Nuo senų laikų Pravieniškių pataisos namų antrojoje valdyboje 1-asis lokalinis sektorius yra vadinamas bachūrų lokalke. Tai reiškia, kad čia vienaip ar kitaip kali asmenys, kurie yra susiję su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, darančiomis nusikaltimus laisvėje. Jie savo grupuotes formuoja ir kalėjime. Jei administracija ir bando vieną kitą bachūrą ar vierchą perkelti į kitą lokalinį sektorių, kuriame pagal nuteistųjų taisykles jis negali kalėti, pats kalinys atsisako paklusti – niekur nesikelia. Tada jis dažniausiai būna uždaromas į drausmės būrį, paskui grąžinamas atgal į savo lokalinį sektorių. Be to, jei administracija ir bandytų, pavyzdžiui, bachūrą ar keletą bachūrų perkelti į lokalinį sektorių, kuriame dirba nuteistieji, tokiu atveju gali kilti riaušės, bado akcijos ir pan., todėl dažniausiai kaliniams yra nuolaidžiaujama. Pagal nerašytas taisykles, galiojančias Pravieniškių pataisos namuose, bachūrai yra aukščiausia nuteistųjų grupė ar kasta, jie nedirba, vadovaujasi ir laikosi nerašytų taisyklių – poniatkių. Žodis „bachūras" reiškia pagrindinį dalyką: toks asmuo laikosi ir g yvena pagal poniatkes, negali bendradarbiauti su administracija, negali dirbti kalėjime ir jokiomis aplinkybėmis duoti jokių parodymų. Bachūras nelinkęs pasitaisyti: jei jis laisvėje darė nusikaltimų, juos daro ir kalėjime, taip pat darys ir išėjęs į laisvę.
Pravieniškių mafija – šešerius metus pataisos namuose veikusi pavojinga nusikaltėlių grupuotė, sudaryta iš gerai teisėsaugai žinomų nusikalstamo pasaulio atstovų. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.
Knygos eiga — lygiai tokia pat nesuprantama, kaip ir nežinia, už kokius nuopelnus pasakojama apie bachūrus, barыgas, gaidžius, ožius, dramblius, o pavadinimas — ne „Gyvulių ūkis“. Verkia nukirsti medžiai, kurių popieriumi išleistas šis niekalas. Padrikų delfio strapsnelių rinkinys, turėjęs ten internetuose ir likti.
Įdomi knyga, leidžianti pažvelgti giliau į kalėjimo vidų, pamatyti kai kurių kalinių nužmogėjimą ir jų skaudžias patirtis. Knyga verta skaitymo.
✒️ “Įsivaizduokite nulį ir tą skylę nulio pilve. Tai va - tu ir esi ta skylė, kai ten papuoli. Absoliutus nulis, tik ant pilvo dar bakso ženklas arba bokso kriaušė nupiešta. O padaryti nieko negali.“
Labiau ne knyga, o krimalinis delfi straipsnis, neturi tekmes, padrikos istorijos, begalo daug pavardziu bei ivairiu rysiu, kuriuos kaip ir turi zinot, kad suprast kodel vienas ar kitas sumustas. Sudomino tik gal pats fakto patvirtinimas, kad korupcija klesti visur, ir Pravieniskiu neaplenke. Taip pat idomu paskaityt apie kaliniu kasdienybe, kuris tiesa sakant kiek kitokia, nei isivaizdavau
Suaugę žmonės su mažvaikių proto taisyklėmis: apipyliau tave vandeniu ar šūdais - tu "gaidys". Nusiskutai galvą su žemesnio rango kalinio mašinėle - tu "gaidys". Juokinga, net graudu. O tai kas būtų, jei tas "gaidys" prieitų ir paliestų "vierchą" ar "bachūrą"? Kas tada? Irgi "gaidžiu" taptų, vos tik priliestų? Jei pro šalį eidamas pabezdėtų prie "viercho"? Spėju iš "viercho" liktų "gaidys"?😀 Klounai su atrofuotom smegenim.
Man patiko. Knyga intriguoja, greitai skaitosi. Tikrai patiks visiems, besidomintiems įkalinimo įstaigų gyvenimu. Šiek tiek trikdė gausybė pavardžių, jos skaitytojui nėra reikalingos, apsunkina skaitymą.
Tikėjausi kažko daugiau. Norėjosi daugiau pavienių kalinių istorijų, bet jų čia nedaug, daugiau dėmesio skiriama gaujoms ir kalėjimo "bachūrams" bei jų "paniatkėms". Susiskaitė įdomiai, tikriausiai todėl, kad pažvelgti į nežinomą teritoriją visada smalsu.
Pradžia kiek pertempta, labai daug ir smulkiai pasakojama apie patį kalėjimą, kastas, aiškinami visi terminai ir tai šiek tiek erzina, bet suprantama, kad žmonėms, kurie neskaito panašių knygų, visi tie žargoniniai žodeliai turi būti paaiškinti. Vis dėlto pirmoje kūrinio pusėje, kad ir žodis "duchas" smulkiai paaiškintas minimum tris kartus, mano supratimu, per daug. Nepaisant šių menkų smulkmenų, knyga įdomi, nors ir dokumentinė. Pirmoji pusė šiek tiek sausesnė, o nuo antros pusės jau skaičiau nesustodama. Labai jaučiamas nuolatinis "važiavimas" ant pareigūno Baronėno, jis tęsiasi per visą kūrinį, bet galiausiai taip aiškiai ir nepasakoma kas nutiko po jo sulaikymo ir apklausų, buvo nušalintas nuo pareigų - taip, o ar buvo nuteistas, pats įkalintas ar pan. tokios informacijos nėra. Kai visą knygą skaitai apie vieną asmenį, norisi žinoti iki galo, tai šia faktas privertė raukytis. Kaip ir žadėta, autorius pateikia interviu, pokalbių su kaliniais, užkavina visą kamoros reikalą, aiškina ir pasakoja nuo ko viskas prasidėjo ir iš esmės sugriauna mitą apie tai, kad bachūrai zonoje vis dar laikosi "poniatkių" parodydamas, kad pinigai valdo viską. Apie tai, kad pareigūnai neatlieka savo darbo kaip turėtų, manau, niekam seniai ne naujiena, tad šiuo klausimu kažkokio siurprizo man nebuvo. Įdomus dokumentinis kūrinys, nesigailiu nusipirkusi. Patiks visiems, kas dominisi kriminaliniu pasauliu, kalėjimų istorijomis, Lietuvos nusikalstamo pasaulio situacija ir šiaip dokumentika.
Knyga įdomi ir įtraukianti, sužinoma daug dalykų kurie vyko ir neabejotinai vyksta ir dabar tik mažesniu galbūt mastu. Tačiau kas man ją rekomendavo sakė jo tik stiprus žmogus gali skaityti šią knygą, nes visa kas aprašoma sukrečia labai stipriai, bet manyčiau nėra visiškai taip, tačiau vistiek labai įdomi knyga.
Kiek kitokio pobūdžio tematika, negu mano skaitomų istorijų. Bet knyga labai įtraukė tikrais faktais paremtų žmonių istorijomis. Ganėtinai žiaurūs ir labai drąsūs pasakojimai. Įdomiai aprašyta kalėjimo kasdienybė.
Atliktas ir aprašytas išsamus tyrimas atspindintis kokia situacija buvo pataisos namuose.Tačiau yra vietų, kurios kartojasi. Taip pat man vietomis trūko nuoseklumo, jautėsi peršokimas nuo vieno prie kito