What do you think?
Rate this book
Prezidentas
Baigiasi dešimtmetį trukusi Lietuvos prezidento Ričardo Daubaro valdymo era. 2019 metais Lietuva turės naują prezidentą.
Realiausias įpėdinis – jaunas, išsilavinęs ir populiarus politikas Rokas Oginskis, sėkmingai vedęs įtakingos Tėvynės ateities partijos lyderio dukrą. Iš kitos pusės į Daukanto aikštę dairosi ultrakairiųjų judėjimui vadovaujantis radikalas Kazimieras Liaudis. Lietuva nekantriai laukia jų dvikovos.
Tačiau yra kas nelaukia.
Rusijos strateginės analizės institutas pradeda vykdyti planą, savo drąsa ir įžūlumu pranokstantį net Solsberį. Tikslas – tiesiogiai paveikti NATO ir ES valstybės rinkimus ir į prezidento kėdę pasodinti Kremliui pavaldžią marionetę.
Ir įsisuka kvapą gniaužianti politinių intrigų, žmogžudysčių, neištikimybės ir purvinos rinkiminės kampanijos karuselė.
Ir lieka vienintelis klausimas – kas 2019 metų gegužę užims Daukanto aikštės rūmus?
Realiausias įpėdinis – jaunas, išsilavinęs ir populiarus politikas Rokas Oginskis, sėkmingai vedęs įtakingos Tėvynės ateities partijos lyderio dukrą. Iš kitos pusės į Daukanto aikštę dairosi ultrakairiųjų judėjimui vadovaujantis radikalas Kazimieras Liaudis. Lietuva nekantriai laukia jų dvikovos.
Tačiau yra kas nelaukia.
Rusijos strateginės analizės institutas pradeda vykdyti planą, savo drąsa ir įžūlumu pranokstantį net Solsberį. Tikslas – tiesiogiai paveikti NATO ir ES valstybės rinkimus ir į prezidento kėdę pasodinti Kremliui pavaldžią marionetę.
Ir įsisuka kvapą gniaužianti politinių intrigų, žmogžudysčių, neištikimybės ir purvinos rinkiminės kampanijos karuselė.
Ir lieka vienintelis klausimas – kas 2019 metų gegužę užims Daukanto aikštės rūmus?
280 pages, Hardcover
First published March 1, 2019
20 people are currently reading
289 people want to read
About the author
Andrius B. Tapinas
16 books826 followersI was born and still live in the ancient city of Vilnius though I no longer walk in the abandoned cemeteries after dark. I am happily married for 12 years with two kids and it easy to see where my inspiration comes when you translate names of my wife and kids from Lithuanian - Morning Dew, Summer and Westerly Wind. We also own the dog named Eagle who leads his life in belief that one day he will be able to soar and reach those pesky squirrels in the trees.
Having my own TV show on national television for more than ten years I suppose made me a minor celebrity locally which actually means that I get disapproving glances whenever I buy beer at a supermarket. No swooning ladies under the feet, unfortunately.
I love travelling, playing online poker and sports (have completely lost my head about both kinds of football - American and European), yet books have been and still are my biggest passion.
I have translated The Lord of the Rings into Lithuanian as well several books by Terry Pratchett (boy, that was THE hardest work I have ever done) and this year debuted as an author with my very own Hour of the Wolf.
Currently I am working on the second book of my Steam and Stone Saga "Day of the Plague" and writing Steam and Stone comic series.
Some of my favorite things:
Authors - J.R.R. Tolkien, George R.R. Martin, Terry Pratchett, Mikhail Bulgakov
Movies - "The Lord of the Rings", "Star Wars", "Pulp Fiction", "The Matrix"
TV series - "Game of Thrones", "West Wing", "Lost", "Person of interest", "Californication"
Having my own TV show on national television for more than ten years I suppose made me a minor celebrity locally which actually means that I get disapproving glances whenever I buy beer at a supermarket. No swooning ladies under the feet, unfortunately.
I love travelling, playing online poker and sports (have completely lost my head about both kinds of football - American and European), yet books have been and still are my biggest passion.
I have translated The Lord of the Rings into Lithuanian as well several books by Terry Pratchett (boy, that was THE hardest work I have ever done) and this year debuted as an author with my very own Hour of the Wolf.
Currently I am working on the second book of my Steam and Stone Saga "Day of the Plague" and writing Steam and Stone comic series.
Some of my favorite things:
Authors - J.R.R. Tolkien, George R.R. Martin, Terry Pratchett, Mikhail Bulgakov
Movies - "The Lord of the Rings", "Star Wars", "Pulp Fiction", "The Matrix"
TV series - "Game of Thrones", "West Wing", "Lost", "Person of interest", "Californication"
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 78 reviews
May 2, 2019
Tapino žinutė
Iš pradžių labai sveikinau Andriaus Tapino sprendimą rašyti grožinę knygą apie rinkimus Lietuvoje, grynai tikėdama tokio kūrinio švietėjiška veikla, bet dabar perskaičiusi turiu pasakyti, kad nežinau ar nors kiek naudos buvo platesne prasme, neskaitant to, kad autorius rado dar vieną vietą, kur gali papublikuoti ir taip visiems gerai žinomas savo replikas.
Trečia skaityta Andriaus Tapino knyga, iš pirmo žvilgsnio labai tematiškai skiriasi nuo pirmųjų dviejų stympanko bandymų, bet man iš tiesų vos tik spėjus istorijai kiek įsibėgėti vis iškildavo labai stiprūs “Vilko valandos” flashbackai. Yra gerieji, ne visada gal tobuli, bet gerieji didžiūnai ir prieš juos intrigą suka mažyčiai, nykūs, pirštukus parietę bjaurieji skrudžai iš Rusijos (nesakau, kad aš kitaip juos pavaizduočiau). O intrigos grynai tokio lygio kaip ir tame alternatyviame laisvajame Vilniuje, iki negalėjimo paprastos, buitiškos, lengvai nuspėjamos ir išnarpliojamos. Ir tai fantastiniame Vilniuje, kuriame naujai atgyja jau iki skausmo žinomi vardai, kas savaime piešia lengvos pasakos vaizdą, atrodo vienaip, ir visai kitaip politiniame trileryje. Manęs šiame fone siužetiniai momentai visai nesužavėjo. Taip įtampos būta, ir pirmoji dalis susiskaitė visai smagiai, bet bendrai siužetas toks gana meh.
Literatūriškai autorius irgi vis dar murkdosi tame pirmokiškame liūne ir pradedu abejoti ar kada nors iš jo išlips. Man tekstas vietomis labiau primena kokią adaptaciją ar fan fiction, o ne rimtą literatūrinį kūrinį - visokie durni palyginimai, noras visiškai ne laiku ir ne vietoje kišti įvairiausias aktualijas ir replikas visokiausiais klausimais - nuo futbolo iki Vilniaus kelininkų, kur nors iš dangaus nuleisti pafilosofavimai apie likimą ir gražų pavasario/vasaros/žiemos orą, nuo kurių kaip mokykliniame rašinėlyje pereinama prie rimtų temų, o išvis nužudo, kai autoriui šitaip įsijautus į kontekstą, tenka pačiam čia pat knygos puslapiuose ir net ne išnašose, paaiškinti savo asociacijų juokelį, nes greičiausiai skaitytojų ratas neįsikirs.
Iš vienos pusės knyga, kuria siekiama supažindinti mažiau apie politiką suprantančius žmones apie galimybes (pati paantraštė rėkia, kad “realias galimybes”) svetimai valstybei kištis į rinkimus ir daryti būtent jų sprendimui įtaką, bet ir man aišku, kad jos nėra itin realios ir nežinau, ar galima tuos keistus vingius pateisinti slepiantis už grožinio kūrinio peripetijų. Kaip su tokiu kreivu kuriozišku pasakojimu pasiekti žmogų, iš kurio iš esmės kiekviename skyriuje tyčiojamasi, man lieka paslaptis. Šitas dalykas šiek tiek linksmina kitus skaitytojus, kuriuos mano požiūriu ir reiktų laikyti šio romano skaitytojais, bet pažvengimu iš niūdienos aktualijų visas linksmumas ir baigiasi, nes visa kita jie jau skaitė autoriaus facebooke ir matė jo laidoje, tai kaip ir atsibosta galiausiai tą patį per tą patį šliurpti. Man pasirodė labiau viešųjų ryškų akcija nei rimta apeliaciją į žanrą ir literatūrą.
Iš pradžių labai sveikinau Andriaus Tapino sprendimą rašyti grožinę knygą apie rinkimus Lietuvoje, grynai tikėdama tokio kūrinio švietėjiška veikla, bet dabar perskaičiusi turiu pasakyti, kad nežinau ar nors kiek naudos buvo platesne prasme, neskaitant to, kad autorius rado dar vieną vietą, kur gali papublikuoti ir taip visiems gerai žinomas savo replikas.
Trečia skaityta Andriaus Tapino knyga, iš pirmo žvilgsnio labai tematiškai skiriasi nuo pirmųjų dviejų stympanko bandymų, bet man iš tiesų vos tik spėjus istorijai kiek įsibėgėti vis iškildavo labai stiprūs “Vilko valandos” flashbackai. Yra gerieji, ne visada gal tobuli, bet gerieji didžiūnai ir prieš juos intrigą suka mažyčiai, nykūs, pirštukus parietę bjaurieji skrudžai iš Rusijos (nesakau, kad aš kitaip juos pavaizduočiau). O intrigos grynai tokio lygio kaip ir tame alternatyviame laisvajame Vilniuje, iki negalėjimo paprastos, buitiškos, lengvai nuspėjamos ir išnarpliojamos. Ir tai fantastiniame Vilniuje, kuriame naujai atgyja jau iki skausmo žinomi vardai, kas savaime piešia lengvos pasakos vaizdą, atrodo vienaip, ir visai kitaip politiniame trileryje. Manęs šiame fone siužetiniai momentai visai nesužavėjo. Taip įtampos būta, ir pirmoji dalis susiskaitė visai smagiai, bet bendrai siužetas toks gana meh.
Literatūriškai autorius irgi vis dar murkdosi tame pirmokiškame liūne ir pradedu abejoti ar kada nors iš jo išlips. Man tekstas vietomis labiau primena kokią adaptaciją ar fan fiction, o ne rimtą literatūrinį kūrinį - visokie durni palyginimai, noras visiškai ne laiku ir ne vietoje kišti įvairiausias aktualijas ir replikas visokiausiais klausimais - nuo futbolo iki Vilniaus kelininkų, kur nors iš dangaus nuleisti pafilosofavimai apie likimą ir gražų pavasario/vasaros/žiemos orą, nuo kurių kaip mokykliniame rašinėlyje pereinama prie rimtų temų, o išvis nužudo, kai autoriui šitaip įsijautus į kontekstą, tenka pačiam čia pat knygos puslapiuose ir net ne išnašose, paaiškinti savo asociacijų juokelį, nes greičiausiai skaitytojų ratas neįsikirs.
Iš vienos pusės knyga, kuria siekiama supažindinti mažiau apie politiką suprantančius žmones apie galimybes (pati paantraštė rėkia, kad “realias galimybes”) svetimai valstybei kištis į rinkimus ir daryti būtent jų sprendimui įtaką, bet ir man aišku, kad jos nėra itin realios ir nežinau, ar galima tuos keistus vingius pateisinti slepiantis už grožinio kūrinio peripetijų. Kaip su tokiu kreivu kuriozišku pasakojimu pasiekti žmogų, iš kurio iš esmės kiekviename skyriuje tyčiojamasi, man lieka paslaptis. Šitas dalykas šiek tiek linksmina kitus skaitytojus, kuriuos mano požiūriu ir reiktų laikyti šio romano skaitytojais, bet pažvengimu iš niūdienos aktualijų visas linksmumas ir baigiasi, nes visa kita jie jau skaitė autoriaus facebooke ir matė jo laidoje, tai kaip ir atsibosta galiausiai tą patį per tą patį šliurpti. Man pasirodė labiau viešųjų ryškų akcija nei rimta apeliaciją į žanrą ir literatūrą.
February 24, 2019
Palikęs dirižablį kyboti virš alternatyvaus steampunk'inio Vilniaus, Andrius keičia kursą ir neria į tuos vandenys, kuriuose nebe pirmi metai žvejoja ir jis pats, ir jo pagimdyta Laisvės TV - į gilius ir labai jau drumstus lietuviškos politikos vandenis.
Tai žiūrim, ką turim. O turim politinį trilerį, tokį lietuviškų kortų namelį. Pala. Lietuviškų, tai lietuviškų, bet vienas artimas kaimynas taip ir taikosi slapčiomis iš rankovės išsitraukt vieną kitą kozirį ir įmaišyt į tą kaladę (žinau, kad reikia rašyt "malka", bet rašysiu taip ne anksčiau, nei atsisakysiu uždraustojo priešdelio da-).
Pirmam trečdaly mane mažumėlę išdūrė. Jau norėjau sakyt "fu", manydamas, kad nutuokiu, kurlink siužetą vairuoja Andrius. Atsiprašau blogai pagalvojęs. O paskui darėsi vis įdomiau. Ir pagavau save mintyse prašantį "Tegul tik nesibaigia viskas TAIP". Nesibaigė. Ir už tą neišgirstą, bet išklausytą prašymą atskiras VO.
Skaityti galima įvairiai - galima pasilinksminti, bandant atspėti personažų prototipus, galima nuo to atsiriboti ir mėgautis kartais nuvedamu iki absurdo ribos politiniu žaidimu. Ir lengvai kraupti, suvokiant, kad tas absurdas - labai ir labai įmanomas. Nes taisyklės - jos silpniems.
"Prezidentas" - labai pririštas prie laikmečio. Ir kalba čia ne apie amžių, ar dešimtmetį, o mėnesiais ar net dienom matuojamą laiko tarpą. O tai vienu metu ir knygos pliusas, ir minusas. Todėl skaityt knygą reikia dabar, nes kitą kartą noras perskaityt gali grįžti tik po penkerių metų.
Duodu penkis iš penkių (visai nesmarkiai apvalindamas į didesnę pusę), ir kažkaip man pasivaideno, kad šitam žanre Andrius Tapinas jaučiasi netgi tvirčiau, nei savo nuo seno mylimoje fantastikoje.
"Tankams kol kas dar anksti", - sako vienas knygos personažų. Ir tegul jiems visuomet būna dar anksti. O jūs imkit ir skaitykit. O paskui, atėjus laikui, eikit ir balsuokit, nes jums ką tik pirštu parodė, ką reiškia jūsų balsas. Arba neskaitykit, bet vis tiek - balsuokit.
Bet geriau vis dėlto skaitykit :)
Tai žiūrim, ką turim. O turim politinį trilerį, tokį lietuviškų kortų namelį. Pala. Lietuviškų, tai lietuviškų, bet vienas artimas kaimynas taip ir taikosi slapčiomis iš rankovės išsitraukt vieną kitą kozirį ir įmaišyt į tą kaladę (žinau, kad reikia rašyt "malka", bet rašysiu taip ne anksčiau, nei atsisakysiu uždraustojo priešdelio da-).
Pirmam trečdaly mane mažumėlę išdūrė. Jau norėjau sakyt "fu", manydamas, kad nutuokiu, kurlink siužetą vairuoja Andrius. Atsiprašau blogai pagalvojęs. O paskui darėsi vis įdomiau. Ir pagavau save mintyse prašantį "Tegul tik nesibaigia viskas TAIP". Nesibaigė. Ir už tą neišgirstą, bet išklausytą prašymą atskiras VO.
Skaityti galima įvairiai - galima pasilinksminti, bandant atspėti personažų prototipus, galima nuo to atsiriboti ir mėgautis kartais nuvedamu iki absurdo ribos politiniu žaidimu. Ir lengvai kraupti, suvokiant, kad tas absurdas - labai ir labai įmanomas. Nes taisyklės - jos silpniems.
"Prezidentas" - labai pririštas prie laikmečio. Ir kalba čia ne apie amžių, ar dešimtmetį, o mėnesiais ar net dienom matuojamą laiko tarpą. O tai vienu metu ir knygos pliusas, ir minusas. Todėl skaityt knygą reikia dabar, nes kitą kartą noras perskaityt gali grįžti tik po penkerių metų.
Duodu penkis iš penkių (visai nesmarkiai apvalindamas į didesnę pusę), ir kažkaip man pasivaideno, kad šitam žanre Andrius Tapinas jaučiasi netgi tvirčiau, nei savo nuo seno mylimoje fantastikoje.
"Tankams kol kas dar anksti", - sako vienas knygos personažų. Ir tegul jiems visuomet būna dar anksti. O jūs imkit ir skaitykit. O paskui, atėjus laikui, eikit ir balsuokit, nes jums ką tik pirštu parodė, ką reiškia jūsų balsas. Arba neskaitykit, bet vis tiek - balsuokit.
Bet geriau vis dėlto skaitykit :)
February 26, 2019
Perskaičiau ir aš Tapino "Prezidentą" sekmadienį. Būčiau neskaičius, bet kad kolegės vyrui pirkau, todėl pervargusiai po mugės galvai, pagalvojau, nepakenks ir šitai.
Išvada tik tokia - jokios vaizduotės, turinio irgi jokio. Kad Rusija mėgsta kištis į rinkimus, aš žinau, man nereikia apie tai neva literatūros (nors literatūra ten tik tuo atveju, jeigu suprasim pažodžiui - "tai, kas užrašyta", nes šiaip ten suprimityvintas politikavimas ir banalybių rinkinys).
Laiko iš esmės negaila, nes sekmadienį iš mugės grįžus kažko protingesnio jau nebeįkandau, bet geriau būčiau pažiūrėjus kokį "Black Mirror". Nors aišku, tiem, kurie vartoja bet kokius trilerius bet kaip (porą tokių pažįstu), gal ir visai patiks.
PS pastebėjau, kad šituo įrašu dalinasi visokie medžių gelbėtojai, tai turėkit omeny - čia aš ne apie politiką, medžius, vaikus ar dar ką. Čia aš apie romaną.
Išvada tik tokia - jokios vaizduotės, turinio irgi jokio. Kad Rusija mėgsta kištis į rinkimus, aš žinau, man nereikia apie tai neva literatūros (nors literatūra ten tik tuo atveju, jeigu suprasim pažodžiui - "tai, kas užrašyta", nes šiaip ten suprimityvintas politikavimas ir banalybių rinkinys).
Laiko iš esmės negaila, nes sekmadienį iš mugės grįžus kažko protingesnio jau nebeįkandau, bet geriau būčiau pažiūrėjus kokį "Black Mirror". Nors aišku, tiem, kurie vartoja bet kokius trilerius bet kaip (porą tokių pažįstu), gal ir visai patiks.
PS pastebėjau, kad šituo įrašu dalinasi visokie medžių gelbėtojai, tai turėkit omeny - čia aš ne apie politiką, medžius, vaikus ar dar ką. Čia aš apie romaną.
February 26, 2019
Parašyta taip, kad suprastų net ir Skvernelio rinkėjas.
March 6, 2019
Puikus skaitalas, jei kalbėsim apie siunčiamą žinutę, tačiau literatūrine prasme nieko ypatingo.
Kas nepatiko?
Labiausiai užkliuvo grynai literatūrinio patyrimo stoka - ir aš nekalbu apie tai, kad neva "jaučiasi, jog Tapinas yra pradedantis rašytojas" ir bla bla bla, nors realiai taip ir lieka neaišku, kuo čia jis toks pradedantis. Kalbu apie:
a) veikėjų paveikslus, arba veikiau silpną jų ištapymą (neišvystyti charakteriai);
b) nuspėjamus siužeto vingius.
Veikėjų tarpe atsirado vienas kitas perliukas, bet tai ir viskas. Siužetas nuspėjamas pakenčiamai, bet vis tiek norėjosi kokio staigaus posūkio ir nejučia ištrūkstančio "Vau! Nesitikėjau". Tiesa, artėjant pabaigai nuoširdžiai maniausi atrasianti skystą atomazgą bei skystą epilogą - vis tik buvo pasirinktas įdomesnis variantas (nors sugalvojau ir daugiau galimų baigčių, bet realiai buvo renkamasi tik iš dviejų).
Kas patiko?
Žanras. Tapinas yra tas rašytojas, kuris bando įpūsti į mūsiškę literatūrą naujus vėjus, ir jam tai puikiai sekasi. "Politinis trileris" - bliamba, nebūčiau sapnavusi, kad skaitysiu tokią knygą. Bet buvo aktualu! Rimtai, nors istorija grynai fikcijinė (kaip teigiama atsivertus pirmus knygos puslapius), bet ir ne visai grynai. Daugybė nuorodų į šių dienų politiką, daugybė Lietuvoje žinomų personų pasisakymų knygos veikėjų lūpomis, daugybė referencų į žinomų įmonių vardus. Gera skaityti knygą apie Lietuvą kaip apie patį veiksmo visoje planetoje epicentrą. Trina nevisavertiškumo kompleksą. Vietomis patiko ir humoras bei išprusimo reikalaujančios detalės, kurios liktų nesuprastos sprangų išsilavinime turintiems skaitytojams. Tokias detales Tapinas mėgsta.
Ir vis tik geriausias dalykas, kurį šis skaitalas gali suteikti skaitytojui - norą eiti balsuoti. Eiti, ir spręsti pačiam. Dėl to "Prezidentą" lietuvaičiams rekomenduočiau kaip must-read ASAP. Kol nevėlu.
Kas nepatiko?
Labiausiai užkliuvo grynai literatūrinio patyrimo stoka - ir aš nekalbu apie tai, kad neva "jaučiasi, jog Tapinas yra pradedantis rašytojas" ir bla bla bla, nors realiai taip ir lieka neaišku, kuo čia jis toks pradedantis. Kalbu apie:
a) veikėjų paveikslus, arba veikiau silpną jų ištapymą (neišvystyti charakteriai);
b) nuspėjamus siužeto vingius.
Veikėjų tarpe atsirado vienas kitas perliukas, bet tai ir viskas. Siužetas nuspėjamas pakenčiamai, bet vis tiek norėjosi kokio staigaus posūkio ir nejučia ištrūkstančio "Vau! Nesitikėjau". Tiesa, artėjant pabaigai nuoširdžiai maniausi atrasianti skystą atomazgą bei skystą epilogą - vis tik buvo pasirinktas įdomesnis variantas (nors sugalvojau ir daugiau galimų baigčių, bet realiai buvo renkamasi tik iš dviejų).
Kas patiko?
Žanras. Tapinas yra tas rašytojas, kuris bando įpūsti į mūsiškę literatūrą naujus vėjus, ir jam tai puikiai sekasi. "Politinis trileris" - bliamba, nebūčiau sapnavusi, kad skaitysiu tokią knygą. Bet buvo aktualu! Rimtai, nors istorija grynai fikcijinė (kaip teigiama atsivertus pirmus knygos puslapius), bet ir ne visai grynai. Daugybė nuorodų į šių dienų politiką, daugybė Lietuvoje žinomų personų pasisakymų knygos veikėjų lūpomis, daugybė referencų į žinomų įmonių vardus. Gera skaityti knygą apie Lietuvą kaip apie patį veiksmo visoje planetoje epicentrą. Trina nevisavertiškumo kompleksą. Vietomis patiko ir humoras bei išprusimo reikalaujančios detalės, kurios liktų nesuprastos sprangų išsilavinime turintiems skaitytojams. Tokias detales Tapinas mėgsta.
Ir vis tik geriausias dalykas, kurį šis skaitalas gali suteikti skaitytojui - norą eiti balsuoti. Eiti, ir spręsti pačiam. Dėl to "Prezidentą" lietuvaičiams rekomenduočiau kaip must-read ASAP. Kol nevėlu.
March 23, 2019
Nors šiais metais vykdau tokią rezoliuciją, kad nepirksiu knygų visiškai, bet pirmoji knygų mugė padarė savo – neatsispyriau naujosios Andriaus Tapino knygos pirkimui. Ir ką galiu pasakyti? Įtraukė, suskaičiau per kelias dienas ir patiko!
Bet kodėl tik 3/5?
+, už tai, kad labai lengva sulyginti knygoje esančius veikėjus su realiais asmenimis, turint bazines žinias apie tai, kas vyksta politikoje. Kadangi labai mėgstu tokio tipo knygose ieškoti bent truputį užuominų į dabartines aktualijas, tai vienas iš šios knygos pliusų man;
+, už tobulai išlaikytą politinę dramą ir intrigą iki pat kūrinio pabaigos. Net neleido atsipūsti – vos keliais prisėdimais nepastebėjau kaip baigiau;
+, už tai, kad ši knyga yra tarytum kažkas naujo Lietuvių literatūros rinkoje (nežinau nieko apie ankstesnes jo knygas) – vietoje įprastų gamtos vaizdų, bandymą rodyt žmogaus akistatą su neteisybe – drama, intrigos ir įtemptas siužetas;
-, už labai ryškų veikėjų skirstymą į geras/blogas. Nepaliko jokios laisvės skaitytojui pačiam nuspręsti, pačiam suprasti kurią pusę jie nori palaikyti – iš karto nusakoma, jog tas veikėjas „blogas“, tad ir nevertas gilesnio įsigilinimo į jo veiksmus, mintis;
-, nes labai daug juokelių, kurie yra priskiriami tai kategorijai, kad „tik Lietuvoje gyvenantys“ ar „tik „Laisvės TV“ gerbėjai tai supras“. Iš dalies, tai gerai, bet tuo pačiu, gaila, kad knyga nebeturi galimybės išgarsėti ir užu Lietuvos ribų.
Pirmąkart pamačius tikėjausi labai daug iš šios knygos – iš dalies ji pateisino mano lūkesčius. Tad galiu autoriui sėkmingo tolimesnio knygų rašymo, lauksiu sekančių knygų ir įraukiu jo ankstesnes knygas į TBR sąrašą .
Bet kodėl tik 3/5?
+, už tai, kad labai lengva sulyginti knygoje esančius veikėjus su realiais asmenimis, turint bazines žinias apie tai, kas vyksta politikoje. Kadangi labai mėgstu tokio tipo knygose ieškoti bent truputį užuominų į dabartines aktualijas, tai vienas iš šios knygos pliusų man;
+, už tobulai išlaikytą politinę dramą ir intrigą iki pat kūrinio pabaigos. Net neleido atsipūsti – vos keliais prisėdimais nepastebėjau kaip baigiau;
+, už tai, kad ši knyga yra tarytum kažkas naujo Lietuvių literatūros rinkoje (nežinau nieko apie ankstesnes jo knygas) – vietoje įprastų gamtos vaizdų, bandymą rodyt žmogaus akistatą su neteisybe – drama, intrigos ir įtemptas siužetas;
-, už labai ryškų veikėjų skirstymą į geras/blogas. Nepaliko jokios laisvės skaitytojui pačiam nuspręsti, pačiam suprasti kurią pusę jie nori palaikyti – iš karto nusakoma, jog tas veikėjas „blogas“, tad ir nevertas gilesnio įsigilinimo į jo veiksmus, mintis;
-, nes labai daug juokelių, kurie yra priskiriami tai kategorijai, kad „tik Lietuvoje gyvenantys“ ar „tik „Laisvės TV“ gerbėjai tai supras“. Iš dalies, tai gerai, bet tuo pačiu, gaila, kad knyga nebeturi galimybės išgarsėti ir užu Lietuvos ribų.
Pirmąkart pamačius tikėjausi labai daug iš šios knygos – iš dalies ji pateisino mano lūkesčius. Tad galiu autoriui sėkmingo tolimesnio knygų rašymo, lauksiu sekančių knygų ir įraukiu jo ankstesnes knygas į TBR sąrašą .
November 3, 2020
Kaip Tapkinui, būtų netgi labai neblogai. Bet Tapinas tikrai gali geriau.
Stiliui didelių priekaištų neturiu. Siužetas sklandus, tempas aukštas, sakinių konstrukcija lengva ir nesudėtinga. Bet kodėl skaitydamas "Prezidentą" visalaik jaučiausi, lyg čia būtų dar viena eilinė "Moterys meluoja geriau" serijos knyga? Gal todėl, kad personažai, nors ir gan akivaizdu, kuo remiantis sukonstruoti, visiškai net ne kartoniniai, o popieriniai; o realizmas... Na, nors anotacija ir skelbia, kad "visos galimybės realios" ir tikrai negalėčiau su tuo, bent jau teoriniu lygmeniu, ginčytis, bet tas realizmas irgi gaunasi toks gan kuklus. Be to, neišbaigta labai daug gijų, pvz., pusę knygos pagrindinių veikėju buvęs Oginskis vėliau tiesiog ima ir išnyksta. Jo santykiai su žmona - visiškai neatskleisti bei nepaaiškinti, nors ta pati žmona ir santykiai su ja turėjo gan stiprią įtaką siužeto vystymui. Praleistos galimybės ir labiau įsigilinti į kitus svarbius veikiančius personažus bei jų motyvacijas, vienokių ar kitokių veiksmų priežastis. Tad momentais skaitant knygą, darosi panašiau jog skaitai ne romaną, o tik jo apmatus ar filmo scenarijų.
Sumoj, knyga vistik lieka gan pakenčiama, bet tuo viskas ir baigiasi. 2,5* būtų pats tas objektyvus įvertinimas.
Stiliui didelių priekaištų neturiu. Siužetas sklandus, tempas aukštas, sakinių konstrukcija lengva ir nesudėtinga. Bet kodėl skaitydamas "Prezidentą" visalaik jaučiausi, lyg čia būtų dar viena eilinė "Moterys meluoja geriau" serijos knyga? Gal todėl, kad personažai, nors ir gan akivaizdu, kuo remiantis sukonstruoti, visiškai net ne kartoniniai, o popieriniai; o realizmas... Na, nors anotacija ir skelbia, kad "visos galimybės realios" ir tikrai negalėčiau su tuo, bent jau teoriniu lygmeniu, ginčytis, bet tas realizmas irgi gaunasi toks gan kuklus. Be to, neišbaigta labai daug gijų, pvz., pusę knygos pagrindinių veikėju buvęs Oginskis vėliau tiesiog ima ir išnyksta. Jo santykiai su žmona - visiškai neatskleisti bei nepaaiškinti, nors ta pati žmona ir santykiai su ja turėjo gan stiprią įtaką siužeto vystymui. Praleistos galimybės ir labiau įsigilinti į kitus svarbius veikiančius personažus bei jų motyvacijas, vienokių ar kitokių veiksmų priežastis. Tad momentais skaitant knygą, darosi panašiau jog skaitai ne romaną, o tik jo apmatus ar filmo scenarijų.
Sumoj, knyga vistik lieka gan pakenčiama, bet tuo viskas ir baigiasi. 2,5* būtų pats tas objektyvus įvertinimas.
March 10, 2019
Pirmasis suskaitytas mugės grobis! Nors kai tik nusiperku naujas knygas, jos pirma turi susigulėti lentynoje (iškart jų neskaitau) - šiai neabejodama dariau išimtį. Labai paprastai paaiškinsiu kodėl - juk artėja didis įvykis - prezidento rinkimai! Taigi, istorijos linija - visiška šių dienų aktualija.
Užbėgant įvykiams už akių, turiu pripažinti, jog išties mėgstu Andrių Tapiną ir gerbiu jo aktyvią veiklą (net drįsčiau sakyti hyperaktyvią). Bet kad jau nesiplėtotume apie jo darbus mūsų visuomenei (tikiu didžiąją dalį jų puikiai žinot) - pereinu konkrečiai prie jo darbo "Prezidentas".
Na ką - trinu rankas viena į kitą ir jau smalsauju - tai kaip čia bus užkoduoti mūsų politikai. Tai jei galvojate, jog kodas bus aiškus kaip dieną ir prototipai bus tiesiog nukopijuoti iš realybės šou "seimas" - tai turiu pagirti autorių - ne, plagijavimu jis neužsiiminėja. Tačiau, kuriant knygos veikėjus tikrai buvo įkvėptas mūsų politinių žvaigždučių. Skaitant šį trilerį, kartais šypteli, nes supranti jog tik ką perskaitei tokį inside joke - kurio žmonės po kokių 5 metų (o dar vėliau tai - išvis) nesupras. Na, žinoma, ir dabar tikrai ne visi suprastų, bet čia jau kita tema. Taigi neperspaudžiau su žodžiu "aktualija" pradžioje - nes skaitydamas supranti, jog dėl visų inside joke'ų, net dėl paties siužeto, veikėjų charakteristikos - šis kūrinys yra tik ant bangos plaukiantis pasakojimas. Ir nuplauks jis nepalikdamas didesnės vertės. Nebus aktualus, nebus suprantamas, turbūt nebus ir įdomus.
Jei apie literatūrinę pusę - tai dėl jos ir nubyrėjo žvaigždutės vertinant knygą - autoriaus kalba pasirodė per paprasta (vertinant jo išsilavinimą, žinias, veiklą - lūkesčiai buvo didesni), veikėjai elgiasi ganėtinai nuspėjamai, kartais pasirodė kvailoki/naivoki, nors iš esmės vaizduojami atvirkščiai - kaip intelektualai, ir pats siužetas - kažkoks suskaldytas, o labiau norėjosi vientiso - bet su stipresniais vingiais.
Taigi taigi - ką turim - lengvas skaitinys (nors ir politinis) - aktualus šiandien, šmaikštus šiandien, talpinantis daug karčios tiesos - todėl geras. Be ilgalaikės vertės, silpnokas literatūriškai - todėl ne toks ir labai geras.
Užbėgant įvykiams už akių, turiu pripažinti, jog išties mėgstu Andrių Tapiną ir gerbiu jo aktyvią veiklą (net drįsčiau sakyti hyperaktyvią). Bet kad jau nesiplėtotume apie jo darbus mūsų visuomenei (tikiu didžiąją dalį jų puikiai žinot) - pereinu konkrečiai prie jo darbo "Prezidentas".
Na ką - trinu rankas viena į kitą ir jau smalsauju - tai kaip čia bus užkoduoti mūsų politikai. Tai jei galvojate, jog kodas bus aiškus kaip dieną ir prototipai bus tiesiog nukopijuoti iš realybės šou "seimas" - tai turiu pagirti autorių - ne, plagijavimu jis neužsiiminėja. Tačiau, kuriant knygos veikėjus tikrai buvo įkvėptas mūsų politinių žvaigždučių. Skaitant šį trilerį, kartais šypteli, nes supranti jog tik ką perskaitei tokį inside joke - kurio žmonės po kokių 5 metų (o dar vėliau tai - išvis) nesupras. Na, žinoma, ir dabar tikrai ne visi suprastų, bet čia jau kita tema. Taigi neperspaudžiau su žodžiu "aktualija" pradžioje - nes skaitydamas supranti, jog dėl visų inside joke'ų, net dėl paties siužeto, veikėjų charakteristikos - šis kūrinys yra tik ant bangos plaukiantis pasakojimas. Ir nuplauks jis nepalikdamas didesnės vertės. Nebus aktualus, nebus suprantamas, turbūt nebus ir įdomus.
Jei apie literatūrinę pusę - tai dėl jos ir nubyrėjo žvaigždutės vertinant knygą - autoriaus kalba pasirodė per paprasta (vertinant jo išsilavinimą, žinias, veiklą - lūkesčiai buvo didesni), veikėjai elgiasi ganėtinai nuspėjamai, kartais pasirodė kvailoki/naivoki, nors iš esmės vaizduojami atvirkščiai - kaip intelektualai, ir pats siužetas - kažkoks suskaldytas, o labiau norėjosi vientiso - bet su stipresniais vingiais.
Taigi taigi - ką turim - lengvas skaitinys (nors ir politinis) - aktualus šiandien, šmaikštus šiandien, talpinantis daug karčios tiesos - todėl geras. Be ilgalaikės vertės, silpnokas literatūriškai - todėl ne toks ir labai geras.
August 28, 2019
Tapiną stalk'inu visur, kur tik galiu. Instragram, Facebook, Laisvės piknikuose... Nu jis man taip patinka, labai protingas, daug apsiskaitęs žmogus, laidas veda, knygas rašo, piknikus organizuoja, nu multitaskina kaip reikiant ir tas jo multitaskinimas gaunasi labai neblogas, bet su šita knyga kažkas nepaėjo. Šitos jo knygos labai laukiau ir tikėjausi, kad ji bus bestselerių bestseleris, bet... Nuspėjamas politinis trileris, būna taip, kaip visada... Vienas kandidatas yra tobulas, visų mėgiamas ir mylimas, kitas kandidatas yra visiška priešingybė. O kur dar visos nuspėjamos dramos, intrigos, neištikimybės, sukčiavimai ir t.t.
Stimpankus rašyt jam daug geriau sekasi. Sorry, Andriau, šita knyga nėra labai vykus, bet tu vis tiek esi vienas iš mano mėgstamiausių ir visada skaitysiu tavo knygas, kad ir kokias jas rašytum :)
Stimpankus rašyt jam daug geriau sekasi. Sorry, Andriau, šita knyga nėra labai vykus, bet tu vis tiek esi vienas iš mano mėgstamiausių ir visada skaitysiu tavo knygas, kad ir kokias jas rašytum :)
January 29, 2024
Paprasta ir, kai pagauni siūlą, išties lengvai klausosi. Net intriga sukuriama ir išlaikoma. Politinė. Bet be išliekamosios vertės, mano manymu.
Ar rekomenduočiau? Ne. Jei galėčiau nusikelti į praeitį ir patarti sau, kai svarsčiau, ar pirkti šią audioknygą, tai patarčiau nepirkti.
Ar rekomenduočiau? Ne. Jei galėčiau nusikelti į praeitį ir patarti sau, kai svarsčiau, ar pirkti šią audioknygą, tai patarčiau nepirkti.
August 10, 2019
Prarijau šią knygą. Lėtai įsibėgėjau, bet kai prisėdau, per du vakarus perskaičiau. Knyga tiesiog tirpo rankose. Skaitydama vis sau turėjau priminti, kad "visi įvykiai išgalvoti" ir netgi pasitikrinau leidimo metus. Prisiminiau, kad vasario gale Andrius jau dėliojo parašus ant šios knygos. Knygoje aprašyti prezidento rinkimai labai panašūs į ką tik įvykusius.
Agnės ir Gintarės pokalbis labai priminė lietuviškų filmų/serialų scenarijų. Tiesiog buvo kažkuo panašus. Benas Morkus medžioklės skyriuje buvo trumpam pavirtęs Petru Morkum. Užkliuvo, bet gal taip reikėjo? Mano asmeninės simpatijos keliauja Poniai Anuškai. Ji - šios knygos šviesulys. Jos nuoširdumas tiesiog pavergė. Nustebau ir kartu nudžiugau, lyg seną pažįstamą pamačius, pasirodžius Antanui Sidabrui.
Nusivyliau tik knygos pabaiga. Tikėjausi, kad per plauką pasiseks kitam kandidatui į prezidentus.
Knyga išties įdomi, labai lengvai skaitosi, įvykiai vyksta vidutiniu tempu. Nepaskubėta ir neištempta (kas labai reta ir nebūdinga daugumai šiuometinių rašytojų).
Lauksiu kitos knygos, Ponas Andriau.
Agnės ir Gintarės pokalbis labai priminė lietuviškų filmų/serialų scenarijų. Tiesiog buvo kažkuo panašus. Benas Morkus medžioklės skyriuje buvo trumpam pavirtęs Petru Morkum. Užkliuvo, bet gal taip reikėjo? Mano asmeninės simpatijos keliauja Poniai Anuškai. Ji - šios knygos šviesulys. Jos nuoširdumas tiesiog pavergė. Nustebau ir kartu nudžiugau, lyg seną pažįstamą pamačius, pasirodžius Antanui Sidabrui.
Nusivyliau tik knygos pabaiga. Tikėjausi, kad per plauką pasiseks kitam kandidatui į prezidentus.
Knyga išties įdomi, labai lengvai skaitosi, įvykiai vyksta vidutiniu tempu. Nepaskubėta ir neištempta (kas labai reta ir nebūdinga daugumai šiuometinių rašytojų).
Lauksiu kitos knygos, Ponas Andriau.
April 10, 2019
Turėjau labai rimtą diskusiją su savimi vertinti 3 ar 4, bet balą visgi kilstelėjau nes vertinu kaip pramoginio žanro kūrinį. O dar, kaip ir Andrius Tapinas, noriu, kad kuo daugiau žmonių perskaitytų ir eitų balsuoti. Daugiau apie knygą: https://perskaiciau.lt/andrius-tapina...
August 13, 2022
Manęs nepagavo ir neįtraukė. Klausiu savęs, ko čia taip norisi bambėt, ir nieko gudraus nesugalvoju - tema įdomi, veikėjai irgi nieko, bet jų dialogais aš nepatikėjau. Kad veiksmo prasme taip gali būti - žinoma, kad žmonės atitinkamose situacijose siunta, bijo, džiūgauja - žinoma, kad taip kalba ir kalbasi - nu ne, kažkas čia ne taip.
Kas buvo juokinga ir jau juokiausi ne iš knygos, o iš savęs - mano pirma uižsienio kalba mokykloje buvo prancūzų ir Upravdielami beskaitydama pirmiausia sukirčiuodavau prancūziškai, o jau paskui galvodavau, kaip čia turi būti rusiškai.
Kas buvo juokinga ir jau juokiausi ne iš knygos, o iš savęs - mano pirma uižsienio kalba mokykloje buvo prancūzų ir Upravdielami beskaitydama pirmiausia sukirčiuodavau prancūziškai, o jau paskui galvodavau, kaip čia turi būti rusiškai.
July 21, 2019
Skaitant Andriaus Tapino "Prezidentą" labai aiškiai jaučiasi, kad tai yra trileris. Kad politinis, čia jokių klausimų nekyla, tas akivaizdu. Knyga turi visas trileriams būdingas savybes: veiksmas, paslaptingi veikėjai, sąmokslas. Tačiau visa tai knygą daro visiškai neišskirtinę, ji panaši į daugybę kitų trilerių (tiek knygų, tiek filmų) ir net ne pačių geriausių. Kai kurių skyrių pradžią kažkaip netyčia ėmiau skaityti "Nusivylusių namų šeimininkių" pasakotojos balsu. Ir žinot ką? Ta maniera puikiai tiko, nes idealiai perteikia sarkazmą ir sutirštintą dramą.
Nemanau, kad reikia didelio kūrybiškumo parašyti tokią knygą kaip "Prezidentas". Man ji panaši į "Laisvės TV" laidų minčių, interneto meme'ų ir niekam nerūpinčių įžymybių pastebėjimų rinkinį. Veikėjų daug, juos sunku įsiminti dėl epizodiškų vaidmenų ir neišsiskiriančių charakterių. Ir tikrai nepadeda tai, kad, pavyzdžiui, Morkis iš Beno staiga tampa Pranu ar kopiraiteriu vadinamas tai Tomas Vilčinskas, tai Morkis. O kam Salako klebonui reikėjo iš viso suteikti vardą? Jis veikia vos viename skyriuje, apie jį niekas niekada nei prieš tai, nei po to nekalba ar bent nemini vardu. Kam skaitytoją apkrauti papildoma beprasme informacija? Ir kodėl tame skyriuje veiksmas vyksta Salako bažnyčioje, o skyriaus pavadinimas rašo, kad Vilniuje?
Yra vienas veikėjas, kuris dalinasi savo vardu bei pavarde su pagrindiniu "Vilko valandos" veikėju (Antanu Sidabru). Tačiau tas labiau tiktų rašytojams su plačiu sukurtu pasauliu, kur gali netikėtai viena istorija susipinti su kita ar bent ją paliesti, galutinai įtikinant skaitytoją, kad tų istorijų pasaulis yra bendras. "Vilko valandos" ir "Prezidento" pasauliai neturi nieko bendra. Na gerai, sakykim, kad čia Easter egg, bet kad tas suveiktų, reikia turėti stipresnes pirmines pozicijas (minėti kažką, kas universaliau atpažįstama).
Kai kurie knygos skyriai pasibaigia staiga, įdomumui pasiekus apogėjų, ir paskui peršoka per nemažą laiko tarpą, niekada nesugrįžtant. Taip, tose situacijose tolimesnė seka nuspėjama, bet platesnis aprašymas bent jau prisidėtų prie veikėjų bei jų santykio vystymo. Vienas iš tokių pavyzdžių: Rokas vietoje Gintarės bute randa Agnę. Ką ji jam sakė? Kaip jie išsprendė santykius? Koks dabar jų "statusas"?
Pati juokingiausia knygos vieta buvo, kai . Akis ėmiau vartyti perskaičiusi "Apskritoje Kazimiero Liaudžio rinkimų štabo salėje kampų nebuvo." You don‘t say? Suprantu, kad tai buvo aliuzija į tai, kad Liaudžio kampanija įsprausta į kampą, bet tas sakinys skamba, lyg "paragavau sviesto ir jis buvo sviesto skonio".
Pabaigoje man norėjosi rasti padėką ar ką nors panašaus, kad būtų aiškiau, kas prisidėjo prie šios knygos išleidimo, kodėl buvo padaryti vienokie ar kitokie sprendimai. Kodėl "Delfi", "LRT" (a.k.a. nacionalinis transliuotojas) ir "Žinių radijas" įvardinti atvirai, o štai kiti – ne (pvz.: TV2, kas yra akivaizdi nuoroda į TV3)? Man buvo neaišku, kodėl angliškos frazės yra išverčiamos (apačioje), o lenkiškos – ne? Ir pagal kokią taisyklę parenkama, kurie žodžiai bus rašomi kursyvu? Kas yra labusas taip ir nesupratau. Man taip pat įdomu, ar be autoriaus, kas nors dar atidžiai skaitė šią knygą? Ir kiek kartų ją pats autorius perskaitė, kol pasakė, kad šita versija yra geriausia? Dalis knygoje paminėtų realių įvykių (mokytojų streikas, kreiseris ant ledo prie Rusijos ambasados) labai priartėja prie knygos išleidimo datos, tad akivaizdu, kad ji iki pat paskutinės minutės buvo pildoma, norint pateikti kuo daugiau dabartinių įvykių vis dar spėjant įšokti į Knygų mugės ir rinkimų įkarščio traukinį. Man turbūt šiek tiek labiau patiko antroji knygos dalis, kur visi įvykiai išgalvoti, nebandoma remtis dienos aktualijomis.
Kadangi man buvo sunku įsidėmėti visus veikėjus, pačios pabaigos likau šiek tiek nesupratusi. Aš netgi nebenorėjau vartyti knygos ir bandyti atkapstyti, kurioje vietoje pasimečiau ir kaip viskas teisingai išsirutulioja.
Šią knygą galiu pagirti tik už vieną vienintelį dalyką – kad joje aprašyta rinkimų antrojo turo balsų skaičiavimo eiga buvo gerokai įdomesnė nei realioji. Ir toks rezultatas man būtų labiau patikęs: su intriga, o ne 1:2.
Tiesą sakant, neketinau skaityti "Prezidento", nebent kada nors ateityje būtų atsitiktinai papuolęs į rankas. Tačiau jame šios dienos politinės tematikos tiek daug, kad vėliau knyga galimai visai praras savo prasmę. Tad pagalvojau, kad gal verta vis tik perskaityti iki prezidento rinkimų (ir galimai naudoti kaip argumentą prieš tuos, kurie atsisako eiti balsuoti). Bet pirmiausia reikėjo gauti knygą. Apsidžiaugiau, kad ją turi KTU biblioteka, o dabartinis skaitytojas turi grąžinti po kelių dienų. Ir tik užsakiusi pastebėjau, kad esu antra eilėje – turėsiu laukti, kol dar vienas skaitytojas grąžins. Teko susitaikyti su mintimi, kad iki rinkimų tikrai ne tik kad neperskaitysiu knygos, bet jos net negausiu. O paskui paaiškėjo, kad pirmasis skaitytojas knygą užlaikė ilgiau nei turėjo, tad viskas dar labiau nusitęsė. Ir štai teko skaityti "Prezidentą" jau atšalus visoms rinkiminėms aistroms.
Dabar jau pati ją perskaičiusi manau, kad yra vienas vienintelis tinkamas laikas skaityti šią knygą – tuo pačiu metu, kai vyksta jos veiksmas. Kitaip tariant, kad ir kada beskaitytum, jau bus per vėlu, nes laiko mašina dar neišrasta. Ir nemanau, kad ji labai galėtų paveikti nebalsuojančius: knygoje tiesiog papasakojama, kaip kita šalis nešvariais darbeliais gali kištis į rinkimus. Pritrūko epilogo, kuris bent kažkiek užsimintų apie tokio įsikišimo pasekmes.
Nemanau, kad reikia didelio kūrybiškumo parašyti tokią knygą kaip "Prezidentas". Man ji panaši į "Laisvės TV" laidų minčių, interneto meme'ų ir niekam nerūpinčių įžymybių pastebėjimų rinkinį. Veikėjų daug, juos sunku įsiminti dėl epizodiškų vaidmenų ir neišsiskiriančių charakterių. Ir tikrai nepadeda tai, kad, pavyzdžiui, Morkis iš Beno staiga tampa Pranu ar kopiraiteriu vadinamas tai Tomas Vilčinskas, tai Morkis. O kam Salako klebonui reikėjo iš viso suteikti vardą? Jis veikia vos viename skyriuje, apie jį niekas niekada nei prieš tai, nei po to nekalba ar bent nemini vardu. Kam skaitytoją apkrauti papildoma beprasme informacija? Ir kodėl tame skyriuje veiksmas vyksta Salako bažnyčioje, o skyriaus pavadinimas rašo, kad Vilniuje?
Yra vienas veikėjas, kuris dalinasi savo vardu bei pavarde su pagrindiniu "Vilko valandos" veikėju (Antanu Sidabru). Tačiau tas labiau tiktų rašytojams su plačiu sukurtu pasauliu, kur gali netikėtai viena istorija susipinti su kita ar bent ją paliesti, galutinai įtikinant skaitytoją, kad tų istorijų pasaulis yra bendras. "Vilko valandos" ir "Prezidento" pasauliai neturi nieko bendra. Na gerai, sakykim, kad čia Easter egg, bet kad tas suveiktų, reikia turėti stipresnes pirmines pozicijas (minėti kažką, kas universaliau atpažįstama).
Kai kurie knygos skyriai pasibaigia staiga, įdomumui pasiekus apogėjų, ir paskui peršoka per nemažą laiko tarpą, niekada nesugrįžtant. Taip, tose situacijose tolimesnė seka nuspėjama, bet platesnis aprašymas bent jau prisidėtų prie veikėjų bei jų santykio vystymo. Vienas iš tokių pavyzdžių: Rokas vietoje Gintarės bute randa Agnę. Ką ji jam sakė? Kaip jie išsprendė santykius? Koks dabar jų "statusas"?
Pati juokingiausia knygos vieta buvo, kai . Akis ėmiau vartyti perskaičiusi "Apskritoje Kazimiero Liaudžio rinkimų štabo salėje kampų nebuvo." You don‘t say? Suprantu, kad tai buvo aliuzija į tai, kad Liaudžio kampanija įsprausta į kampą, bet tas sakinys skamba, lyg "paragavau sviesto ir jis buvo sviesto skonio".
Pabaigoje man norėjosi rasti padėką ar ką nors panašaus, kad būtų aiškiau, kas prisidėjo prie šios knygos išleidimo, kodėl buvo padaryti vienokie ar kitokie sprendimai. Kodėl "Delfi", "LRT" (a.k.a. nacionalinis transliuotojas) ir "Žinių radijas" įvardinti atvirai, o štai kiti – ne (pvz.: TV2, kas yra akivaizdi nuoroda į TV3)? Man buvo neaišku, kodėl angliškos frazės yra išverčiamos (apačioje), o lenkiškos – ne? Ir pagal kokią taisyklę parenkama, kurie žodžiai bus rašomi kursyvu? Kas yra labusas taip ir nesupratau. Man taip pat įdomu, ar be autoriaus, kas nors dar atidžiai skaitė šią knygą? Ir kiek kartų ją pats autorius perskaitė, kol pasakė, kad šita versija yra geriausia? Dalis knygoje paminėtų realių įvykių (mokytojų streikas, kreiseris ant ledo prie Rusijos ambasados) labai priartėja prie knygos išleidimo datos, tad akivaizdu, kad ji iki pat paskutinės minutės buvo pildoma, norint pateikti kuo daugiau dabartinių įvykių vis dar spėjant įšokti į Knygų mugės ir rinkimų įkarščio traukinį. Man turbūt šiek tiek labiau patiko antroji knygos dalis, kur visi įvykiai išgalvoti, nebandoma remtis dienos aktualijomis.
Kadangi man buvo sunku įsidėmėti visus veikėjus, pačios pabaigos likau šiek tiek nesupratusi. Aš netgi nebenorėjau vartyti knygos ir bandyti atkapstyti, kurioje vietoje pasimečiau ir kaip viskas teisingai išsirutulioja.
Šią knygą galiu pagirti tik už vieną vienintelį dalyką – kad joje aprašyta rinkimų antrojo turo balsų skaičiavimo eiga buvo gerokai įdomesnė nei realioji. Ir toks rezultatas man būtų labiau patikęs: su intriga, o ne 1:2.
Tiesą sakant, neketinau skaityti "Prezidento", nebent kada nors ateityje būtų atsitiktinai papuolęs į rankas. Tačiau jame šios dienos politinės tematikos tiek daug, kad vėliau knyga galimai visai praras savo prasmę. Tad pagalvojau, kad gal verta vis tik perskaityti iki prezidento rinkimų (ir galimai naudoti kaip argumentą prieš tuos, kurie atsisako eiti balsuoti). Bet pirmiausia reikėjo gauti knygą. Apsidžiaugiau, kad ją turi KTU biblioteka, o dabartinis skaitytojas turi grąžinti po kelių dienų. Ir tik užsakiusi pastebėjau, kad esu antra eilėje – turėsiu laukti, kol dar vienas skaitytojas grąžins. Teko susitaikyti su mintimi, kad iki rinkimų tikrai ne tik kad neperskaitysiu knygos, bet jos net negausiu. O paskui paaiškėjo, kad pirmasis skaitytojas knygą užlaikė ilgiau nei turėjo, tad viskas dar labiau nusitęsė. Ir štai teko skaityti "Prezidentą" jau atšalus visoms rinkiminėms aistroms.
Dabar jau pati ją perskaičiusi manau, kad yra vienas vienintelis tinkamas laikas skaityti šią knygą – tuo pačiu metu, kai vyksta jos veiksmas. Kitaip tariant, kad ir kada beskaitytum, jau bus per vėlu, nes laiko mašina dar neišrasta. Ir nemanau, kad ji labai galėtų paveikti nebalsuojančius: knygoje tiesiog papasakojama, kaip kita šalis nešvariais darbeliais gali kištis į rinkimus. Pritrūko epilogo, kuris bent kažkiek užsimintų apie tokio įsikišimo pasekmes.
March 7, 2019
Skaitant knyga didžiausias įdomumas buvo rasti knygos personažų analogus realiame gyvenime. Pats rezultatas, kas laimės rinkimus, buvo gana nuspėjamas, tačiau didelis ačiū autoriui už naujo žanro įvedimą.
December 23, 2024
Ši knyga kaip muzikinių koverių kasetė - specifinis popuri rinkinys. Siužetas remiasi atpažįstamais šiuolaikiniais tų metų įvykiais, socialinių tinklų diskursu ir žiniasklaidos naratyvais, kur didžiausias kūrėjo įdirbis buvo sukurpti pavardes, partijų pavadinimus ir viską gerai permaišius pateikti komercinį produktą. Toks formatas gali būti patrauklus skaitytojams, ieškantiems pramoginio skaitymo, bet visumoje kelia abejonių dėl literatūrinės vertės ar autentiškumo.
July 14, 2019
Labiau 2,5 žvaigždutės, bet suapvalinsiu iki 3.
Neplanavau skaityti šios "proginės" knygos. Nurimo rinkimų aistros, įvyko naujojo prezidento inauguracija, liepos vasaros savaitgaliui užsinorėjau "kokio nors lengvo skaitalo", ir pagalvojau, kad gal nebus gaila laiko skaitant šią man jau prieš kelis mėnesius paskolintą knygą.
Persiskaitė labai greitai, kaip ir kitos Tapino knygos. Šeštadienį vakare pradėjau, sekmadienio popietę užverčiau paskutinį puslapį.
Veiksmas užsuktas gerai.
Išliekamosios literatūrinės vertės ir nesitikėjau. Jei ieškote unikalaus rašymo stiliaus, gilių psichologinių veikėjų portretų ar jų vidinių dramų, to Tapino knygoje nerasite.
Veikėjai gan šabloniški, į jų charakterio savybes ne per daugiausia gilinamasi. Stilius paprastas, nemažai klišių, standartinių žurnalistų pamėgtų frazių.
Buvo ir pora korektūros klaidų, pvz., vienoje vietoje Benas pavirto Pranu. Čia turbūt per skubėjimą buvo neapsižiūrėta.
Kaip pop literatūra - ok. Veiksmas veja veiksmą, skaityti nenuobodu. Aprašomi įvykiai ir situacijos įtikina - gan realūs "politinių žaidimų" scenarijai.
Iš veikėjų patiko viena šalutinė, bet labai svarbi persona - akyla pensininkė Anuška :)
Neplanavau skaityti šios "proginės" knygos. Nurimo rinkimų aistros, įvyko naujojo prezidento inauguracija, liepos vasaros savaitgaliui užsinorėjau "kokio nors lengvo skaitalo", ir pagalvojau, kad gal nebus gaila laiko skaitant šią man jau prieš kelis mėnesius paskolintą knygą.
Persiskaitė labai greitai, kaip ir kitos Tapino knygos. Šeštadienį vakare pradėjau, sekmadienio popietę užverčiau paskutinį puslapį.
Veiksmas užsuktas gerai.
Išliekamosios literatūrinės vertės ir nesitikėjau. Jei ieškote unikalaus rašymo stiliaus, gilių psichologinių veikėjų portretų ar jų vidinių dramų, to Tapino knygoje nerasite.
Veikėjai gan šabloniški, į jų charakterio savybes ne per daugiausia gilinamasi. Stilius paprastas, nemažai klišių, standartinių žurnalistų pamėgtų frazių.
Buvo ir pora korektūros klaidų, pvz., vienoje vietoje Benas pavirto Pranu. Čia turbūt per skubėjimą buvo neapsižiūrėta.
Kaip pop literatūra - ok. Veiksmas veja veiksmą, skaityti nenuobodu. Aprašomi įvykiai ir situacijos įtikina - gan realūs "politinių žaidimų" scenarijai.
Iš veikėjų patiko viena šalutinė, bet labai svarbi persona - akyla pensininkė Anuška :)
March 5, 2019
Pradėjus skaityti jau kūriau galvoje atsiliepimą apie tai, kad vis dar jaučiasi, kad Tapinas yra pradedantis rašytojas. Bet po kelių pirmų skyrelių papirko neblogas humoras. Įpusėjus teko pripažinti, kad siužeto posūkiai labai įtraukia. O pabaiga iš vis sužavėjo, skaičiau sulaikius kvapą. Bendras moralas labai geras. Bet neišduosiu koks. :D rekomenduočiau, juolab, kad skaitosi greitai ir maloniai.
June 20, 2024
“Likimas turi savotišką humoro jausmą ir linkęs į savo intrigas įtraukti niekuo dėtus žmones - taip stotyje supainiojami lagaminai, iš kurių viename yra branduoliniai kodai, o kitame tik švarios kojinės, šortai ir knyga apie tai, kaip tapti lyderiu.”
February 23, 2020
Iš šios knygos tikėjausi daugiau. Stilingiau, solidžiau, įtikinamiau. Andrius Tapinas yra žmogus, kuriam nereikia ieškoti žodžių kišenėje, nei žodinėje, nei rašytinėje formoje. Bet kai visko darai labai daug, kartais ima lįsti chaltūra. Kažkada (gal Užkalnio žurnale?) skaičiau Tapino interviu, kuriame jis teigė turintis sutartį su leidykla ir yra įsipareigojęs parašyti kelias knygas. Skaitant knygą kirbėjo mintis, kad romanas parašytas ne todėl, kad autorius subrandino gerą idėją ir norėjo ją išdėstyti, o todėl, kad reikėjo leidyklai duoti knygą. Padarom kažką greito, lengvai patraukiančio dėmesį. O kas Lietuvoje įžiebia daugiau dėmesio ir aistringesnę diskusiją, nei politika, ypač prezidento rinkimų vajuje? Mano nuomone, gavosi toks truputį šlamštmaistis. Primena situaciją, kai vediesi merginą į restoraną, mergina spėlioja, koks tai bus restoranas ir net specialiai tam pasipuošia, o jūs nueinate į McDonalds.
Istorija pasirodė pernelyg šabloniška. Prikaišiota įprastų (ne kartą girdėtų ir matytų) politinių istorijų, šiek tiek įpinta to, kas gali būti aktualu Lietuvai (kaimynė Rusija ir jos įtaka) ir oplia, turim romaną. Karpinys, kuris vientisa mozaika nevirto. Lyg ir sudėtos detalės į vientisą kūrinį, bet vis tiek matosi, kad tos detalės surankiotos iš skirtingų vietų ir sujungtos dirbtinai: čia spalvos neatitinka, ten tarpas tarp detalių matosi, ten gabalas atšokęs...
Ta pati istorija ir su personažais. Dauguma personažų lyg iš kelių realių žmonių savybių ir istorijų surinkti junginiai. Netikri. Neišdirbti. Kai kurie perlenkti. Ypač personažas Liaudis. Suprantu Andriaus sumanymą, bet pasirinktas pernelyg paprastas ir pigus kelias, neįdėjus nė kruopelytės daugiau pastangų. Taip ir norisi pasakyti, kad veikėjai sukurti kažkaip netašytai, be kruopštumo.
Buvo romane kelios įtikinamos scenos, bet jų pernelyg mažai ir jos labai greitai peršokamos. Jei įtikinamų vietų būtų daugiau, gal ir romanas būtų nušvitęs kitaip.
Negaliu nepalyginti šios knygos su neseniai perskaitytu „Kabinetas 339“. Abi knygos apie šalies politiką. Skiriasi jų žanrai: vienur politinis trileris, kitur tiriamoji tikrovė. Ir atrodytų, kad būtent tiriamosios literatūros tekstas turėtų būti mažiau išdirbtas, mažiau tinkantis romanui, o gavosi priešingai. Tapino tekstai puikiai skaitosi facebooke ar kai būna straipsniai/reakcijos į šių dienų aktualijas, bet romano pavidalu tekstas pasirodė pernelyg chaotiškas, paviršinis, beletristinis. Jei tokį rankraštį į leidyklą atneštų ne Andrius Tapinas, o nežinomas autorius, bijau, kad romano kelias į knygynų lentynas būtų gerokai sudėtingesnis.
Romano išliekamoji vertė, deja, nėra didelė.
Istorija pasirodė pernelyg šabloniška. Prikaišiota įprastų (ne kartą girdėtų ir matytų) politinių istorijų, šiek tiek įpinta to, kas gali būti aktualu Lietuvai (kaimynė Rusija ir jos įtaka) ir oplia, turim romaną. Karpinys, kuris vientisa mozaika nevirto. Lyg ir sudėtos detalės į vientisą kūrinį, bet vis tiek matosi, kad tos detalės surankiotos iš skirtingų vietų ir sujungtos dirbtinai: čia spalvos neatitinka, ten tarpas tarp detalių matosi, ten gabalas atšokęs...
Ta pati istorija ir su personažais. Dauguma personažų lyg iš kelių realių žmonių savybių ir istorijų surinkti junginiai. Netikri. Neišdirbti. Kai kurie perlenkti. Ypač personažas Liaudis. Suprantu Andriaus sumanymą, bet pasirinktas pernelyg paprastas ir pigus kelias, neįdėjus nė kruopelytės daugiau pastangų. Taip ir norisi pasakyti, kad veikėjai sukurti kažkaip netašytai, be kruopštumo.
Buvo romane kelios įtikinamos scenos, bet jų pernelyg mažai ir jos labai greitai peršokamos. Jei įtikinamų vietų būtų daugiau, gal ir romanas būtų nušvitęs kitaip.
Negaliu nepalyginti šios knygos su neseniai perskaitytu „Kabinetas 339“. Abi knygos apie šalies politiką. Skiriasi jų žanrai: vienur politinis trileris, kitur tiriamoji tikrovė. Ir atrodytų, kad būtent tiriamosios literatūros tekstas turėtų būti mažiau išdirbtas, mažiau tinkantis romanui, o gavosi priešingai. Tapino tekstai puikiai skaitosi facebooke ar kai būna straipsniai/reakcijos į šių dienų aktualijas, bet romano pavidalu tekstas pasirodė pernelyg chaotiškas, paviršinis, beletristinis. Jei tokį rankraštį į leidyklą atneštų ne Andrius Tapinas, o nežinomas autorius, bijau, kad romano kelias į knygynų lentynas būtų gerokai sudėtingesnis.
Romano išliekamoji vertė, deja, nėra didelė.
April 29, 2019
Andriaus Tapino "Prezidentas" yra įžvalgi ir lengvai skaitoma knyga, tiesa, "trumpo galiojimo". Aš linksminausi ją skaitydama ir greitai supratau, kad ji labiau patinka tiems, kurie bent vidutiniškai gaudosi politikoje ir iš arčiau stebi politikus, tad skaitydami gauna papildomą pridėtinę vertę. Kiti, mačiau, per daug nesužavėti. Tikriausiai skirtumas didžiausias tas, ar skaitai tai kaip literatūrinį kūrinį, ar skaitai su ta pridėtine verte, geriau suvokdamas kontekstą ir tam tikrus juokelius :) Viešųjų ryšių manipuliacijos, dūriai į nugarą, partinės intrigos, verslo interesai, medžioklinis lobizmas, kompromatas ir pan. - viso to čia bus su kaupu.
Man asmeniškai ypač patiko, kur buvo įterpiamos Rusijos manipuliacinės taktikos ir pan. Dalį žinojau anksčiau, bet kai ką naujo perskaičiau. Taip pat pakankamai smagu prikabinti veidus prie personažų - tai gana nesunku, nors esą viskas, kas sutampa tėra atsitiktinumas :P :) Kai kurie gerai "sumorfinti", pavyzdžiui, yra toks Sutkus - čia jis toks korumpuotas leidėjas, kur žiniasklaidą supranta, kaip savo asmeninę kerštavimo ar palaikymo priemonę. Arba tų, kurie jam sumoka :) Šiaip Sutkus yra toks verslo konfederacijos vadovas (personažo išvaizdos aprašymas puikiai atitinka realybę ir turi panašų "vibe'ą" :D). Iiiir mes turime tokį įdomesnį laikraštį kaip "Respublika"... :) nesu nei vieno gerbėja, tad man aiškiai knygoje patiko šito chimeriško personažo nusiuntimas į smirdintį performansą :D
Žodžiu, labai smagu matyti kasdienio gyvenimo aktualijas šioje išgalvotoje (nors liežuvis ne itin apsiverčia taip sakyti) istorijoje.
Šitą knygą prieš rinkimus siūlyčiau paskaityti visiems. Į daug dalykų, kas vyksta galėsite pažvelgti kitu žvilgsniu. Tikriausiai didelės dalies "trolinimo" ir pati nepagavau, tikriausiai reikės paskaityti ir po ketverių metų prieš kitus rinkimus :)
Man asmeniškai ypač patiko, kur buvo įterpiamos Rusijos manipuliacinės taktikos ir pan. Dalį žinojau anksčiau, bet kai ką naujo perskaičiau. Taip pat pakankamai smagu prikabinti veidus prie personažų - tai gana nesunku, nors esą viskas, kas sutampa tėra atsitiktinumas :P :) Kai kurie gerai "sumorfinti", pavyzdžiui, yra toks Sutkus - čia jis toks korumpuotas leidėjas, kur žiniasklaidą supranta, kaip savo asmeninę kerštavimo ar palaikymo priemonę. Arba tų, kurie jam sumoka :) Šiaip Sutkus yra toks verslo konfederacijos vadovas (personažo išvaizdos aprašymas puikiai atitinka realybę ir turi panašų "vibe'ą" :D). Iiiir mes turime tokį įdomesnį laikraštį kaip "Respublika"... :) nesu nei vieno gerbėja, tad man aiškiai knygoje patiko šito chimeriško personažo nusiuntimas į smirdintį performansą :D
Žodžiu, labai smagu matyti kasdienio gyvenimo aktualijas šioje išgalvotoje (nors liežuvis ne itin apsiverčia taip sakyti) istorijoje.
Šitą knygą prieš rinkimus siūlyčiau paskaityti visiems. Į daug dalykų, kas vyksta galėsite pažvelgti kitu žvilgsniu. Tikriausiai didelės dalies "trolinimo" ir pati nepagavau, tikriausiai reikės paskaityti ir po ketverių metų prieš kitus rinkimus :)
June 19, 2019
Susiskaitė per kelias dienas gana lengvai, bet knygos turinys - labai prastas ir lėkštas. Veikėjai atpažįstami, net nebuvo bandoma jų nuslėpti. Knygos įvykiai - tarsi atpasakojimas to, kas pastaruosius metus vyko Lietuvoje. Akivaizdu, kad buvo skubėta išleisti knygą iki prezidento rinkimų.
June 12, 2019
Nu po velnių. Norėjau, kad knyga būtų įdomi, bet eiliniai mėgėjai, būna, parašo įdomiau. 110 psl pasirodęs Antanas Sidabras labai sunervino, nes mieliau būčiau skaičiusi apie Antaną Sidabrą iš Vilko valandos. Ir patys geriausi epizodai šioje knygoje yra fantastiniai: Anuška ir Zinačka, užkirtusios kelią diversijai, ir kaip žmona sutaršė meilužę. Ir paskui baikerių epizodas. Tai, ko niekada nebuvo ir niekada nebus. O daugiau - nieko gero. Mamai teks skraidintis knygą atgal į Lietuvą :) nes knyga neverta vietos mano lentynoje.
July 22, 2019
Andrius Tapinas turi puiku humoro jausmą, o knygoje veiksmas vystėsi itin sparčiai, tad nuobodžiauti nebuvo kada. Tačiau kuomet skaičiau naująją Tapino knygą, buvo likę vos kelios savaitės iki Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų ir knyga buvo tiesiog “ant bangos”, tiek daug panašumo į iš tiesų Lietuvoje vykstančius įvykius ir realius asmenis. Deja, nesu užtikrinta, jog knyga sulauks tokio pat susidomėjimo šiam laikotarpiui pasibaigus. Gaila, bet kritika, kurią turėjau pirmosioms Tapino knygoms, galioja ir šiai: dažnai naudojamas slengas, kuris išgirstamas pirmą kartą skaitant knygą ir skamba nelogiškai, begalė veikęjų, iš kurių pusės vardus pamiršti net nebaigus skaityti puslapio, išvaizdos aprašymai dažnai per daug ištempti bei skamba nenatūraliai, o ir patys veikėjai iki galo nėra išvystyti, visi lyg kartoninės iškarpos pastatytos tik tam tikram laikinam vaidmeniui atlikti.
April 24, 2019
Jei veiksmas vyktų ne Lietuvoje, net būtų galima suabejoti, kad knyga yra lietuvio autoriaus. Knyga pilna įvykių ir įtampos. Kiekvienas skyrius vis užkabina ir nesinori padėti knygos, norisi sužinoti, kas nutiks toliau.
March 4, 2019
Quick read, not bad, also not great.
November 18, 2024
Lengva, neilga knyga, davusi vidinės rinkimų virtuvės įžvalgų, kaip lengvai manipuliuojami yra rinkėjai, kaip atsiranda arba pranyksta skandalai. Bet labiausiai mane tiesiog pašiurpino, kad 2019 metų knyga tiesiog ŽODIS ŽODIN aprašė 2024 metų vieno iš realių kandidatų į Lietuvos prezidentus retoriką... Abejoju, kad šis (sunku apversti liežuvį) "ponas" skaitė Tapino knygą ir taip kalbėjo, tad darau išvadą, kad Kremliaus retorika siaubingai vienoda, nuspėjama ir nesikeičianti metai iš metų... Keista. Kur tobulėjimas? :D Bet iš tiesų tai baisu...
Tiesa, iš Algio Ramanausko įgarsinimo tikėjausi daug daugiau - skaitymo tempas buvo per didelis, tiesiog pylė kaip žirnius, kai kur net žodžiai beveik susimaldavo.
Tiesa, iš Algio Ramanausko įgarsinimo tikėjausi daug daugiau - skaitymo tempas buvo per didelis, tiesiog pylė kaip žirnius, kai kur net žodžiai beveik susimaldavo.
March 15, 2020
Greitas "užkandis", suintrigavęs pasukti galvą kurie veikėjai ir įvykiai išgalvoti, o kurie - egzistuojantys, tik po kitais vardais ir pavadinimais. Prisipažinsiu, kad skaitydama porą kartų stabtelėjau, kad prisiminčiau 2019 metų Prezidento rinkimų chronologiją, nes kai kurie knygoje aprašyti įvykiai tikrai vyko beveik identiškai. Tai mano pirma Andriaus Tapino knyga, bet svarstau atsiversti ir ankstesnes.
March 26, 2022
ilgai vengiau pradeti sita knyga, nes galvojau, kad bus neidomi. Bet visai greit ir lengvai susiskaite - per pora didesniu prisedimu. Nors knyga ir 2019 metais rasyta ir "viskas isgalvota", bet galima atpazinti ir ivykiu ar veikeju atitikmenis is realaus politinio gyvenimo. Ir siaip truputi praplecia akirati ir supratima, kaip veikia kremlius.
taip pat labai keista skaityti apie Ukraina ir kara siuo laikotarpiu...
taip pat labai keista skaityti apie Ukraina ir kara siuo laikotarpiu...
April 2, 2023
Man patiko. Įdomiai susuktas.
Displaying 1 - 30 of 78 reviews