"This book is not for the faint of heart," Andrew Wessels has observed about Ricardas Gavelis's Vilnius Poker, and this is all the more true for Sun-Tzu's Life in the Holy City of Vilnius, the last work the Lithuanian master of the macabre wrote before his sudden death in 2002 at the age of 52. Gavelis, as always, ladles deeply from the wellspring of history, but the novel, although set inside the corruption and cynicism of Lithuania's post-Soviet space, is horrifyingly prescient of today's politics, when Russia is ruled by a KGB agent and the United States by a reality TV star. The novel takes the form of an autobiography of a man we know only as the Sun-Tzu of Vilnius, a child prodigy, revolutionary, and government puppet master, who retreats to an underground compound to wage war on the cockles of the earth. Be prepared for the Gavelis rollercoaster, as he weaves together a story of great loves and great hates, the mundane and the strange, the hunter and the hunted, the horror and the humor that startlingly erupts out of the blackest of situations. As Gavelis himself wrote about the book, "when good and evil intersect within a single person's heart, expect hideous results."
Ričardas Gavelis – prozininkas, dramaturgas, eseistas, griežčiausias totalitarizmo kritikas lietuvių literatūroje, dažnai vadinamas pagrindinės savo metaforos – Vilniaus kaip Visatos subinės – kūrėju. Tyrinėjo lietuviško mentaliteto deformacijas, demaskavo ideologijų poveikį asmenybei.
1968 metais baigė Druskininkų vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus Universitete ir gavo fiziko teoretiko diplomą. 1973 m., baigęs studijas, pradėjo dirbti Mokslų Akademijos Fizikos institute, vėliau – žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose. Taip R. Gavelis nejučia įsitvirtino literatūriniame gyvenime, tapdamas profesionaliu rašytoju (prozininku, dramaturgu, publicistu).
R.Gavelio kūryboje didelę reikšmę turi Vilnius. Vieniems romanų herojams jis yra it šmėkla, supuvęs organizmas, nuodijantis gyvenimą, kitiems - ištikimas draugas, gelbstintis nuo pavojų, o dažniausiai Vilnius - tai varnas: ramus, išmintingas, stebintis žmonių gyvenimą, padedantis iškilus tam tikriems pavojams.
R. Gavelis sumaniai skelbė laisvo, veiklaus ir atsakingo žmogaus gyvenimą. Jo meninė kalba racionali, laužydamas tabu jis atskleidžia intymaus gyvenimo epizodus. Savo kūryba rašytojas bandė išvaduoti gimtąją literatūrą iš provincialumo.
Neapdovanotas jokiomis premijomis ar kitais apdovanojimais, bet sulaukęs didžiulių tiražų (vien „Vilniaus pokerio“ parduota apie 100 000 egzempliorių) ir mylimas skaitytojų.
Pirmoji knyga – apsakymų rinkinys „Neprasidėjusi šventė“ (1976 m.). Iš viso išleido 4 novelių rinkinius ir 7 romanus, parašė keletą pjesių.
R. Gavelio proza – viena įdomiausių ir drąsiausių socialinės kritikos lietuvių literatūroje formų. Naujus kelius tokiai kritikai atvėrė analitinis, fantasmagoriškas, paradoksalus, metaforiškas autoriaus stilius. Autorius demitologizavo daugelį tautinių šventenybių, išaukštino protą ir dvasios laisvę, naudojo žaidybinį masinės kultūros elementų montažą, nevengė atviros erotikos. Kvestionuojamos tautinės, istorinės, politinės, religinės vertybės literatūrinės mitologizacijos būdu sustabdo laiką, keičia socialinės erdvės dimensijas. Vaizduojamas pasaulis primena kafkiškąjį, novelių fabula pajungta giluminiams psichologijos siūbavimams, kuriuos valdo likimo neišvengiamybė.
„Sąmoningas provokatorius“, „novelės meistras“, „nešvankybių platintojas“, „degradavęs fizikas“ – taip apibūdinamas jo talentas.
R. Gavelis netikėtai mirė būdamas 52-ejų metų. Mirties priežastis — sustojusi širdis.
I am very fond of Vilnius Poker, but this is crap. His intentions might be political, but he delivers only an awful mingle of sexual and irrational scenes. What a slog.
Į savo vietą sudėliojus gaveliškus šokiravimus, kuo toliau į tekstą pamatai, kad pamišėliškas požemių, žemiškų raugių, Karoliniškių, išsigimėlių preparavimas yra ir nepatogiai šizoidiniai, o kartu realiai skausmi gi visuomenės, vaginų ir vagių dekonstravimai. Gaveliškai dvokiantys autentiška kūno, sociumo ir beprotybės neuroze.
doesnt do much in the way of explaining the historical backdrop of the plot but i dont think it was written for someone like me who isnt knowledgeable about lithuanian politics at all.
its a brand of weird and perversion that i almost love but a slog to start with cause i didnt really know what was going on
Vertinimas gana šališkas, mat ši knyga paauglystėje buvo tiltas iš įprastos jaunimo literatūros į kitą pasaulį. Dabar, po daugiau nei 10 metų, atsivertus šią knygą galiu tik dūsaut. Siurrealistinis, ekpleksio pojūtis, šlykštumas ir, tuo pačiu, personažo jausmų supratimas, augant tuose nelemtuose koraluose. Vien žo - myliu Gavelį visa širdim. Bet vulgaroka visomis prasmėmis.