Haufo pasakos suaugusiems. Depresija, neviltis, smurtas. Nežinau, kodėl pabaigiau ją skaityti. Po pirmos novelės buvo galima padėti į šalį. Veikėjų dialogai kaip B. Radzevičius "Priešaušrio vieškeliuose" - mokslų nebaigę, o egzistenciniai dialogai ir monologai lyg filosofų. Ir nežinia, kas šios tamsos priežastis – autoriaus kerštas sovietiniam režimui ar paties autoriaus tamsus gyvenimo periodas. Bet skaitymo patirtis šiaip sau.
Kelios nesusijusios novelės. Negaliu pasakyti, jog man labai patiko ar kad nepatiko. Tiesog aš vis dar sunkiai priprantu prie lietuviško rašymo stiliaus. Juk nebūti a visko sakyti, kaip yra. Kartais keli žodžiai gali pasakyti daugiau, nei visas istorijos pasakojimas.