Žinomo JAV lietuvių prozininko M. Katiliškio novelių romanas „Užuovėja“ bei romanas „Išėjusiems negrįžti“. Pirmasis emigracijoje išėjęs Katiliškio romanas „Užuovėja“ (1952) poetizuoja tarpukario Lietuvą ir vaizduoja ją kaip prarastą rojų.
Romanas „Išėjusiems negrįžti“ (1958) daug kuo primena dienoraštį ar dokumentą, kur aprašyti tragiškiausi 1944 m. vasaros ir rudens mėnesiai. Rašytojas fiksuoja besitraukiančiųjų iš gimtojo krašto realybę – pavojus, badą, išgyvenamą baimę. Šis kone dokumentinis autentiškumas yra viena iš didžiausių kūrinio vertybių.
Albinas Marius Vaitkus (1949 m. pasivadinęs Marium Katiliškiu) — Lietuvos išeivijos rašytojas.
Mokėsi Žagarėje, dirbo bibliotekoje ir įvairius fizinius darbus. Apsakymus pradėjo spausdinti dar Lietuvoje, 1932 m. žurnaluose „Karys“, „Trimitas“, „Naujoji Romuva“. Dirbo Pasvalio bibliotekininku, kur plačiau susipažino su pasauline literatūra.
1944 m. M. Katiliškis pasitraukė į Vokietiją. Čia kurį laiką studijavo meną Freiburge. Tais pačiais metais buvo paruošęs spaudai rinkinį „Seno kareivio sugrįžimas“, tačiau karo sąmyšyje šis mašinraštis žuvo.
1948 m. Vokietijoje išleido pirmąjį novelių rinkinį „Prasilenkimo valanda“.
1949m. rašytojas emigravo į JAV ir įsikūrė Čikagoje, kur dirbo įvairiuose fabrikuose. Čikagoje, V. Civinsko vadovaujamoje „Terros“ leidykloje išleistos visos M. Katiliškio knygos: romanai „Užuovėja“ (1952), „Miškais ateina ruduo“ (1957), novelės „Išėjusiems negrįžti“ (1958).
M. Katiliškis laimėjo Lietuvių Enciklopedijos leidyklos, Lietuvių rašytojų draugijos ir Santaros-Šviesos kūrybinę premijas.
Po ilgų ir varginančių ligų mirė Čikagoje 1980 m. gruodžio 17d.
Knyga paliko įspūdį. Rašytojas puikiai valdo istoriją, jo kalba sodri ir sudominanti. Net įžeidimai knygoje pasirodė verti dėmesio: "Eikit jūs gegužėm skiauterių šukuoti" arba "kad ir jam galvoje špokai gieda".