What do you think?
Rate this book
Lietuvos istorija visiems #1
Lietuvos istorija visiems, I tomas
Nauja įdomi knyga apie šalies istoriją „Lietuvos istorija visiems" – tai vieno žinomiausių Lietuvos intelektualų, poeto, eseisto, Jeilio universiteto profesoriaus Tomo Venclovos darbas.
Išleistas pirmasis „Lietuvos istorijos visiems" tomas pasakoja istoriją nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimų. Autorius taip pat rengia antrąjį tomą, apie naujųjų laikų Lietuvos istoriją.
Tomas Venclova visą gyvenimą domėjosi istorija ir studijavo istorinius įvykius, todėl knyga „Lietuvos istorija visiems" išsiskiria savitu požiūriu ir erudicija. Autorius pateikia iškalbingų ir įdomių istorinių detalių, atvirai ir argumentuotai kalba apie skaudžiausius istorijos įvykius, dėl kurių vis dar kyla ginčių net tarp istorikų.
„[..,] visų savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vienų daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys."
Pirmajame „Lietuvos istorijos visiems" tome autorius objektyviai žvelgia į šalies istorijos lūžius, plačiai analizuoja santykius su Rusija ir Lenkija, pateikia informacijos apie bendrą europinį kontekstą, tekste naudoja ištraukas iš grožinės literatūros ir poezijos.
Tomas Venclova ( g. 1937 m.) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, eseistas, mąstytojas Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Jis įsitikinęs, kad tikrasis jo pašaukimas yra poezija, tačiau mielai imasi ir šviečiamosios misijos, yra parašęs ne vieną knygą apie Lietuvą, Vilnių. Jo knygos Lietuvoje itin populiarios, nes dažniausiai pateikia naują, naują požiūrį į esminius valstybingumo, tautiškumo, kalbos, kultūros ir kitus klausimus. Visą gyvenimą rašytojas pabrėžia intelektualinės laisvės, žmogaus orumo, aktyvumo svarbą.
T. Venclova Vilniaus universitete studijavo antikines kalbas ir lituanistiką, vėliau mokėsi ir gyveno Maskvoje, Peterburge bei Tartu. Po Vengrijos sukilimo T. Venclova kardinaliai pakeitė pažiūras. Buvęs komjaunuolis, tikėjęs socializmu, tapo aršiu sistemos kritiku. Kurį laiką jis vertėjavo ir vengė viešumos, tačiau vėliau darėsi aktyvesnis ir ėmė siekti leidimo emigruoti iš Sovietų sąjungos. Galiausiai poetas apsistojo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 2012 m. yra Jeilio universiteto slavistikos profesorius emeritas.
Išleistas pirmasis „Lietuvos istorijos visiems" tomas pasakoja istoriją nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimų. Autorius taip pat rengia antrąjį tomą, apie naujųjų laikų Lietuvos istoriją.
Tomas Venclova visą gyvenimą domėjosi istorija ir studijavo istorinius įvykius, todėl knyga „Lietuvos istorija visiems" išsiskiria savitu požiūriu ir erudicija. Autorius pateikia iškalbingų ir įdomių istorinių detalių, atvirai ir argumentuotai kalba apie skaudžiausius istorijos įvykius, dėl kurių vis dar kyla ginčių net tarp istorikų.
„[..,] visų savo profesinį gyvenimą studijavau ir istorinius įvykius [...]. Ilgainiui tai pasidarė man taip įdomu, jog surizikavau parašyti dar vienų daugmaž sintetinį darbą, kuris apžvelgtų mano krašto plėtotę nuo senovės ligi dabarties. Ta plėtotė — neįprastas, netgi unikalus ir labai pamokomas reginys."
Pirmajame „Lietuvos istorijos visiems" tome autorius objektyviai žvelgia į šalies istorijos lūžius, plačiai analizuoja santykius su Rusija ir Lenkija, pateikia informacijos apie bendrą europinį kontekstą, tekste naudoja ištraukas iš grožinės literatūros ir poezijos.
Tomas Venclova ( g. 1937 m.) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, eseistas, mąstytojas Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Jis įsitikinęs, kad tikrasis jo pašaukimas yra poezija, tačiau mielai imasi ir šviečiamosios misijos, yra parašęs ne vieną knygą apie Lietuvą, Vilnių. Jo knygos Lietuvoje itin populiarios, nes dažniausiai pateikia naują, naują požiūrį į esminius valstybingumo, tautiškumo, kalbos, kultūros ir kitus klausimus. Visą gyvenimą rašytojas pabrėžia intelektualinės laisvės, žmogaus orumo, aktyvumo svarbą.
T. Venclova Vilniaus universitete studijavo antikines kalbas ir lituanistiką, vėliau mokėsi ir gyveno Maskvoje, Peterburge bei Tartu. Po Vengrijos sukilimo T. Venclova kardinaliai pakeitė pažiūras. Buvęs komjaunuolis, tikėjęs socializmu, tapo aršiu sistemos kritiku. Kurį laiką jis vertėjavo ir vengė viešumos, tačiau vėliau darėsi aktyvesnis ir ėmė siekti leidimo emigruoti iš Sovietų sąjungos. Galiausiai poetas apsistojo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 2012 m. yra Jeilio universiteto slavistikos profesorius emeritas.
- GenresHistoryNonfiction
336 pages, Hardcover
First published January 1, 2018
28 people are currently reading
182 people want to read
About the author
Tomas Venclova
81 books40 followersTomas Venclova (g. 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius.
Gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.
1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [1][2]
Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).
T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[3] [4]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.
Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.
T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).
Gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.
1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [1][2]
Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).
T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[3] [4]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.
Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.
T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 16 of 16 reviews
Read
January 13, 2024Nežinau, ar dėl to, kad nuo istorijos egzamino neskaičiau jokių istoriją aptariančių veikalų, ar Venclova sugebėjo taip sudominti, bet skaitymas buvo baisiai malonus. Labai patiko, kad call outinamas autoritarizmas, valdovų klaidos, tamsybė ir nacionaliniai mitai. Įdomu, kad, pavyzdžiui, iš mokyklos laikų labai gerai prisimenu viduramžių Lietuvos valstybę, bet Žečpospolitos laikai visai tamsus miškas - o ten galybė įdomių dalykų dėjosi.
Apskritai tai kaip toliausiai spektre nuo patriotizmo ir nacionalizmo esančiam žmogui, šiek tiek kėlė žavesį tai, kad Lietuva sugebėjo išlikti nepaisydama ne pačių palankiausių aplinkybių. You go girl!
Apskritai tai kaip toliausiai spektre nuo patriotizmo ir nacionalizmo esančiam žmogui, šiek tiek kėlė žavesį tai, kad Lietuva sugebėjo išlikti nepaisydama ne pačių palankiausių aplinkybių. You go girl!
June 6, 2023
Išsamių knygų apie Lietuvos istoriją tikrai nėra per daug, tad dar viena, nustebinusi (nes parašė poetas T. Venclova), tik į naudą besidomintiems istorija, tuo labiau, kad tai "istorija visiems", kaip įvardija pats autorius.
Nesu istorikas tad šios knygos recenzuoti nesirengiu, nesistebiu, kad ji gan skirtingai skaitytojų vertinama. Su visais jos pliusais ir minusais tuos du tomus – manau – verta perskaityti, nors tai ir užima nemažai laiko.
Įdomus, susisiejantis su dabartimi, autoriaus pastebėjimas apie Liublino uniją (1569 m. sutartį, pagal kurią Lietuva susivienijo su Lenkija į bendrą valstybę): „Lietuva tebevaldė savo teritoriją, bet ji buvo žymiai apkarpyta. Ukrainos Lietuva irgi neteko, Didžiajai kunigaikštystei (t.y. Lietuvai) liko tik dabartinė Baltarusija – kaip tik nuo Liublino unijos iš rusėnų pradėjo išsiskirti ukrainiečių ir baltarusių tautos. Reikia pasakyti, kad Lietuvos valdymą ukrainiečiai vertina kur kas geriau negu Lenkijos (vienas ukrainiečių veikėjas jau mūsų laikais yra pakėlęs tostą „už okupantus, kurių mes neprisimename“, atseit lietuvius. <...> O lenkų valdymas tose žemėse nebuvo sėkmingas ir daugmaž po šimto metų baigėsi Rusijai naudingu Bohdano Chmelnyckio sukilimu“.
T. Venclovos istorija išskirtinė tuo, kad daug vietos skiriama Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo vystymuisi.
P.S. Manau, kad kada nors mokslines istorines knygas rašys dirbtinis intelektas, nes tik tada galima tikėtis, kad istorija bus tikrai objektyvi, nešališka, nesuasmeninta. Kai rašo žmogus, šimtaprocentinio objektyvumo tikėtis negalima, nes istorinių faktų traktavimas, pateikimas kinta kartu su visuomenės vystymuisi, politinių saulių ir debesų atsiradimu bei išnykimu.
Nesu istorikas tad šios knygos recenzuoti nesirengiu, nesistebiu, kad ji gan skirtingai skaitytojų vertinama. Su visais jos pliusais ir minusais tuos du tomus – manau – verta perskaityti, nors tai ir užima nemažai laiko.
Įdomus, susisiejantis su dabartimi, autoriaus pastebėjimas apie Liublino uniją (1569 m. sutartį, pagal kurią Lietuva susivienijo su Lenkija į bendrą valstybę): „Lietuva tebevaldė savo teritoriją, bet ji buvo žymiai apkarpyta. Ukrainos Lietuva irgi neteko, Didžiajai kunigaikštystei (t.y. Lietuvai) liko tik dabartinė Baltarusija – kaip tik nuo Liublino unijos iš rusėnų pradėjo išsiskirti ukrainiečių ir baltarusių tautos. Reikia pasakyti, kad Lietuvos valdymą ukrainiečiai vertina kur kas geriau negu Lenkijos (vienas ukrainiečių veikėjas jau mūsų laikais yra pakėlęs tostą „už okupantus, kurių mes neprisimename“, atseit lietuvius. <...> O lenkų valdymas tose žemėse nebuvo sėkmingas ir daugmaž po šimto metų baigėsi Rusijai naudingu Bohdano Chmelnyckio sukilimu“.
T. Venclovos istorija išskirtinė tuo, kad daug vietos skiriama Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo vystymuisi.
P.S. Manau, kad kada nors mokslines istorines knygas rašys dirbtinis intelektas, nes tik tada galima tikėtis, kad istorija bus tikrai objektyvi, nešališka, nesuasmeninta. Kai rašo žmogus, šimtaprocentinio objektyvumo tikėtis negalima, nes istorinių faktų traktavimas, pateikimas kinta kartu su visuomenės vystymuisi, politinių saulių ir debesų atsiradimu bei išnykimu.
October 11, 2021
Nešoku į Venclovos Istorijos fanų traukinį. Kaip šiek tiek daugiau besidomint istorija, šitoje knygoje visai nėra gylio ir tokia wikipedia perbėgta su autoriaus kūrybiniu užnešimu ant viršaus: bet užnešimas labiau asmeninio vertinimo, o ne interpretacijos ar įžvalgų stiliaus, tai einant per visą knygą toks jausmas, kad tiesiog bėgama chronologiškai per faktus ir tiek. Bet kokiu atveju, matyt, perskaitysiu antrą tomą, nes antroje dalyje trumpesnis istorinis tarpsnis ir didesnė apimtis - tikiuosi rasti įdomesnių įžvalgų.
March 3, 2021
Puiki! Jokio žiūrėjimo pro rožinius tautinius akinius, jokio tendencingumo, tik gyvas, iliustratyvus požiūris į Lietuvos valstybės istorija.
Istorija visada buvo mano meilė, tačiau kokia stipri ji galėjo tapti, jei visą tai būčiau gavęs skaityti dar mokykloje. Na, bet geriau vėliau, nei niekada. Po mažytės pertraukos neabejotinai imsiuosi antros dalies (jau net nekantrauju).
Istorija visada buvo mano meilė, tačiau kokia stipri ji galėjo tapti, jei visą tai būčiau gavęs skaityti dar mokykloje. Na, bet geriau vėliau, nei niekada. Po mažytės pertraukos neabejotinai imsiuosi antros dalies (jau net nekantrauju).
January 29, 2020
Puiki knyga neprofesionalui istorijos interesantui. Tai humanistinis požiūris į Lietuvos istorija, vengiant romantizavimo. Nenuobodi knygos leksika, maloniai veda Lietuvos istorijos vingiais, pasaulio istorijos kontekste.
August 25, 2019
Naujas požiūris į Lietuvos istoriją nuo pirmų žmonių atsiradimo Lietuvoje iki LDK ir Lenkijos valstybės žlugimo. Lyginant su kitomis istorinėmis knygomis, šioje knygoje daug citatų iš žinomų kūrinių, taiklių palyginimų su XX a. istoriniais įvykiais. Knygos unikalumas - kosmopolitinis požiūris atmetant mitinį mąstymą apie tautiškumą.
January 3, 2022
Lietuvos istorija be pompastikos. Kažin, ar istorija apskritai gali būti objektyvi, priklauso, kas tą pačią istoriją pasakoja. Bet ši knyga - šviežias gūsis, bandymas atsitraukti nuo stereotipinių naratyvų ir, kiek įmanoma, objektyviai pažvelgti į daugelį istorijos įvykių ir reiškinių.
August 8, 2019
Lengvai ir aiškiai para šyta Lietuvos istorija, nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos. Knyga padėjo prisiminti tai ką buvau pamiršęs ir pažinti tuos laikotarpius apie kuriuos nieko nežinojau. Patiko kaip knyga iliustruota.
July 7, 2021
Knyga ėmė ir netikėtai pasibaigė - ties Kosčiuska, trečiuoju ATR padalijimu ir apskritai ATR pradingimu iš pasaulio žemėlapio.
Labai puiki knyga, lengvai, aiškiai, suprantamai skaitosi. Trumpi skyreliai. Yra įdomių žemėlapių, galėtų būti ir daugiau. Daug portretų, monetų nuotraukų.
Kuo toliau, tuo išsamiau, smulkiau, daugiau informacijos.
Tų kunigaikščių yra tiek daug ir jie tokie skirtingi, kad net šiek tiek maišosi: Mindaugas, Gediminas ir Gediminaičiai, Jogaila ir Jogailaičiai + Vytautas, švediški Vazos, saksų Augustai... Esmė maždaug tokia.
Labai įdomu, kodėl į karaliaus vietą ieškodavo žmogaus iš kitų valstybių, o ne savos šalies? 🤔🤷 Problemos dėl to: pvz švedas Zigmantas Vaza, kariauja su švedų karaliumi, nes ir pats yra švedų karalius, taigi grynai iš asmeninės naudos...
Lt kieti dalykai: tolerancija, laisvė skirtingoms tautybėms, kultūroms, religijoms (iki susidrauginimo su Lenkija). Diarchinis valdymas.
Kaimynės, pvz, Latvija ir Estija - jokių savų valstybių, tik Lt tokia, kreiz.
Įdomu, kaip jie komunikuodavo? Kaip vykdavo dalykai? Karai? Ir kiek daug tų mūšių.
Norisi knygą dar daug vartyti ir nieko nepamiršti. Labai laukiu 2 tomo!
Labai puiki knyga, lengvai, aiškiai, suprantamai skaitosi. Trumpi skyreliai. Yra įdomių žemėlapių, galėtų būti ir daugiau. Daug portretų, monetų nuotraukų.
Kuo toliau, tuo išsamiau, smulkiau, daugiau informacijos.
Tų kunigaikščių yra tiek daug ir jie tokie skirtingi, kad net šiek tiek maišosi: Mindaugas, Gediminas ir Gediminaičiai, Jogaila ir Jogailaičiai + Vytautas, švediški Vazos, saksų Augustai... Esmė maždaug tokia.
Labai įdomu, kodėl į karaliaus vietą ieškodavo žmogaus iš kitų valstybių, o ne savos šalies? 🤔🤷 Problemos dėl to: pvz švedas Zigmantas Vaza, kariauja su švedų karaliumi, nes ir pats yra švedų karalius, taigi grynai iš asmeninės naudos...
Lt kieti dalykai: tolerancija, laisvė skirtingoms tautybėms, kultūroms, religijoms (iki susidrauginimo su Lenkija). Diarchinis valdymas.
Kaimynės, pvz, Latvija ir Estija - jokių savų valstybių, tik Lt tokia, kreiz.
Įdomu, kaip jie komunikuodavo? Kaip vykdavo dalykai? Karai? Ir kiek daug tų mūšių.
Norisi knygą dar daug vartyti ir nieko nepamiršti. Labai laukiu 2 tomo!
This entire review has been hidden because of spoilers.
August 2, 2021
Tomas Venclova nėra istorikas. Tai buvo galima pastebėti iš lengvai patikrinamų faktinių klaidų. Vis dėlto, knyga ir nėra mokslinis traktatas. Veikiau, priminė Šapokos Lietuvos istorijos monografiją. Nors daugelis šias dvi knygas deda į dvi skirtingas lentynas.
Kartais susidaro įspūdis, kad autorius per daug pasitikinčiai remiasi savo autoritetu, kai kalba eina apie tam tikrų įvykių vertinimą. Todėl kai kurie jo apibendrinimai keldavo klausimus: ,,O kaip Jūs tai nustatėte? Kokie požymiai verčia Jus abejoti''. Žodžiu, kai kuriems autoriaus vertinimams, man pasirodė, trūko pagrįstumo ir argumentų.
Labiausiai šioje knygoje patiko - daugelio aprašomų istorinių įvykių atspindžiai literatūroje, teatre, kine. Šioje vietoje autorius parodė savo neišsemiamą erudiciją. Buvo nuostabu atrasti gausybę literatūrinių kūrinių fiksuojančių įvairius Lietuvos istorijos momentus. Manau, kad daugeliui istorinių knygų trūksta platesnių diskusijų ir refleksijų ryšium su krašto kultūra, ir kaip šie įvykiai atrasdavo savo nišą fikcijoje.
Kartais susidaro įspūdis, kad autorius per daug pasitikinčiai remiasi savo autoritetu, kai kalba eina apie tam tikrų įvykių vertinimą. Todėl kai kurie jo apibendrinimai keldavo klausimus: ,,O kaip Jūs tai nustatėte? Kokie požymiai verčia Jus abejoti''. Žodžiu, kai kuriems autoriaus vertinimams, man pasirodė, trūko pagrįstumo ir argumentų.
Labiausiai šioje knygoje patiko - daugelio aprašomų istorinių įvykių atspindžiai literatūroje, teatre, kine. Šioje vietoje autorius parodė savo neišsemiamą erudiciją. Buvo nuostabu atrasti gausybę literatūrinių kūrinių fiksuojančių įvairius Lietuvos istorijos momentus. Manau, kad daugeliui istorinių knygų trūksta platesnių diskusijų ir refleksijų ryšium su krašto kultūra, ir kaip šie įvykiai atrasdavo savo nišą fikcijoje.
November 15, 2020
Lietuvos istorija nuo priešistorinių laikų iki ATR žlugimo prabėgo kaip labai įdomus ir nuotykingas filmas. Reikia pripažinti, kad tradicinių mitų ir herojiškų įvykių dekonstravimas šiek tiek liūdino, o kartais net juokino. Pavyzdžiui, štai kaip šmaikštauja autorius aptardamas viduramžių Lietuvos politiką: "Nedaug težinome apie Mindaugo vidaus politiką. Jis, kaip ir visi tuometiniai valdovai, rinko duoklę iš savųjų, už tai apsiimdamas juos ginti nuo svetimų pasikėsinimų. Šiandien pasakytume, žadėdavo jiems "stogą" - ir, žinoma, kaip ir dabartiniai apsaugininkai, jį ne visada užtikrindavo" (82 psl.). Nepretenduodamas į objektyvų istorijos pasakojimą, autorius vis dėlto sugeba išryškinti Lietuvos valstybingumui, krašto vystymuisi ir tobulėjimui svarbius faktus. Šalia tradicinių istorijos šaltinių - žemėlapių, dokumentų, - knygoje gausu ištraukų iš literatūros kūrinių, paveikslų, meno kūrinių nuotraukų. Visa tai labai pagyvina tekstą. Perskaičius knygą, viduramžių Lietuvos istorijos laikotarpis galbūt nebeatrodo toks didingas ir taurus, kita vertus, vėlesni, unijos su Lenkija laikai - ne tokie ir ydingi mūsų krašto istorijai.
November 22, 2020
Gražiai parašyta, faktografiškai įvairi, nors kažkokių naujienų ir neatskleidžianti knyga. Kartais labiau primena gido pasakojimą nei istorijos veikalą. Įdomu, kai Venclova į istorinius dalykus žiūri per literatūros/rašytojų prizę, taip pat daug dėmesio skiria kultūros istorijai bei pateikia gerų palyginimų su tuo pat metu vykusiais pasauliniais kultūros reiškiniais. Pavyzdžiui situaciją po Liublino unijos T. Venclova apibūdina kaip „Lietuva Lenkijos atžvilgiu atsidūrė keik panašioje padėtyje kaip Lotynų Amerika Ispanijos ir Portugalijos atžvilgiu: kultūriškai daug kuo artima, bet savaiminga“. Žinoma, ne visus laikotarpius autorius vienodai gerai išmano ir tas atsispindi teksto parašymo „azarte“. Parašyta lengvai, skaitomai, maloniai, suprantamai, nuobodesnioji ar sudėtingesnioji istorijos pusė gana meistriškai sumažinta, o įdomesnioji - išryškinta.
December 24, 2020
Kaip parašyta ant viršelio - Lietuvos istorija VISIEMS. Tomas Venclova nėra istorikas ir jis parašė tokią istorijos knygą, kuri yra įkandama kiekvienam. Tai buvo mano pirma istorinė knyga nuo mokyklos laikų, ir ji name labai įtraukė.
Kas man patiko labiausiai, tai kad Lietuvos ir Europos/pasaulio istorijos įvykiai yra pareikiami pareliai. Tai man padėjo suvokti, kaip Lietuva vystėsi kitų šalių kontekstė, o ne kaip izoliuota šalis.
Kas man patiko labiausiai, tai kad Lietuvos ir Europos/pasaulio istorijos įvykiai yra pareikiami pareliai. Tai man padėjo suvokti, kaip Lietuva vystėsi kitų šalių kontekstė, o ne kaip izoliuota šalis.
January 7, 2021
So far the most readable as well as "neutral" book on early Lithuanian history by a wide margin. Not only is it informative, but also a pleasure to read thanks to author's good command of prose, healthy dose of verbal irony and wise humility where the most historians tend to take sides. Highly recommended.
April 21, 2021
Mokykloje mokoma istorija man buvo taip neįdomi, kad net priėjau prie išvados, jog kam mokytis tai, kas jau buvo. Į priekį, į ateitį reikia žiūrėti. Požiūris su laiku pakito, o ši knyga dar kartą man įrodė, kokia įdomi Lietuvos istorija. Drama, trileris, siaubo ir komedijos elementai, fantastikos dar. Skaičiau smagiai, lengvai. Buvo tiesiog įdomu. Lietuva turi nepaprastą istoriją, smagu ją vėl atrasti. Puikus darbas, rekomenduoju!
January 21, 2020
Knyga išsiskirianti iš bendro tokio pobūdžio tekstų tarpo tiek lengvai atpažįstama T. Venslovos pasakojimo maniera bei neslepiamu asmeniniu autoriaus požiūriu į kai kuriuos "ginčytinus" Lietuvos istorijos įvykius, tiek ir plačiu kultūriniu kontekstu, kurį atskleidžia ne tik tekstas, bet ir gausios kokybiškos knygos iliustracijos.
Displaying 1 - 16 of 16 reviews