Pavasario balsai

by Maironis

„Pavasario balsuose“, pirmą kartą išleistuose 1895 m., atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo. Maironis įtaigiais poezijos vaizdais ir jautriomis emocinėmis priemonėmis išreiškė tautinio atgimimo laikotarpio svarbiąsias idėjas, žadino kovos entuziazmą ir prisikėlimo viltį, lietuvių poezijos lygį iškėlė į aukšto tobulumo laipsnį. Maironio kūryba - takoskyra tarp senosios ir naujosios lietuvių poezijos, ji yra plačiai studijuojama, vertinama, interpretuojama. Maironio kūriniai daug kartų perspausdinami ne tik atskiromis knygomis, bet ir įvairaus pobūdžio leidiniuose.

Genres: Poetry, School

175 pages, Unknown Binding

First published January 1, 1895

About the author

Maironis (born Jonas Mačiulis November 2, 1862 – June 28, 1932) is one of the most famous Lithuanian romantic poets. He was born in Pasandravys, Raseiniai district municipality, Lithuania. Maironis graduated from Kaunas high school and went on to study Literature at Kiev University. However, in 1884, after one year of studies at the university, he entered Kaunas Spiritual Seminary. While being at the seminary, Maironis became an active member of the Lithuanian National Revival. Maironis wrote a number of poems. Some of them are contained in his most famous collection of poems "Pavasario Balsai" (The Voices of Spring). Later Maironis studied at St. Petersburg Catholic Theological Academy. In the later years of his life, Maironis worked as a rector of Kaunas Priest Seminary and as a professor at the University of Lithuania, where he taught literature. He died in Kaunas and was interred in the mausoleum constructed in the Kaunas Cathedral.

Reviews

[Edita]

Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo,
Ir niekas manęs neminės!
Tiek tūkstančių amžiais gyveno, kentėjo,
O kas jų bent vardą atspės?

Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus,
Taip mainos pasaulio darbai!
Kur Sardės? Atėnai? Ar Rymo garsaus
Kur vyrai ar jų veikalai?

O kas mano kančios? Ar tas įkvėpimas?
Tie dvasios sumirgę žaibai!..
Tik kraujas sujudęs, širdies tik plakimas,
Kuriems nebužilgo - kapai!

Užmirš mano giesmes! Poetai kiti
Ieškos įkvėpimo brangaus;
Ir jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti,
Bet vėl kaip mane ji apgaus!

Ir kas ta garbė, giesmėmis apdainuota?
Šešėlis, kurs bėga greta!
Išnyko žmogus: ir svajota-sapnuota
Išblyško kaip ryto aušra!

[murkuo]

Tarp tyrų plačių
Ne staugimas žvėrių;
O ne! Tai našlaitės lietuvės...


.......


Maironis nuėjo pas milžinkapį ir jam užsinorėjo prikelti kokį senolį. Kelkis, senoli, - rimtai tarė Maironis. Senolis atsikėlė ir, tiesdamas raką, priėjo prie Maironio.
- Senolis,- tarė senolis.
- Maironis,- prisistatė Maironis.

(G.Beresnevičius)

[alt]

mldc Maironis, cool guy, tik paskolinti saibu ant mac'o neprasykit ciuvelio

[Emili Ja]

Very beautiful!

[Ruta Mankus]

Senieji klasikai labai vargina, ilgai kankinau kol iškankinau Pavasario balsus. Uh. Visgi malonu buvo sutikti "Lietuva brangi".

[Vee]

Maironis>Donelaitis

[Aistė Viktorija]

Klasika.

[Agne]

siaip maironis mldc, pradininkas, tevas, parase lietuva brangi, jurate ir kastyti, traku pili, dar visko, tai tikrai negaliu ant jo varyt, bet manes asmeniskai neveze

[Vita]

Tiek sykių proto prityrimas
Man širdžiai patarė tylėt,
O jai meilu — apsigavimas:
Ji nori amžinai mylėt.

Bendrai paėmus - gražios eilės, tačiau nemažą jų dalį, mano akimis, jau aplenkė laikas.