What do you think?
Rate this book
LAISVĖ BŪTI SAVIMI: kaip pasiekti pilnatvę, džiaugsmą ir laimę
Šiandieniame pasaulyje vis daugiau patarimų moterims, kurios siekia laimės, nori būti sveikos ir gyvybingos, trokšta džiaugsmo, savirealizacijos ir malonumo, ieško kelio į save ir bendrystės su kitais, tačiau... Vieni pataria dainuoti, kiti šokti, vieni moko pykčio, kiti — pozityvumo... Kuo pasikliauti? Ką rinktis?
Knygos „Laisvė būti savimi“ autorė sustabdo: užteks spausti save. Mums nieko nebereikia keisti. Nebeieškokime atsakymų kituose, nes jie — kiekvienoje iš mūsų. Išsivaduokime iš baimių ir nuostatų, pagaliau pradėkime tyrinėti ir pažinti pačios save. Leiskime sau būti savimi. To pakanka.
Asta Ivaškevičiūtė – lektorė, susitikimų moterims vadovė, viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija" kūrėjų. Kaip ir daugelis mūsų, Asta sukosi kasdienybės rate – karjera, namai, draugai, atostogos... Kol kartą suprato nesijaučianti nei laisva, nei laiminga, nei gyvenanti visavertį gyvenimą. Įkvėpė ir... viską pakeitė!
Per beveik dešimt metų trunkančią transformacijos kelionę Asta studijavo vedas, išbandė įvairius gyvenimo stilius, technikas ir metodus. Visa tai, ką patyrė ir sužinojo, sudėjo į šią knygą, kad pasidalintų su Tavimi.
Kai mes neleidžiame sau save mylėti, norime tą jausmą patirti, gauti iš kitų.
Kai mes neleidžiame sau savęs palaikyti, siekiame palaikymo sulaukti iš kitų.
Kai mes sau nepatinkame, stengiamės patikti kitiems.
Kai mes neleidžiame sau savimi rūpintis, trokštame patirti kitų rūpestį.
O dėsnis paprastas – ko neduodame sau, negauname ir iš kitų. Ir dėl labai paprastos priežasties, kurią jau aiškinau, bet dar kalbėsiu, kad iki galo įsisąmonintum ir suprastum. Visi jausmai, visi pojūčiai, potyriai yra ne išorėje, o kiekvieno mūsų viduje. Visi jausmai, kurie kyla, yra mūsų, mumyse. Todėl niekas negali ateiti ir duoti jausmo, kurį mes sau uždraudėme patirti.
Niekada niekas nemylės mūsų taip stipriai, kad kompensuotų mūsų nemeilės sau jausmą. Santykis su žmonėmis, su visomis gyvomis būtybėmis, net santykis su Dievu, pirmiausia prasideda nuo santykio su savimi. Kai santykis su savimi yra iškreiptas, nenormalus, tuomet santykiai su visas kitais yra tokie patys – neharmoningi. Nesukūrę harmoningo, atviro santykio su savimi, su kitais žmonėmis ryšius mezgame siekdami kompensuoti jaučiamą trūkumą arba norėdami pasislėpti nuo savęs ir savo problemų.
Kartą draugė manęs paklausė, kaip gyvenu. Atsakiau:
– Jaučiuosi tarsi brisčiau per vandenį savo tikslo link. Kartais prieinu priešinga kryptimi tekančią srovę, ir kiekvienas įprastas veiksmas tampa sunkus. Atrodo, tarsi viskas taip pat kaip ir vakar, tačiau šiandien paprastiems dalykams, kasdienėms praktikoms atlikti reikia daugiau valios pastangų. Susidūrusi su pasipriešinimu tiesiog brendu toliau. Kad ir mažais žingsneliais, judu į priekį. Ir staiga pasipriešinimas baigiasi. Vakar buvo sunku, o šiandien atsibudau ir viskas tyra, gryna, lengva, švyti.
Knygos „Laisvė būti savimi“ autorė sustabdo: užteks spausti save. Mums nieko nebereikia keisti. Nebeieškokime atsakymų kituose, nes jie — kiekvienoje iš mūsų. Išsivaduokime iš baimių ir nuostatų, pagaliau pradėkime tyrinėti ir pažinti pačios save. Leiskime sau būti savimi. To pakanka.
Asta Ivaškevičiūtė – lektorė, susitikimų moterims vadovė, viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija" kūrėjų. Kaip ir daugelis mūsų, Asta sukosi kasdienybės rate – karjera, namai, draugai, atostogos... Kol kartą suprato nesijaučianti nei laisva, nei laiminga, nei gyvenanti visavertį gyvenimą. Įkvėpė ir... viską pakeitė!
Per beveik dešimt metų trunkančią transformacijos kelionę Asta studijavo vedas, išbandė įvairius gyvenimo stilius, technikas ir metodus. Visa tai, ką patyrė ir sužinojo, sudėjo į šią knygą, kad pasidalintų su Tavimi.
Kai mes neleidžiame sau save mylėti, norime tą jausmą patirti, gauti iš kitų.
Kai mes neleidžiame sau savęs palaikyti, siekiame palaikymo sulaukti iš kitų.
Kai mes sau nepatinkame, stengiamės patikti kitiems.
Kai mes neleidžiame sau savimi rūpintis, trokštame patirti kitų rūpestį.
O dėsnis paprastas – ko neduodame sau, negauname ir iš kitų. Ir dėl labai paprastos priežasties, kurią jau aiškinau, bet dar kalbėsiu, kad iki galo įsisąmonintum ir suprastum. Visi jausmai, visi pojūčiai, potyriai yra ne išorėje, o kiekvieno mūsų viduje. Visi jausmai, kurie kyla, yra mūsų, mumyse. Todėl niekas negali ateiti ir duoti jausmo, kurį mes sau uždraudėme patirti.
Niekada niekas nemylės mūsų taip stipriai, kad kompensuotų mūsų nemeilės sau jausmą. Santykis su žmonėmis, su visomis gyvomis būtybėmis, net santykis su Dievu, pirmiausia prasideda nuo santykio su savimi. Kai santykis su savimi yra iškreiptas, nenormalus, tuomet santykiai su visas kitais yra tokie patys – neharmoningi. Nesukūrę harmoningo, atviro santykio su savimi, su kitais žmonėmis ryšius mezgame siekdami kompensuoti jaučiamą trūkumą arba norėdami pasislėpti nuo savęs ir savo problemų.
Kartą draugė manęs paklausė, kaip gyvenu. Atsakiau:
– Jaučiuosi tarsi brisčiau per vandenį savo tikslo link. Kartais prieinu priešinga kryptimi tekančią srovę, ir kiekvienas įprastas veiksmas tampa sunkus. Atrodo, tarsi viskas taip pat kaip ir vakar, tačiau šiandien paprastiems dalykams, kasdienėms praktikoms atlikti reikia daugiau valios pastangų. Susidūrusi su pasipriešinimu tiesiog brendu toliau. Kad ir mažais žingsneliais, judu į priekį. Ir staiga pasipriešinimas baigiasi. Vakar buvo sunku, o šiandien atsibudau ir viskas tyra, gryna, lengva, švyti.
216 pages, Paperback
Published January 1, 2018
4 people are currently reading
40 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 10 of 10 reviews
November 22, 2021
Man pasirodė silpna knyga.. Nors ir radau keletą patikusių minčių, bet buvo nuobodoka. Norėjosi greičiau perskaityti ir nebeeikvoti jai savo laiko. Visi palyginimai ir pavyzdžiai jau kažkur girdėti. Tekstas ir mintys vietomis pasikartojantis. Autorė dažnai pateikdavo po pastraipą klausimų, norėjo kad pasiknaisiotume kiekvienas savo viduje, ir jei tą pirmąją klausimų pastraipą bandžiau sąžiningai sau į viską atsakyti, tai kai jos pradėjo kartotis tiesiog praleisdavau, pasirodė per daug. Knygos aprašymas buvo daug žadantis, norėjosi kažko tokio - įkvėpimo, atsipalaidavimo, pozityvumo - bet man nesukėlė tokių jausmų.
🖋️ ..nereikia keistis. Užtenka tapti savimi, grįžti į save.
🖋️ Kai tik nusprendžiame, kad jau viską žinome, atimame iš savęs nuostabią galimybę nerti vis giliau, pažinti vis daugiau. "Viską žinau" - tai didžiausia kiaulystė, kurią sau gali iškrėsti žmogus.
🖋️ Kūnas yra dovana, leidžianti patirti šį gyvenimą.
🖋️ Ar taip, kaip elgiuosi su savimi, pasielgčiau su mylimu žmogumi?
🖋️ Bandymai neveda į priekį. Tai tik trypčiojimas vietoje. Tai patogus savo neveiklumo pateisinimas.
🖋️ Jei norime įkvėpti kitą, paklauskime - o save įkvepiu?
🖋️ Kiekvieną kartą teisindamasi, kodėl ko nors nedarai ar nepadarei, gilini aukos būseną ir tikėjimą, kad tavo gyvenimas ne nuo tavęs priklauso, kad jį kuria kiti žmonės, kitos aplinkybės.
🖋️ Kuo labiau priešinamės, tuo labiau pavargstame, iššvaistome jėgas. Kuo labiau atsipalaiduojame ir priimame, tuo daugiau jėgų ir energijos atsiranda.
🖋️ ..nereikia keistis. Užtenka tapti savimi, grįžti į save.
🖋️ Kai tik nusprendžiame, kad jau viską žinome, atimame iš savęs nuostabią galimybę nerti vis giliau, pažinti vis daugiau. "Viską žinau" - tai didžiausia kiaulystė, kurią sau gali iškrėsti žmogus.
🖋️ Kūnas yra dovana, leidžianti patirti šį gyvenimą.
🖋️ Ar taip, kaip elgiuosi su savimi, pasielgčiau su mylimu žmogumi?
🖋️ Bandymai neveda į priekį. Tai tik trypčiojimas vietoje. Tai patogus savo neveiklumo pateisinimas.
🖋️ Jei norime įkvėpti kitą, paklauskime - o save įkvepiu?
🖋️ Kiekvieną kartą teisindamasi, kodėl ko nors nedarai ar nepadarei, gilini aukos būseną ir tikėjimą, kad tavo gyvenimas ne nuo tavęs priklauso, kad jį kuria kiti žmonės, kitos aplinkybės.
🖋️ Kuo labiau priešinamės, tuo labiau pavargstame, iššvaistome jėgas. Kuo labiau atsipalaiduojame ir priimame, tuo daugiau jėgų ir energijos atsiranda.
September 1, 2019
Nieko naujo ir naudingo nesuzinojau. Pateikti pavyzdziai girdeti. Truko minciu nuoseklumo. Nesuzavejo ir rasymo stilius, net erzino. Autorei pradejus destyti mintis apie vedas ir dvasinguma, pagalvojau: ‘that’s it. You lost me’.
February 3, 2020
Tokios knygos yra tikras Gėris.
Gali pykti, nepriimti, atmesti, o aš pasirinkau patikėti.
Ši knyga man padėjo pajausti, tarsi atrasti save vėl ir vėl.
Skaitysiu dar ir dar kai tik pamesiu save.
Viskas mumyse tik reikia ieškoti!
Gali pykti, nepriimti, atmesti, o aš pasirinkau patikėti.
Ši knyga man padėjo pajausti, tarsi atrasti save vėl ir vėl.
Skaitysiu dar ir dar kai tik pamesiu save.
Viskas mumyse tik reikia ieškoti!
August 8, 2019
🐭Knyga, kuri “sukrato” smegenis! Dabar kai ant kiekvieno kampo gali aptikti knygų, seminarų, laidų, straipsnių apie moteriškumą, apie deivės paieškas savyje, apie moters natūralią prigimtį, gali pagalvoti, kad ką dar naujo galima šioje temoje atrasti. Ir apskritai visas šitas moteriškumas tose knygose, seninaruose ir laidose man toks smarkiai per saldus, dirbtinas, perdėtas. Tačiau šioje knygoje į moterį pažvelgiama visai kitaip- niekas nerašo, kaip būti moteriška, nepatarinėja, kokio ilgio sijonus nešioti, kaip kasas pinti ar namus dekoruoti. Šioje knygoje tiesiog iš tikrųjų rašo apie moteris, visas, visokias ir kokios galios slypi jose. Puikiai išnagrinėja geros mergaitės sindromą, aptaria tikrąją vedinę moterį (o ne tą, apie kurią gali išgirsti iš vyrų lektorių) ir tiesiog nuramina. Perskaičius ją ištikrųjų atsiranda laisvė. Laisvė būti savimi.
Žinau, šią knygą tikrai skaitysiu dar ne vieną kartą ir jau žinau, kam duosiu ją paskaitinėti. 💕🌸
Žinau, šią knygą tikrai skaitysiu dar ne vieną kartą ir jau žinau, kam duosiu ją paskaitinėti. 💕🌸
November 14, 2020
Nieko unikalaus ar įdomaus. Nemažai ir religinių motyvų. Rašymo stilius nuobodus ir visai neįtraukiantis.
April 2, 2021
Daug įdomių, naudingų minčių, praktinių patarimų, įžvalgų. Šiek tiek kai kur sunkiau buvo skaityti dėl rašymo stiliaus. Daug norima pasakyti, bet to daug kažkaip kartais būna daugoka vienoje knygoje.
May 8, 2021
Puiki knyga, grazina i save, paprastos tiesos.
February 26, 2023
Pirma buvo sunku skaityti, bet vėliau kablys užėjo ir vakarais buvo tikrai gera knyga. Kai perskaitai kažka naujo visada buna nauju minčių. Man patiko. Lauksiu kitos knygos jei bus tokia ☺️
April 8, 2020
"Prote nėra nei laimės, nei ramybės, ten - tik mintys."
Knyga skaitosi greitai, proza poetiška, lengva. Tačiau stipriai jaučiasi neužbaigtumas, mintys šokinėja tai šen, tai ten, kaip pabaidyti zuikiai, todėl dažnai sunku iki galo suvokti ką autorė išvis norėjo pasakyti kas antrame skyriuje.. Knygai pakanka įkvėpimo prabudinti skaitytoją, bet tada jis vėl užliuliuojamas vis besikartojančiais identiškais klausimais: O ką dabar jauti? Bet ar tikrai jauti? O gal nejauti? Skyrius su ištraukomis iš vedų išvis iškrito iš knygos konteksto, bet galbūt taip pasirodė tik man, nedvasingai kritikei.
Knyga skaitosi greitai, proza poetiška, lengva. Tačiau stipriai jaučiasi neužbaigtumas, mintys šokinėja tai šen, tai ten, kaip pabaidyti zuikiai, todėl dažnai sunku iki galo suvokti ką autorė išvis norėjo pasakyti kas antrame skyriuje.. Knygai pakanka įkvėpimo prabudinti skaitytoją, bet tada jis vėl užliuliuojamas vis besikartojančiais identiškais klausimais: O ką dabar jauti? Bet ar tikrai jauti? O gal nejauti? Skyrius su ištraukomis iš vedų išvis iškrito iš knygos konteksto, bet galbūt taip pasirodė tik man, nedvasingai kritikei.
January 1, 2021
Labai šiaip sau. Prieš nusiperkant knygą sudomino perskaitytos ištraukos, bet pati knyga ganėtinai nuvylė. Nieko naujo nesužinojau, pateikti pavyzdžiai jau buvo seniai žinomi, taip pat nelabai patiko sausas, bejausmis rašymo stilius ir nukrypimai į "pievas" apie vedas, savotiškas jų "piršimas".
Displaying 1 - 10 of 10 reviews