Nekeldami kojos iš namų galite pagyventi žavingosios Italijos sostinės Romos ritmu. Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių knyga „Romanas su Italija: ketvirtis amžiaus Romoje – kaip viena diena“ tiesiog pulsuoja itališka aistra grožiui, maistui ir pačiam gyvenimui.
Į Italiją išvykę ir ten savo gyvenimus kuriantys sutuoktiniai pasakoja apie tai, ką reiškia mėgautis Italija. Skaitydami knygą „Romanas su Italija“, šioje šalyje praleisite vos vieną dieną, tačiau į ją sutilps autorių ten pragyventi 25 metai ir visos įdomiausios patirtys.
Rytinis espreso puodelis, įdomūs kaimynai, Romos restoranai ir jų valgiaraščiai, miesto rūmai ir terasos, vynas... Visa tai – neatsiejami itališko gyvenimo būdo elementai, o gyvenant Italijoje net menkiausios kasdienybės detalės pinasi su legendomis ir istorijomis. Vis dėlto Italija, kaip ir pats gyvenimas, nėra vien tik didžiulis džiaugsmo ir malonumų šaltinis. Knygos autoriai atskleis ir nemažai erzinančių smulkmenų, papasakos apie kai kuriuos piktinančius dalykus.
Knyga „Romanas su Italija“ parašyta sutuoktinių – vyro ir moters, todėl joje puikiai atsiskleidžia tiek vyriškoji, tiek moteriškoji Italijos pusės. Apie vizitus pas ginekologą, apie mokyklą, į kurią eina vaikai, apie vyriškos laimės paieškas, politiką, popietės miegą ir keliones – daugybė įdomiausių nutikimų ir istorijų pasakojamos su ironija ir subtiliu humoru.
Kiekvienas Amžinojo miesto akmuo mena istoriją, kiekvienas kelias, parkas, skulptūra ar aikštė čia pasakoja apie Antikos laikus ar Renesanso didybę. Gyventi Italijoje reškia atsiduoti istorijai ir jausmams, tad ketvirtis amžiaus čia iš tiesų yra tarsi viena diena.
Paulius Jurkevičius (g. 1962 m.) ir Jurga Jurkevičienė (g. 1963 m.) – žurnalistai, rašytojai, gyvenantys Italijoje. Šiuo metu bendradarbiauja su portalu 15min. Drauge parašė knygas „Italija“ ir „Sava Roma“. Paulius yra gastronomijos ekspertas, studijuoja itališkos kasdienybės kultūrą, gali pasakoti ne tik apie itališką maistą, bet ir politiką, madą, etiketą ar net Italijos mafiją. Taip pat yra knygų „Staltiesės ritmu“, „Knyga apie ypač tyrą“, „Dėl skonio ginčijamasi“ autorius. Jurga yra mados ekspertė, mados apžvalgininkė, akredituotų užsienio žurnalistų asociacijos Stampa estera narė. 2011 m. buvo įvertinta prestižine tarptautinio žurnalistų konkurso Sicilia terra mediterranea premija. Knygų „Itališkos elegancijos kodas“ ir „Stilingi egoistai“ autorė.
Iš Druskininkų kilusi Jurga Jurkevičienė (g. 1963) – ilgametė mados ekspertė, žurnalistė bei rašytoja, publikavusi jau visą gausybę straipsnių Lietuvos ir Italijos spaudoje, naujienų portaluose. Ji nepakeičiama Romos ir Milano mados savaičių ambasadorė, su kuria mielai bičiuliaujasi tokie stiliaus „dievai“, kaip Giorgio Armani, Donatella Versace, Domenico Dolce bei Stefano Gabbana.
Save laikanti mados žmogumi, Jurga Jurkevičienė kadaise studijavo dizainą Viliaus dailės akademijoje. Dar vaikystėje atsiskleidęs talentas rašyti, padėjo J. Jurkevičienei tapti puikia mados meno apžvalgininke. Kone du dešimtmečius praleidusi elegantiškoje Italijoje, autorė nepaliovė dirbusi, o 2008-aisiais net tapo akredituotų užsienio žurnalistų asociacijos „Stampa estera“ nare.
2011-aisiais įvertintos prestižine tarptautinio žurnalistų konkurso „Sicilia terra mediterranea“ premija, Jurgos Jurkevičienės patirtį ir gabumus puikiai iliustruoja net trys Italijos įkvėptos knygos „Italija. Mados ekspresas; Pojūčiai, stereotipai, priešpriešos“ (2012 m.), „Sava Roma“ (2014 m.), „Itališkos elegancijos kodas“ (2015 m.).
Knygą radau peržvelgdama internetinės parduotuvės kelionių knygų skyrelį. Patraukė pavadinimas. Ten kur Italija, aš jau papirkta. Vien dėl sentimentų šiai šaliai knyga atsirado mano namuose. Tiesa, vėliau skaitydama supratau, kad esu skaičiusi kitą autorių knygą - 'Italija'. Surprise, surprise.
Pirmieji 100 knygos puslapių - malonus įspūdis. Pasakojimas smagus, šmaikštus, iš dviejų perspektyvų - moters ir vyro. Turiu pasakyti, man labiau patiko Pauliaus Jurkevičiaus dalys. Solidesnė, tvirtesnė pozicija, gilesnės įžvalgos, iškeliamos temos man įdomesnės. Jurgos pasakojimuose intrigavo meilė artišokams. Labai atidžiai skaičiau vietas, kur pasakojama, kaip ruošti artišokus. Turiu savo darže augančius, nė karto nebandžiau jų gaminti (ragauti teko tik konservuotus), o šiemet tikrai išbandysiu. Knygoje jie taip išgirti, kad nekantrauju virti ir paragauti.
Iš esmės, knygoje daug kalbama apie italų kultūrą, maistą, kalbą, tradicijas. Autoriai bandė parodyti neturistinę, ne visiems pažįstamą, prieinamą italų ir Italijos pusę. Ne kataloginį šalies įvaizdį, o gyvas netobulai tobulas Italijos realijas. Tikrai įdomu pažinti ir tokią Italiją.
Knygoje gana daug itališkų žodžių, terminų, posakių, sakinių. Viskas išversta, jokių bėdų su teksto suvokimu. Apskritai, italų kalba man turbūt yra gražiausia pasaulyje. Kažkada buvau pradėjusi jos savarankiškai mokytis, todėl patiko knygoje įpinti itališki žodžiai. Bandžiau juos išskiemenuoti ir rankomis išartikuliuoti - vienas malonumas. Tačiau tas smagumas pamažu blėsta pasiekus knygos vidurį. Autoriai vietomis pernelyg įsigilina ir įsivelia į kalbinius dalykus ir aiškinimus, ką koks žodis Italijoje reiškia. Ši tema pasirodė per daug išplėtota ir nuobodi.
Man trūko dėmesio Italijos gamtai ir architektūrai. To, kad paminėta knygoje nepakako grožiui perteikti ir pajusti. Norėjau ir tikėjausi daug daugiau. Pabaigoje puslapiai vertėsi daug sunkiau. 'Nebekabino'. Gaila.
Apibendrinant, įspūdis apie knygą dviprasmis, emocijos skaitant lyg važiuotum atrakcionų kalniukais, - vietomis labai gerai, vietomis ne itin. Neesu tikra ar siūlyčiau pažintį su Italija pradėti nuo šios knygos (jei dar neteko nieko apie ją skaityti), bet kaip papildomą skaitinį jau pažįstantiems, kodėl gi ne.
Pirma pažintis su autorių kūryba. Džiaugiuosi, kad esu buvusi Romoje, nes tai tikrai gelbėjo skaitant knygą - ta itališka nuotaika, emocija, ech, uźsimaniau vėl ten nuvykti. Tiems, kad nebuvę, matyt, reik labai domėtis Italija, kad skaityt šią knygą iki pabaigos, nes tiesiog neįtrauks. Knyga kiek perkrauta itališkų frazių - nemokant kalbos, tai gali erzinti. Na nebent gali išmokti kelias frazes ar keiksmažodžius... cazzo...
Buvo įdomu skaityti apie Italiją lietuvių ten gyvenusių daugiau nei ketvirtį amžiaus. Labiausiai patiko istorijos susijusios su vietiniais papročiais. Verta pažymėti, kad pasakojimas yra gana padrikas ir toli gražu ne chronologiškas, bet atskirus skyrelius dažniausiai sieja bendra tema. Knygos kalba ir dėstymas yra gana paprasti, nors ir turtingi metaforomis, todėl lengvai knyga skaitosi. Man asmeniškai daug žavesio pridėjo frazės ir atskiri posakiai itališkai ir tik po to pateikiant vertimą į lietuvių kalbą.
Abiejų autorių rašymo stilius nuostabus. Viena žvaigždute mažiau todėl, kad išciuštyta ir turtinga mados Italija yra realybė tik daliai gyventojų, o šalyje niekada nebuvusiems atrodys, jog viskas ten yra vien gourmet maistas, cultura ir la moda. Taip nėra, todėl labai trūko pasinėrimo į tikrąją, dekadentišką Italiją, kartais balansuojančią ant skurdo ir kompromisų ribos. Autoriai tai atperka, pabrėždami, jog visgi tai yra jų asmeninė patirtis. P.S. Na, ir dar užkliuvo, kad "zucca" (moliūgas) kažkur patapo cukinija, bet čia nagus prikišę gali būti redaktoriai.
Knyga apie mano dievinamą Romą - abiejų Jurkevičių rašyta paeiliui po skyrių, ir kaip visada: Pauliaus dalis skaitoma lengvai, pagaunanti, ir Jurgos dalis - kažkoks minčių kratinys... šalia visų turimų žinių apie Italiją pliusą, žinoma, pasidėjau, bet tikėto didelio malonumo neturėjau...
Spalvota įvairių patirčių, jausmų, patarimų ir net receptų knyga. Buvo įdomu susipažinti šiek tiek artimiau su Italais ir pamatyti kaip gi ten gyvenimas verda. Kartais skiatyti buvo šiek tiek neįdomu, bet susiskaitė greit. Knygoje nemažai italų kalbos žodžių, rekomenduojamų itališkų filmų. Kas planuojate vykti perskaitykite. :)
P. Jurkevičiaus (šįkart ir vėl kartu su žmona Jurga) lengvai skaitoma, emocijomis ir žodinėmis iliustracijomis virtuoziškai nuspalvinta puiki apybraiža apie Italiją, Romą ir nepaprastus žmones. Ties kiekvienu puslapiu norėjosi vėl ir vėl sugrįžti į Romą ir išgyventi savąjį romaną su Italija.