Nemažai žmonių nuoširdžiai baiminasi vienatvės, tačiau vienumoje praleistas laikas, ypač keliaujant, gali būti išties prasmingas ir grąžinti jėgas.
Atpasakodama vienumą branginusių menininkų, rašytojų ir novatorių įspūdžius, The New York Times kelionių skilties autorė Stephanie Rosenbloom parodo, kad keliaudami vieni – net ir tame mieste, kuriame gyvename – išmokstame pastebėti įvairiausias mus supančias formas, paviršius, spalvas, skonius, garsus – taip, kaip sunkiai pavyktų leidžiant laiką su draugija.
Knygą „Vienumos metas“ sudaro keturios dalys, kiekvienos veiksmas vyksta vis kitame mieste – Paryžiuje, Stambule, Florencijoje, Niujorke – skirtingu tų pačių metų laiku. Pasitelkdama asmenines kelionių patirtis, psichologų ir sociologų, tyrinėjusių vienatvę bei laimę, įžvalgas, S. Rosenbloom aptaria vienumos teikiamus malonumus, atskleisdama, kaip laikas su savimi gali praturtinti gyvenimą.
Vis daugiau žmonių gyvena ir keliauja vieni
O kaip savo laisvą laiką praleidžiate jūs? Naršote feisbuke? Rašote žinutes? Susirašinėjate? Perkate internetu? Užsiėmimų sąrašas begalinis. O štai laikas – ne. Laikas, kurį praleidžiate vieni, – tai kvietimas, proga daryti tai, ko trokštate. Galite skaityti, programuoti, tapyti, medituoti, mokytis kalbos ar eiti pasivaikščioti. Kai esate vienas, galite ištyrinėti visas gatvėje sukrautas dėžes su naudotomis knygomis, nesijaudindamas, kad taip švaistote kompaniono popietės laiką ir nesibaimindamas būti nesuprastas, jei jums toks užsiėmimas patinka. Neturite bendrauti iš mandagumo. Galite eiti į parką ar keliauti į Paryžių.
Vargu, ar esate išskirtinis, leisdamas daugiau laiko su savimi nei su kitais. Nuo Šiaurės Amerikos iki Pietų Korėjos dar niekada tiek daug žmonių negyveno vieni. Manoma, kad visame pasaulyje iki 2030 m. vieno žmogaus namų ūkių skaičius didės greičiausiai. Vis daugiau žmonių vieni vakarieniauja, vis daugiau – gerokai daugiau – ir keliauja po vieną. Turizmo sektoriaus įmonės – nuo atostogų būstų nuomos bendrovių iki prabangių kelionių operatorių – pastebi, kad pavienių keliautojų skaičiaus augimas tapo dviženklis. Svetaine Airbnb dar niekada nesinaudojo tiek daug vienišų turistų. Kelionių agentūra Intrepid Travel teigia, kad pusė jos klientų – maždaug septyniasdešimt penki tūkstančiai žmonių per metus – keliauja vieni, tad agentūra pradėjo rengti pačias pirmąsias pavieniams keliautojams skirtas keliones.
Ir šį bumą kelia ne vien vieniši žmonės. Vis daugiau atskirai keliauja ir tie, kurie yra susituokę ir turi vaikų. Vienos didžiausių pasaulio kelionių rinkodaros organizacijų MMGY Global duomenimis, beveik 10 procentų amerikiečių, turinčių partnerius ir vaikus, kasmet į keliones leidžiasi vieni. Kitaip tariant, vieni keliauja ne tik dvidešimtmečiai ir pensininkai, bet visi norintys – nepriklauso nuo amžiaus ir nuo partneriai, tėvai, žmonės be poros – ir ieškantys pažinčių, ir ne.
Retas kuris nori būti atsiskyrėlis. Naujausias to įrodymas – visame pasaulyje didėjantis atviros darbinės ir gyvenamosios erdvės populiarumas. Vis dėlto galimybė truputėlį laiko skirti sau – nesvarbu, ar tai bus penkios dienos Europoje, ar penkios minutės vidiniame namo kieme – gali būti nepaprastai viliojanti. Maždaug 85 proc. suaugusiųjų – tiek visų amžiaus grupių vyrų, tiek moterų – Nuomonių tyrimo centrui teigė, kad kartais jiems svarbu pabūti visiškai vieniems. Euromonitor International atliktas tyrimas parodė: žmonės daugiau laiko nori praleisti ne tik su savo šeimomis, bet ir vieni. Vis dėlto dauguma mūsų, net ir tie, kurie brangina vienumos metą, tam tikrų dalykų be draugijos daryti nenori ir galbūt pražiopso daug smagių, turtinančių ir netgi gyvenimą keičiančių įvykių bei naujų pažinčių.
Ką pagalvos aplinkiniai , jeigu ateisiu į renginį vienas?
Daugelis žurnale Journal of Consumer Research paskelbtų tyrimų rodo, kad tiek vyrai, tiek moterys atsisako smagių užsiėmimų viešosiose vietose, pavyzdžiui, neina į kiną ar restoraną, jei neturi su kuo. Malonumas ar įkvėpimas, kurį tikriausiai būtų suteikęs geras filmas ar meno paroda, paaukojamas dėl įsitikinimo, kad eiti vienam bus neįdomu, jau nekalbant apie baimę, ką pagalvos aplinkiniai.
Išties, daugelis vengia vienumos – ji atrodo neatsiejama nuo įvairių problemų, kaip antai, vienatvės ir prislėgtos savijautos. Z. Freudas teigė, kad „pirmosios vaikų fobijos yra tamsa ir vienuma“. Galbūt nereikėtų stebėtis, kad 2014 m. žurnale Science paskelbti tyrimai atskleidė: daugelis tyrimo dalyvių geriau rinktųsi elektros šoką, negu penkiolika minučių pabūti vieniems su savo mintimis. Kaip tvirtino mokslininkai ir filosofai nuo pat Aristotelio laikų, žmogus – visuomeninis gyvulys. Toks posakis visai pagrįstas. Teigiami santykiai su aplinkiniais – esminė žmonijos išlikimo, kolektyvinių žinių, pažangos ir laimės užtikrinimo sąlyga.
Viename iš ilgiausių istorijoje tyrimų – Harvardo universiteto suaugusiųjų raidos – beveik aštuoniasdešimt metų buvo stebimi šimtai žmonių ir ne kartą įsitikinta,...