitytum, kad atsipūtę grupės nariai (taip pat ir jų vadybininkas) vis kažko prisidirba, tai rokenrolo, nors ir pavargusio, čia yra. Kaip ir daug nuorodų į lietuvišką muzikos pasaulį - grupes, muzikantus ar ir tą patį nepamainomą muzikos guru - Zilnį:)
Knygoje 11 skyrių - 11 dienų, kurios įtraukia į savotišką turnė rutiną, nes visos dienos panašios - pagirios ryte, kelionė į vis kitą miestą, alus, koncertas, alus ir kiti gėrimai, įsivėlimas į kokią nors smagią nesąmonę, pagirios ryte, kelionė, alus... Pagrindinis knygos pasakotojas Guolis į kelionę pasiėmė knygą ir šlepetes, bet ta turnė švilpiko diena įtraukė ir jį.
Atsipalaidavusi knyga smagiam vakarui, priverčianti sirgti už "Alkūninį veleną". Berašydama apžvalgą, supratau, kad tikriausiai nebelauksiu tos ilgos eilės bibliotekoje prie naujos Kasteto "Voyage, voyage" - noriu daugiau Guolio ir Pigio nuotykių čia ir dabar:)
Mane papirko Kasteto ironija ir saviironija, geras humoro jausmas, smagūs ir organiški dialogai bei nuoširdžiai paprastas ir atsipūtęs jo rašymo stilius. Su malonumu ir daug juoko suskaičiau Lietuvos kultinės (o tai reiškia - geriausias savo karjeros dienas praeityje palikusios) roko grupės "Alkūninis velenas" nuotykius D. Britanijoje.
Ar buvo čia Sex & Drugs & Rock & Roll? Na... Merginos (groupies) "Alkūninio veleno" nesekioja, pinigų trūksta net alui, bet jei įskaitytum, kad atsipūtę grupės nariai (taip pat ir jų vadybininkas) vis kažko prisidirba, tai rokenrolo, nors ir pavargusio, čia yra. Kaip ir daug nuorodų į lietuvišką muzikos pasaulį - grupes, muzikantus ar ir tą patį nepamainomą muzikos guru - Zilnį:)
Knygoje 11 skyrių - 11 dienų, kurios įtraukia į savotišką turnė rutiną, nes visos dienos panašios - pagirios ryte, kelionė į vis kitą miestą, alus, koncertas, alus ir kiti gėrimai, įsivėlimas į kokią nors smagią nesąmonę, pagirios ryte, kelionė, alus... Pagrindinis knygos pasakotojas Guolis į kelionę pasiėmė knygą ir šlepetes, bet ta turnė švilpiko diena įtraukė ir jį.
Atsipalaidavusi knyga smagiam vakarui, priverčianti sirgti už "Alkūninį veleną". Berašydama apžvalgą, supratau, kad tikriausiai nebelauksiu tos ilgos eilės bibliotekoje prie naujos Kasteto "Voyage, voyage" - noriu daugiau Guolio ir Pigio nuotykių čia ir dabar:)
January 5, 2019
Knygą galima perskaityti ir per ilgesnį vakarą, bet specialiai taupiau ir skaičiau po skyrių per dieną - tokiu tempu, kokiu "Alkūninis velenas" keliavo po Airiją, Škotiją ir Angliją.
Gerai parašyta, tikras rokenrolas, daaaaaaug alaus ir viskio, daug pagirių, daug kuriozinių situacijų, spalvingi veikėjai - pasakotojas bosistas Guolis, vokalistas Vėdaras (skaitydama jį mačiau kaip Svarą), problemų nematantis ir kitiems nekeliantis optimistas būgnininkas Raketa, naivokas gitaristas Pigis, kuriuo vis reikia pasirūpinti, grupės vadybininkas Rolandas (įdomu, ar sutapimas, ar vardas specialiai parinktas pagal Šventinio Bankucheno Rolą :) ).
Rekomenduoju visiems, kas nori su geru humoru parašytos lengvos knygos apie muzikinio pasaulio užkulisius. Jei bus tęsinys, mielai skaitysiu.
Gerai parašyta, tikras rokenrolas, daaaaaaug alaus ir viskio, daug pagirių, daug kuriozinių situacijų, spalvingi veikėjai - pasakotojas bosistas Guolis, vokalistas Vėdaras (skaitydama jį mačiau kaip Svarą), problemų nematantis ir kitiems nekeliantis optimistas būgnininkas Raketa, naivokas gitaristas Pigis, kuriuo vis reikia pasirūpinti, grupės vadybininkas Rolandas (įdomu, ar sutapimas, ar vardas specialiai parinktas pagal Šventinio Bankucheno Rolą :) ).
Rekomenduoju visiems, kas nori su geru humoru parašytos lengvos knygos apie muzikinio pasaulio užkulisius. Jei bus tęsinys, mielai skaitysiu.
January 5, 2019
Smagus anekdotų iš muzikantų gyvenimo rinkinys, tikroviška kalba, bet nelabai kas daugiau.
January 1, 2019
Tikrai patiko bajeriai ir necenzuruoti dialogai, savotiškas miksas su realiu pasauliu.
Bet pakeisk viskio butelį į parūkymo pertraukėlę ir išsivadėjęs rockstar’ù gyvenimas pradeda priminti ofiso rutinà.
Gera ironija lietuviškiems tipažams (pvz Ruslanas arba Palubenka), bet gėrimo rutina kaip pagrindinis patiekalas greitai atsibosta. Viena kita kruopa draugystės, dabarties momento ir prasmės paieškù man neatsveria bendro įspūdźio. Yra erdvės giliau aprašyti personažus, bet kai jie arti degradavimo ribos, gal nelabai yra kà?
Gal tiesiog pernelyg dideli lūkesčiai kaip ‘romanui’?
Bet pakeisk viskio butelį į parūkymo pertraukėlę ir išsivadėjęs rockstar’ù gyvenimas pradeda priminti ofiso rutinà.
Gera ironija lietuviškiems tipažams (pvz Ruslanas arba Palubenka), bet gėrimo rutina kaip pagrindinis patiekalas greitai atsibosta. Viena kita kruopa draugystės, dabarties momento ir prasmės paieškù man neatsveria bendro įspūdźio. Yra erdvės giliau aprašyti personažus, bet kai jie arti degradavimo ribos, gal nelabai yra kà?
Gal tiesiog pernelyg dideli lūkesčiai kaip ‘romanui’?
December 19, 2018
Nesumeluosiu turbūt sakydama, kad legendinę hiphopo muzikos grupę "G&G Sindikatas" žino daugelis iš mūsų, o jos narius tuo labiau. Todėl, kai pasirodė Kastyčio Sarnicko "Turnė", tikrai nepagalvojau, kad čia tos grupės nario Kasteto parašytas kūrinys. Vėliau tai išsiaiškinusi, tikrai kirbėjo noras sužinoti, ką tas repuojantis bičas galėjo "pavaryti" literatūros plotmėje. Todėl labai džiaugiausi gavusi iš leidyklos šią knygą dovanų ir nieko nelaukusi kibau į "Turnė". O vaikyti, nesistebiu, kad pradėjusi skaityti šią knygą ir pamačiusi, kad tai bus romanas apie neegzistuojančią kultinę roko grupę "Alkūninis velenas" supratau, kad ne kas kitas gali rašyti apie tai, ką geriausiai išmano kaip atlikėjas apie muziką. Knyga mane tarsi grąžino į senus "G&G Sindikatas" laikus, kai jie buvo tikrai labai populiarūs, jų hitus transliavo visos radijo stotys, o dainų žodžius žinojo kiekvienas paauglys ir ne tik. Tame tarpe jų gerbėja šiokia tokia buvau ir aš. Todėl knygoje minimas "Alkūninis velenas" grupės pavadinimas yra tarsi senasis "G&G Sindikatas" ir jos nariai Raketa, Guolis, Pigis ir Vėdaras atitinka Svarą, Kastetą, Donciavą ir DJ Mamanią. Bet čia tikrąją tiesą žino tik pats autorius. Tai kas gi tas "Turnė"? Ogi 10 dienų turas po Airijos ir Didžiosios Britanijos miestus, į kurį leidžiasi "Alkūninis velenas". Tačiau laikai pasikeitė, maišto kultūra numirė, viskas daroma dėl gražių nuotraukų ant žurnalų viršelių ir socialiniuose tinkluose. Ar gali tokiame pasaulyje egzistuoti "Alkūninis velenas", užgimęs priplėkusiame garaže iš begalinės meilės muzikai ir draugystės? Mano atsakymas, kad tikrai gali. Jau pati knygos pradžia prasideda juokingai, kai vienas iš grupės narių vėluoja atvykti į oro uostą vien dėl to, kad pametė įstatytą dantį. Šį ir kitus juokelius galima rasti vos ne kiekviename knygos puslapyje. Man juokiantis iš tų vadinamų "bajerių", jau net ir mano vyras smalsaudavo, ko aš ten prunkščiu atsisėdus. Tekdavo ir jam perskaityti vieną kitą juokingą situaciją. Visas knygos tekstas yra be cenzūros:daug keiksmažodžių, daug juodo humoro, daug alkoholio ir daug daug visko, kas būdinga muzikantams. Manau, kad jei knyga būtų parašyta paprastai, tai ji nebūtų tokia gyva ir tikra. Na tos 10 dienų su "Alkūninis velenas" buvo įdomi kelionė po muzikos pasaulį, jos užkulisius ir užkaborius, jos niuansus ir peripetijas. Patiko su grupės atlikėjais skaitant keliauti po miestus, girdėti žinomų Lietuvos atlikėjų pavardes, kartu su grupės nariais pasinerti į iškilusias tuo metu problemas ir rūpesčius, juoktis iš jų humoro, riebiai keiktis ir sutraukti vieną kitą dainos posmą. Tad jei ieškote dovanos hiphopo fanatikui, turėtų tikrai patikti, nes tai nesuvaidintas ir tikras muzikantų gyvenimas iš Lietuvos. Ir pabaigai mano liaupsė Kastetui: "Kastetai, broli šaunuoli, viskas normaliai. Be abejonės tau prie krūtinės prisegsiu medalį"
October 16, 2022
Gyvename nudailintame ir iki blizgesio nušlifuotame šiuolaikiniame pasaulyje. Tad jame sutikti amžinai pagiringus, dantis pametančius, atmintį prarandančius, tuščiomis kišenėmis, bet atviromis širdimis seno kirpimo rokeriais buvo įdomi patirtis.
Vėdaras, Raketa, Pigis ir Guolis (vien pravardės ko vertos!) su vadybininku Rolandu priešaky išsiruošia į dešimties dienų koncertinį turą Airijos ir Didžiosios Britanijos miestuose. Ir jei kartais atrodo, kad scenos žvaigždės tik mėgaujasi šlove, gerbėjųdėmesiu ir saujomis žeriasi pinigus, „Turnė“ viską paneigia, tiesa, su gera humoro doze.
Skaityti šią knygą geriausia, kai norisi pasikeikt (skaityt tuomet reikia garsiai), kai galvoji, kad labai nesiseka („Alkūniniam velenui“ sekasi prasčiau), pasijuokt tikrai yra iš ko, o alkoholio tiek, kad skaitant jautiesi arba apgirtęs, arba pagiringas, o rankos, regis, iki alkūnių alaus bokale. Vyrukai man priminė vaikų darželio auklėtinius, kuriuos, tik paleisk iš akių – jau prisidirbę, o šiuo atveju – prisigėrę iki sąmonės netekimo. Labai per daug alkoholio, bet, matyt, tuo ir skiriamės nuo roko žvaigždžių.
Roko grupės gyvenimas iš arti – nematau priežasčių, kodėl reikėtų atsisakyti šitos patirties.
„-Va, matai, dėmesys detalėms, tatuiruotės, išpiderastintos šukuosenos, o tu dabar atsidaryk „Alkūninio veleno“ instagramą, pakraupsi, alus, purvas, prakaitas, girtos mergos, sulaužytos gitaros, vėl alus, viskis.
-Nu, kaip „Nirvana“, - bandau teisintis.“
Vėdaras, Raketa, Pigis ir Guolis (vien pravardės ko vertos!) su vadybininku Rolandu priešaky išsiruošia į dešimties dienų koncertinį turą Airijos ir Didžiosios Britanijos miestuose. Ir jei kartais atrodo, kad scenos žvaigždės tik mėgaujasi šlove, gerbėjųdėmesiu ir saujomis žeriasi pinigus, „Turnė“ viską paneigia, tiesa, su gera humoro doze.
Skaityti šią knygą geriausia, kai norisi pasikeikt (skaityt tuomet reikia garsiai), kai galvoji, kad labai nesiseka („Alkūniniam velenui“ sekasi prasčiau), pasijuokt tikrai yra iš ko, o alkoholio tiek, kad skaitant jautiesi arba apgirtęs, arba pagiringas, o rankos, regis, iki alkūnių alaus bokale. Vyrukai man priminė vaikų darželio auklėtinius, kuriuos, tik paleisk iš akių – jau prisidirbę, o šiuo atveju – prisigėrę iki sąmonės netekimo. Labai per daug alkoholio, bet, matyt, tuo ir skiriamės nuo roko žvaigždžių.
Roko grupės gyvenimas iš arti – nematau priežasčių, kodėl reikėtų atsisakyti šitos patirties.
„-Va, matai, dėmesys detalėms, tatuiruotės, išpiderastintos šukuosenos, o tu dabar atsidaryk „Alkūninio veleno“ instagramą, pakraupsi, alus, purvas, prakaitas, girtos mergos, sulaužytos gitaros, vėl alus, viskis.
-Nu, kaip „Nirvana“, - bandau teisintis.“
April 24, 2019
Alteenatyviosios muzikos žanro grupės gastrolių Anglijos miestuose fiksacija. Atkurta gerančio, maištaujančio, draugystę vertinančio muzikanto būsena. Tačiau buvo nuobodu skaityti apie nuo alkoholio apsvaigusių žmonių potyrius, bet įdomu skaityti ironiškas įžvalgas apie "MAMA” apdovanojimus, žurnalo "Žmonės", portalo "Delfi" tuščias naujienas.
June 26, 2019
Skaičiau ir juokiausi balsu :) Na taip, keiksmų ir alkoholio daug, na bet ko norėt? Juk rokeriai gastrolėse :) Lengvam ir linksmam skaitymui pats tas.
October 25, 2025
Labai taikliai papasakota. Ir labai smagi.
March 22, 2025
Jei trumpai, tai Turnė yra rokenrolas knygoje. Kaip ir pats muzikos žanras, šis skaitinys skirtas ne kiekvienam. Pradžioje buvo įdomu, ties knygos viduriu užkniso, o pabaiga paliko visai pozityvų jausmą. Ko gero net nebūčiau pradėjęs knygos jei ne atsitiktinis apsilankymas pas bičiulį, kurio lentynoje radau šitą kūrinį. Pavarčiau, paklausiau ar geras, tas pagūžčiojo pečiais, tai ir pasiskolinau.
Ir aš užvertęs paskutinį puslapį gūžčioju pečiais. Knyga pasakoja apie neegzistuojančią lietuvaičių roko grupę „Alkūninis velenas", kurie leidžiasi į koncertinį turą Britanijoj. Kaip ir priklauso rokeriams, daug geria, daro daug nesąmonių ir pakliūna į kurioziškas situacijas iš kurių viens kitą gelbėja. Toks va ir siužetas.
Jei ne autorius Kastytis Sarnickas, kurį daugelis mūsų žinome kaip Kastetą (G&G Sindikatas, bro), tai tikriausiai net ir ėmęs į rankas nebūčiau. Tai pasakysiu taip - repuoti Kastetui sekasi geriau nei rašyti romanus. Knygą kiek praturtina žvilgsnis į įsivaizduojamos grupės užkulisius ir, tikiu, parodantis šiek tiek kreivos realybės. Bet be šito čia nelabai kas ir yra. Pramoginis skaitinys pakrizenimui.
Taip pat sužinojau, kad Kastetas parašė ir antrąją dalį, kuri, girdėjau, gerokai kokybiškesnė už Turnė. Pulti pirkti neskubėsiu, bet kažkada prie progos pasiskolinsiu.
Ir aš užvertęs paskutinį puslapį gūžčioju pečiais. Knyga pasakoja apie neegzistuojančią lietuvaičių roko grupę „Alkūninis velenas", kurie leidžiasi į koncertinį turą Britanijoj. Kaip ir priklauso rokeriams, daug geria, daro daug nesąmonių ir pakliūna į kurioziškas situacijas iš kurių viens kitą gelbėja. Toks va ir siužetas.
Jei ne autorius Kastytis Sarnickas, kurį daugelis mūsų žinome kaip Kastetą (G&G Sindikatas, bro), tai tikriausiai net ir ėmęs į rankas nebūčiau. Tai pasakysiu taip - repuoti Kastetui sekasi geriau nei rašyti romanus. Knygą kiek praturtina žvilgsnis į įsivaizduojamos grupės užkulisius ir, tikiu, parodantis šiek tiek kreivos realybės. Bet be šito čia nelabai kas ir yra. Pramoginis skaitinys pakrizenimui.
Taip pat sužinojau, kad Kastetas parašė ir antrąją dalį, kuri, girdėjau, gerokai kokybiškesnė už Turnė. Pulti pirkti neskubėsiu, bet kažkada prie progos pasiskolinsiu.
January 7, 2019
Keliaudamas iš miesto į miestą su „Turnė“ herojais pats pasijunti kaip dar vienas grupės instrumentalistas, nejučiom užsimanantis kartu užsisakyti bokalą gineso arba bendram rately prasukti prabangaus viskio nolsėmkę.
December 2, 2018
Juokiausi balsu!
April 15, 2020
Wow! Perskaičiau per vakarą, labai įtraukianti, smagiai aprašyta. Jaučiausi, kaip grupės dalyvis, pabuvojau visur kartu su jais :)
January 31, 2026
vien už grupės pavadinimą "alkūninis velenas" galima duoti 4 žvaigždutes
January 29, 2021
Labai lengva, greitai skaitoma knyga :) Įtraukianti, skatinanti vaizduotę, paprasta, šių dienų aktualijų knyga :).
November 20, 2018
Buvo labai idomu ir smagu skaityti. Kikenau ir svajojau apie Guinness šaltą bokalą. Daugelyje vietų tikrai tapatinausi su personažais ar kartais pokalbiai primindavo akimirką iš gyvenimo. Gal kiek pabaiga buvo per greita ir be didesnio siužeto vingio, bet apskritai gerai nuteikiantis romanas. Ypatingai jei domitės muzika, ypač sunkesne. Tad rekomenduoju lengvam skaitymui.
July 21, 2024
Gan keista knyga.
Sorry, aš nei hiphopo, nei „G&G Sindikato“ neklausau, tai galiu tik viltis, kad Kastetui muzikuoti sekasi geriau, nei rašyti. Ir ne, čia jokiu būdu nenoriu įžeisti – tiesiog kiekvienas iš mūsų turbūt užsiimam bent keliais dalykais, ir kurių vieni mums natūraliai sekasi geriau, o kiti – prasčiau. Čia viena iš priežasčių, kodėl aš pats vis dėlto daugiau kuriu tekstu, nei muzikuoju. Nors dar prieš ~20 metų būta ir kitokių bandymų.
Su „Turnė“ problema ta, kad jausmas toks, lyg ją būtų parašęs koks nors aštuoniolikinis, kuriam mokykloje su lietuvių kalba ir literatūra buvo biškį meh. Ne tai, kad labai blogai, bet kokie 6-7, metinis.
Personažai – mediniai ir išskyrus vardus niekuo nesiskiria vienas nuo kito. Taip pat – tiesiog stulbinančiai, nerealistiškai durni ir tiesiog neįtikėtinai naiviai pochujistiški. Nes sorry, tikrai nerealistiškai atrodo, kad tokia kaimietiška šaika galėtų tapti (kad ir įsivaizduojama) legendine grupe. Nu nebūna taip. Taip, durno ir sceninio žmogaus kombinacija tikrai egzistuoja, bet tokie legendomis (net ir įsivaizduojamomis) netampa. Ar tampa, bet labai trumpam, o paskui jų niekas neprisimena. O „Alkūninis velenas“ tarsi ir ne visai toks – bent jau kaip juos bandoma piešti.
O tada nutinka antra knygos pusė. Kurioje kažkaip beveik nepastebimai atsiranda gylis, motyvacija, logika. Pasimato žmonės, o nebe vien karikatūros. Na kodėl taip negalima buvo iš karto?
Žinoma, galima (ir lengviausia) sakyti, kad oh come on, čia gi satyra. OK, satyra, bet net ir ji turėtų būti įtikinama, ne penktokų anekdotų lygio. Tai žodžiu, su šituo IMHO dar būtų reikėję kaip reikiant padirbėti. Ne su tema, ne su idėja, bet su realizacijos forma.
Ar verta skaityti? Taip, žinoma - ypač, jei rezonuoja muzika per se, Lietuvos muzikos ir pramogų verslo istorija, jei kažkas pasvajoja, kaip čia būtų kieta groti grupėje ir ten visaip turuoti su sex, drugs & rock’n’roll etc. Tam tikra prasme tai tikrai Lietuvos populiariosios kultūros istorijos knyga, net jei konkrečiai aprašoma grupė ir kažkuria/didele dalimi fiktyvi.
Tai žodžiu, trys pomidorai ant pulto iš penkių. Tiesą sakant, būtų buvę du, bet vieną pridėjo antroji knygos pusė, daugmaž nuo katedros iki ypač Big Beno.
O dabar laukiu „Voyage voyage“.
Sorry, aš nei hiphopo, nei „G&G Sindikato“ neklausau, tai galiu tik viltis, kad Kastetui muzikuoti sekasi geriau, nei rašyti. Ir ne, čia jokiu būdu nenoriu įžeisti – tiesiog kiekvienas iš mūsų turbūt užsiimam bent keliais dalykais, ir kurių vieni mums natūraliai sekasi geriau, o kiti – prasčiau. Čia viena iš priežasčių, kodėl aš pats vis dėlto daugiau kuriu tekstu, nei muzikuoju. Nors dar prieš ~20 metų būta ir kitokių bandymų.
Su „Turnė“ problema ta, kad jausmas toks, lyg ją būtų parašęs koks nors aštuoniolikinis, kuriam mokykloje su lietuvių kalba ir literatūra buvo biškį meh. Ne tai, kad labai blogai, bet kokie 6-7, metinis.
Personažai – mediniai ir išskyrus vardus niekuo nesiskiria vienas nuo kito. Taip pat – tiesiog stulbinančiai, nerealistiškai durni ir tiesiog neįtikėtinai naiviai pochujistiški. Nes sorry, tikrai nerealistiškai atrodo, kad tokia kaimietiška šaika galėtų tapti (kad ir įsivaizduojama) legendine grupe. Nu nebūna taip. Taip, durno ir sceninio žmogaus kombinacija tikrai egzistuoja, bet tokie legendomis (net ir įsivaizduojamomis) netampa. Ar tampa, bet labai trumpam, o paskui jų niekas neprisimena. O „Alkūninis velenas“ tarsi ir ne visai toks – bent jau kaip juos bandoma piešti.
O tada nutinka antra knygos pusė. Kurioje kažkaip beveik nepastebimai atsiranda gylis, motyvacija, logika. Pasimato žmonės, o nebe vien karikatūros. Na kodėl taip negalima buvo iš karto?
Žinoma, galima (ir lengviausia) sakyti, kad oh come on, čia gi satyra. OK, satyra, bet net ir ji turėtų būti įtikinama, ne penktokų anekdotų lygio. Tai žodžiu, su šituo IMHO dar būtų reikėję kaip reikiant padirbėti. Ne su tema, ne su idėja, bet su realizacijos forma.
Ar verta skaityti? Taip, žinoma - ypač, jei rezonuoja muzika per se, Lietuvos muzikos ir pramogų verslo istorija, jei kažkas pasvajoja, kaip čia būtų kieta groti grupėje ir ten visaip turuoti su sex, drugs & rock’n’roll etc. Tam tikra prasme tai tikrai Lietuvos populiariosios kultūros istorijos knyga, net jei konkrečiai aprašoma grupė ir kažkuria/didele dalimi fiktyvi.
Tai žodžiu, trys pomidorai ant pulto iš penkių. Tiesą sakant, būtų buvę du, bet vieną pridėjo antroji knygos pusė, daugmaž nuo katedros iki ypač Big Beno.
O dabar laukiu „Voyage voyage“.
Displaying 1 - 30 of 64 reviews