Ar mes tikrai galime pamatyti ir suprasti materiją – tokią, kokia ji pasirodo iš tikrųjų? Didelę galią suteikiančios technologijos išlaisvina ir aistringai optimistines, ir kritiškai pesimistines fantazijas, o materijos klausimas iškyla kaip hibridinės kūrybos tema. Kuo ir kaip turime tapti? Dėl ko? Su kuo? Ko atsisakydami? O gal – į ką atsižvelgdami? Kaip turime įsivaizduoti savo ateitį? Juk materija visuomet implikuoja ne tik neskaidrią struktūrą, bet ir gelminę dinamiką, kurios įsivaizdavimas ir suvokimas tampa tikroji problema.
Kolektyvinėje monografijoje „Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo“ materijos kūrybos tema pristatoma kaip filosofijos, sintetinės biologijos, antropologijos ir šiuolaikinio meno dialogas. Kristupo Saboliaus sudarytam leidiniui tekstus parengė Vytenis Burokas, Neringa Černiauskaitė, Mindaugas Gapševičius, Giedrius Gasiūnas, Marius Jatautas, Rimantas Jankauskas, laumes (Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova), Vytautas Michelkevičius, Dainius Tautvaišas, Nomeda ir Gediminas Urbonai.
Kristupas Sabolius is a writer, an associate professor of philosophy at Vilnius University (Lithuania) an ex-Fulbright fellow at Stony Brook (State University of New York).
He started writing already in High school, publishing the first novel "Bad Book" in his twenties. Sabolius also collaborated with Lithuanian theatre directors and wrote a few plays, contemporaneously conducting a philosophical research on the subject of imagination.
Sabolius obtained his doctorate from Vilnius University in 2008. His thesis was entitled “The Concept of Imagination in Phenomenological Philosophy”. In his thinking, Sabolius considers imagination as the point of intersections between philosophy, psychoanalysis, arts, cinema, theatre or even neuroscience.
In 2012 he published ‘Furious Sleep. Imagination and Phenomenology’, a study which signalizes the contradictory function of imagination, appearing in all the major theories of Western thought, followed by ‘The Imaginary’ (2013), a book on imagination, technology, virtuality, cinema and art.
He teaches courses on contemporary philosophy of art and theories of imagination, co-curated a few shows (at CAC, Vilnius, and Arte Boccanera Contemporanea, Trento, Italy) as well as co-wrote the script for ‘The Gambler’ (2013), a film presented in numerous film festivals worldwide.
Vienas iš centrinių knygos argumentų pasakoja jog mokslas plūduriuoja abstrakcijų ir neapčiuopiamybių pasauliuose, kur vaizduotė tampa pagrindiniu darbo įrankiu. Mane tai paragino iš kito požiūrio taško pažvelgti į daugybę empirika bei stebėjimais grįstų disciplinų, kurių materialumo maniau nesuprantantis tik dėl to, jog nesu jų specialistas. Iki šios knygos nebuvau taip giliai susimąstęs apie tai jog iš tiesų visi mokslininkai dirba vaizduotėje: biologai, fizikai, kvantinės mechanikos tyrėjai ir panašiai. Viena vertus tai eksponuoja žmogaus juslinio suvokimo siaurumą dėl kurio darbas itin siauruose ar dideliuose masteliuose vyksta visiškai apgraibomis, tačiau kita vertus tai atskleidžia magiškas vaizduotės galimybes ir jos galią keisti materiją. Čia ezoterikoje figūruojantis teiginys jog norėdami pakeisti tikrovę pirmiausia turime ją vizualizuoti tampa viso empirinio mokslo pamatu.
Ši knyga yra puikus esė rinkinys, kurį skaitydamas pajutau ties savo pečiu alsuojančią ateitį - įvairių autorių nagrinėjamos temos yra itin šviežios ir aktualios. Tiesa, kontribucijų kokybė labai skiriasi: dalis jų nublanksta ir atrodo mėgėjiškai prieš Saboliaus, Černiauskaitės, Urbonų ar Michelkevičiaus tekstus, dėl to žvaigždutės keturios.
Įdomu tai, kad kai pernai vėl pradėjau studijuoti, tai kirto per mano knygų skaitymo įpročius. Nes atrodė nesąžininga skaityti kažką savo malonumui, kai laukia pundas knygų, skirtų studijoms. Tai ši knyga – viena iš tų, kurią skaičiau studijų tikslais, bet ji sudomino ne tik akademiniu pagrindu, bet ir apskritai, leido laužyti savo turėtus įsivaizdavimus apie tai, kas yra mokslas, kas yra menas, ar jie skirtingose spektro dalyse, o gal kaip tik – tokie tarpusavyję persipinę, kad net neatskiriami.
Rekomenduoju šią knygą bendram savo įsivaizdavimų palaužymui, net jei neturite nieko bendra su menotyra ar moksliniu darbu.
Ar tik nebuvo Anders Burman knyga Att läsa Hegel inspiracija šiam viršeliui? (pasižiūrėk goodreadsuos)
Gal ir įdomus reikalas, nežinau net ar yra lietuvių kalba literatūros panašia tematika, parekuomenduokit jei taip. Labai nelygiavertūs straipsniai sugulė į vieną knygą ir vis tik gero įvertinimo nusipelnė veikaliukas, sugebėjęs šitaip užvaldyti mano mintis sintetine biologija.