Vadovėlyje, atsižvelgiant į Lietuvos gamtines sąlygas ir faunos ypatybes, aprašomos visos bestuburių gyvūnų sistematinės grupės. Dėstoma bestuburių anatomija, morfologija, aiškinama jų ūkinė reikšmė.
Bestuburiai (Invertebrata), chordos ir stuburo neturintys gyvūnai. Paplitę jūrose, gėluose vandenyse ir sausumoje. Skirtingai nuo stuburinių gyvūnų, neturi bendro sandaros plano. Jų tipai, kartais ir klasės, visiškai skiriasi. Skeletas išorinis (egzoskeletas), išsivystęs iš ektodermos ir ektoplazmos. Kai kurie be išorinio turi ir vidinį skeletą. Kūną dengia vienasluoksnis epitelinis audinys. Nervų sistema susideda iš ištisinio žiedo ar ganglijų (mazgų) ir išilginių nervinių kamienų. Žemesnieji bestuburiai (pirmuonys, pintys, duobagyviai) kvėpuoja kūno paviršiumi, kiti (pvz., vabzdžiai) - trachėjomis.
Klasikinė knyga, ypač tinkama susipažinti su įvairių bestuburių anatomija (nuostabios iliustracijos!) ir lietuviška terminija. BET nereikėtų vadovautis joje pristatyta šių gyvūnų taksonomija, kuri, atsiradus genetiniams tyrimams, buvo esmingai perbraižyta. Žinoma, tai – ne profesoriaus kaltė, o knyga lieka puikiu ištekliumi.