Kas rytą jau pusė metų važiuojame tuo pačiu autobusu. Autobusas būna sausakimšas, bet prie jo vieta visada laisva. Jis sėdi prie lango, o aš įsitaisau šalia, prie tako. Kartais atrodo, kad tą vietą jis saugo būtent man. Kas rytą kartojasi tas pats scenarijus. Aš atsisėdu, o jis priglaudžia koją prie manosios. Šį rytą taip pat.
Tai istorija apie du žmones – Korą ir Džeimsą, kuriuos užklupo meilė, kai jie mažiausiai to tikėjosi. Keisti nutikimai ir dviprasmiški pokalbiai sužadina nuodėmingas mintis ir geidulingus troškimus. Tačiau Kora negali sau leisti nė pasvajoti apie gundantį ir rūpestingą kolegą, kuris yra tikra priešingybė jos sutuoktiniui – šiurkščiam ir despotiškam Santjagui. Džeimsas galėtų tapti jos gelbėtoju, išvaduoti iš niūros kasdienybės, bet šis vyras kažką slepia. Jis netikėtai atsiranda Koros kelyje būtent tada, kai, atrodo, žemė slysta iš po kojų ir žlunga viltys. Ne, ji negali sau leisti pamilti šio vyro – juk ant jo bevardžio piršto puikuojasi vestuvinis žiedas! Bet kodėl Džeimsas visada vienas, kur jo žmona?
Aistra, tamsios paslaptys ir netikėta atomazga... Ar įmanoma susikurti laimę iš naujo?
Jei tau norisi pajusti ugnelę širdyje, suaudrinti fantaziją (ir įsivaizduoti save TOSE situacijose!), sušokti tango su scenarijumi ir šios knygos scenomis...
Pastaruoju metu laisvalaikiu dažniausiai renkuosi kiek kitokias knygas, tačiau nusprendžiau šiek tiek paįvairinti savo skaitomą literatūrą 😋 Atsipalaidavimui ši knyga bus pats tas 😉
Tai jausmingas pasakojimas apie du žmones - Korą ir Džeimsą, kuriuos suvedė likimas. Kas rytą jau pusmetį jie važiuoja į darbą tuo pačiu autobusu. Atsitiktinai susitikus poros žvilgsniams, įsižiebia netikėti bei nelaukti jausmai. Kora bando susitvardyti, nes yra ištekėjusi moteris, o ir Džeimsas turi žmoną.. Įvykiai pasisuka netikėta linkme ir Kora su Džeimsu stačia galva neria į gilų jausmų vandenyną.
Tai buvo tikrai lengva ir neįpareigojanti knyga. Puslapiai vertėsi labai greitai, per daug nereikėjo galvoti, tiesiog sekti knygoje aprašomus įvykius. Pasakojime gausu aistros, meilės, paslapčių bei šiek tiek veiksmo. Knyga man šiek tiek priminė serialą. Jei norisi aistringos knygos Valentino dienai - ši puikiai tiks 😋😍
Pradžia knygos pasirodė silpna, bet gal todėl, kad visai nesenai skaičiau panašią istoriją 🤷♀️ tačiau į galą knygos ji pasidarė vis įdomesnė ir stipresnė. 😊 Tai ne toks ir lengvas, bet greitas ir trumpas meilės romanas, kurį perskaičiau tikrai greitai. Smagu, kad tai Lietuvių autorės darbas, visada smagu skaityti savos šalies autorių kūrybą.
Po neseniai skaitytų Vakarės ir Andrėjos knygų, ši lietuvių autorės istorija kažkaip neprilipo. Ir ne vien dėl to, kad joje nedaug romantikos, daugiausia kliuvo rašymo stilius ir labai nelogiški įvykiai. Gal iš lengvų meilės romanų ir nereikia tikėtis gilesnių minčių, tačiau kai rašoma: "Dabar paisysiu tik savo norų ir jokie džeimsai, eimsai ar meisai man nesukliudys.", "Kartais atrodo, kad dėl meilės gali nuversti kalnus, bet BAM ir visa tai dingsta. Pamatai, kad tavo mylėtas žmogus nėra toks, kokiu jį laikei. Kartais to BAM nebūna..." lieka tik kilstelti antakius. Trūksta išraiškingumo, įdomesnių palyginimų, savitų detalių. Ir ne, tai nėra rašyta komedijos stiliumi, tai ne Bridžitos Džouns ar parduotuvių maniakės tipo knyga. Veiksmas, deja, taip pat neįtraukė. O buvo visko - tėvas nusamdęs seklį dukros vyrui (beje, taip ir nesuvokiau kodėl jis taip pasielgė), moteris kadaise įsimylėjusi vyrą už mažas romantiškas dovanėles ir be jo negalėjusi gyventi, dabar staiga jo bijanti, nes šis tapo žiaurus ir yra neištikimas (jo nuėjimas kairėn ar jos atšalimas iki galo taip ir nepaaiškintas, kur ta didelė meilė tiesiog išgaravo taip ir nesupratau). Tačiau viską vainikavo žodžiai, kad vienoje mokykloje gauja nužudė mokytoją, "vien už tai, kad per jį vienas iš gaujos narių mokykloje neteko didelio kiekio kokaino". Ir tada, kai maniau, kad jau tikrai nebėra kuo stebėtis paaiškėjo, kad moters sutuoktinis yra narkomanas bei narkotikų platintojas, prasiskolinęs ir kaip užmokestį vietoj pinigų pažadėjęs savo žmoną... Norom nenorom susimąstau, kad štai tokių variantų dar neteko girdėti. Gal jei užsimerksite į gyvenimą, kuriame tokie dalykai tikrai netvarkomi užmokant žmona (istorijos veiksmas šių laikų), pavyktų įsijausti į tokį siužetą, bet man neišėjo. Sutuoktinis buvo piešiamas kaip tikras siaubūnas - žiaurus ir prievartautojas, neištikimas ir persekiojantis bei dar štai ir narkomanas... Manau, kartais visai nebūtina suversti visas baisybes vienam veikėjui, kad parodytume jį blogu vyru. Žmonės išsiskiria dėl daug paprastesnių priežasčių, o dabar gavosi pernelyg dirbtina ir perspausta. Tuo tarpu veikėja perdėtai tobula, kad ir atvejis, kai per dvi minutes už mėgėjišką striptizo šokį klube gauna šimtą dolerių, kai viena draugių vos penkis. Nebūtina taip iškelti ir atskirti veikėjus nuo visų likusių, tokiu būdu jie praranda tikroviškumą. Gal dar pamiršau paminėti, jog galiausiai ji ima lauktis nuo to karšto kolegos mokytojo, tačiau jis apie vaiką sužino tik po kelerių metų, o tuo pačiu paaiškėja, kad jis ir yra tas seklys, kurį pasamdė tėvas. Gaila, tačiau man istorija balansavo ties lėkštumo riba, švelnesnės romantikos nebuvo visai. Knyga iš tų, kai nuo pirmo puslapio moteris "kaista" pažvelgusi į vyrą, tad labiausiai patiks erotinių knygų gerbėjoms, taip pat toms, kurios neieško daug paaiškinimų ir vidinių veikėjų emocijų.
Draudžiu?! Mhmm, aš visą laiką skaitydama ieškojau kas čia draudžiama… Kodėl taip, o ne kitaip - pvz: paslaptis… Bet anyway - knygą tiesiog praryjau per naktį ( taip taip, vis dar neturiu to malonumo skaityti tyliai ir jaukiai dienos metu ar vakarais ). O šiaip, labai nuoširdžiai - tikrai patiko, ypač rašymo stilius, lengvi sakiniai tiesiog seka vienas po kito ir neina užverst knygos, kol nepasieki paskutinio taško. Ir tada - vėl nejučia pradedu googlint apie autorę… Nežinau pas jūs mokėtės lietuvių kalbos - bet pagaliu man vėl pradeda ptikt mūsų lietuvių rašytojai ir jų kūrybą ❤️ p.s. o visai neblogas filmas manau išeitų…
Lietuvių rašytojos romanas. (kas tas wattpad yra, tai nežinau xD) Visada mėgstu paskaityti, ką rašo lietuviai. Ir nenusivyliau. O kaip nusivilti kai skyriai labai trumpi, skaitosi super greitai- mano stilius. Nemėgstu skaityti sudėtingų knygų ir pats tokių nerašau. Ir dar toks karštas seksas tarp dviejų mokytojų iš Minesotos bei greitai besirutuliojantis veiksmas, drama ir intriga. Šios rašytojos stilius man kažkiek priminė mano pačio rašymo stilių- netrūksta dramų. Džeimsas man kiek priminė Kristianą iš 50 Shades of Grey, nes buvo toks dominuojantis ir atkaklus. Na, o Kora pasirodė tokia impulsyvi, neapsisprendusi, kaprizinga ir dramatiška. Tad bendrai paėmus man labai patiko knyga. Rekomenduoju visiems, kam patinka lengvos knygos ir smagiai praleisti laiką.
Tai ne pirmoji mano perskaityta šios rašytojos knyga ir galiu pasakyti, kad ji tokio didelio įspūdžio nepadarė. Istorija man patiko, pats siužetas įdomus, bet knygutė tikrai per plona, nes joje buvo sudėta labai daug gyvenimo įvykių.
Kas man užkliuvo, kad būtent pagrindinės veikėjos vyras viename puslapyje buvo vienas geriausių vyrų, bet atvertus kitą puslapį, jis jau tampa despotu. Ir tokių perversmų šioje knygoje buvo ne vienas. Bet kaip ir sakiau, galbūt tai dėl to, kad į tokią mažą knygos apimtį norėta sudėti visko daug.
Pati istorija tikrai įdomi, manau norint lengvo skaitinio, ji puikiai tiks.
Perskaičius Vakarės knygą mums kilo mintis palyginti daugiau paskutiniu metu išleistų meilės romanų ir jautresnius perspėjame, kad šį kartą nuomonė vien tik iš vyro skaitytojo pozicijos. Kaip ir pastaroji knyga, taip ir ši pasižymi vienu bei tuo pačiu kritiniu trūkumu – joje iš esmės nėra jokios istorijos. Ir jei prieš tai skaitytas meilės romanas, bent jau mėgino imituoti šokį tokį siužetą, tai šioji knyga paprasčiausiai pateikia slampinėjamą iš vienos vietos į kitą. Veikėjai jame blankūs, tiesa pasakius, vėlgi, panašesni į kartoninius lankstinukus nei į gyvus bei spalvingus literatūrinius charakterius, kurių nuotykius norėtųsi sekti. Viskas šiame romane leidžiasi iš oro – tiek iš niekur gimstanti veikėjų chemija, tiek noras permiegoti, tiek nesuvokiamos herojų nuotaikos. Lyg to būtų maža, logika irgi nėra šios knygos draugė. Kaip jau minėta pastarosios knygos vertinime, literatūra yra fikcija, tačiau net ir šiuo atveju, tai nereiškia, kad veikėjai turi elgtis tarsi smegenų neturintys degeneratai. Viena pirmųjų scenų, kuri privertė nežymiai kilstelėti antakius, buvo ta, kuomet pagrindinė knygos veikėja Kora ateina pas savo kolegą, kitą mokytoją, tačiau šį randą pusplikį darbo vietoje, o šis neva sunkiai dirba. Suprantama, tai meilės romanas, jis turi ribotą puslapių skaičių ir visą kitą, tačiau natūraliai kyla klausimas – kiek gi jūs kartų esate matę bent vieną savo mokytoją kažką daranti kabinete pusplikį? Nežinia kas, mano intuicija ar tiesiog sėkmė, leidžia spėti, jog nesate. Ir čia linksmoji dalis nesibaigia. Vos pamačiusi savo žavųjį kolegą Kora susilydo, tikrąją ta žodžio prasme – akimirksniu pasipila banalūs, iki skausmo romanuose girdėti – jo kūnas buvo toks ir toks, atrodė jis taip ir taip. Itin dažna problema, kurią tenka pastebėti lietuviškuose meilės romanuose ir ne tik, dauguma autorių nelabai suvokia, kad atskleidę visas pagrindines savo kortas, po keliolikos puslapių nebeturės ką pasakoti. Taip nutinka ir čia. Ar jūs galite įsivaizduoti, kaip reikėtų išlaikyti štai tokią mirtiną trauką bei norą permiegoti su kitu žmogumi likusią knygos dalį? Na, iš tiesų, užduotis neatrodo lengva. Nuo pirmo skyriaus užkelta įtampos ir noro kartelė jau romano pradžioje yra kone aukščiausiame taške, kas natūraliai veda siužetą iš įdomiausio taško į ne į tokį įdomų tašką sekančiame skyriuje. Ne itin protinga, ne itin. Leidžiantis tolimesne logikos tema, tai ji svyruoja kone kiekvienam skyriuje. Jeigu jūsų neįtikino scena su pusplikiu mokytoju, tai ką pasakytumėte apie mokytoją, kuri šoka striptizą klube? Na, čia vien iš mano sakinio akivaizdu, jog šiame pasakojime tikrai kažkas ne taip. Bet vienas labiausiai įsiminusių knygos fragmentų buvo tas, kuomet vyriškis, pasipasakojęs savo tragiška istoriją – apie žuvusią žmoną bei negimusią dukterį, vos už keleto pastraipų mėto užuominas apie seksą. Suprantama, kad moterims sunkoka įsijausti į vyro kailį ir aprašinėti jų emocijas, elgesį ar tai mintis, bet šis romanas daro tai išskirtinai prastai. Na, pagalvokite logiškai, vyras yra netekęs savo žmonos, ne tik jos, bet ir dukters, tai skaudi ir psichologiškai žeidžianti trauma, tačiau jis elgiasi kasdieniame gyvenime tarsi paauglys, kuriam viskas vienodai ir svarbiausias gyvenimo uždavinys pasiguldyti merginą pas save į lovą. Tai neprimena vyro, kuriam teko išgyventi skaudžias gyvenimo pamokas. Ir apskritai jokio brandesnio amžiaus vyro. O ir šiaip, na, koks gi vyras žiūrėdamas į ką nors ima ir demonstratyviai apsilaižo lūpas?.. Sekantis, tačiau ne ką mažiau kliuvęs dalykas, tai autorės nejautra emocijoms. Visas tekstas rodėsi tarsi parašytas per savaitę – jame nėra nei jokių įdomesnių išsireikšimų, nei gilesnių minčių – iš kur tie jausmai? Kodėl jie taip jaučiasi? Veikėja nepadaro jokios savęs analizės, nieko, kas leistų ją priskirti prie nors šiek tiek tikroviškesnių „karikatūrų“ romane. Vyras papasakoja, kad jo šeima žuvo, autorė emociją pateikia maždaug taip: ak, kaip žiauru. Nieko jautraus, tiesa? Kalbant apie „ak“, jei ką ir pavyko sužinoti skaitant šią knygą, tai, jog „ak“ yra mėgstamiausias autorės išsireiškimas, brukamas kone kas puslapį. Dialogų temą taip pat reiktų praleisti, kadangi jie taipogi, nepasižymi jokiomis teigiamomis savybėmis, kas leistų nors vienur šią rašliavą pagirti. Pigus, pilnas alogiškų scenų ir vietomis atgrasus romanas, kuriame nėra nei menkiausio krislelio subtilumo, šiokio tokio tos chemijos vystymo, apart banalaus ir lėkšto – noriu ir nekenčiu nuo pirmo ligi paskutinio puslapio. Beje, ar neatrodo juokingai, kad žmonės, apturėję „vienos nakties nuotykį“, knygos gale ima svaičioti apie neįtikimą meilę? Kvepia skyrybomis. Bet galbūt autorė susiprotės ir nesugalvos apie tai parašyti dar vieno panašaus romanėlio.
Skaitydama knygą susimąsčiau... Ar jūs kada nors pastebėjote neliečiamybę mokytojams? Turiu galvoje, jog visose knygose galima rasti įvairių profesijų žmones ir turbūt mažiausiai- mokytojus, nes regis, kaip tokie autoritetingi asmenys gali užmegzti romaną, eiti į vakarėlius ir visa kita- juk tai didžiausias tabu. Tai štai, skaitydama apie tai ir susimąsčiau, jog turbūt dar neskaičiau jokios knygos ar dar kažko, kur būtų kalbama apie žmogiškus mokytojus, kurie taip pat turi jausmus, taip pat pavargsta ir lygiai taip pat nori pasilinksminti. O autorė čia žaidė labai smagiai- atrodo, jau nebebus kuo nustebinti ir viskam išsipainiojus toliau eis lygia eiga ir bam- viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir vėl bandai susigaudyti. Tad veiksmo netrūksta. Galbūt tai buvo net vienas iš įdomiausių tokių paprastų, lengvų meilės romanų, kuriuos galima skaityti prie kokios jūros per atostogas.